Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-12-20 · Civilinė byla Nr. e2A-549-828/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-06-20Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
e2A-549-828/2022
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00344-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vygintas Mažuika, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
Ieškovas
V. S.
Trečiasis asmuo
Ž. S.
Atsakovas
V. K., J. S.
Išvadą teikia
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2A-549-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00344-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ir trečiojo asmens Ž. S. -K. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir J. S., trečiajam asmeniui Ž. S. – K., institucija teikianti išvadą byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl atlygintino servituto nustatymo, ir atsakovų V. K. ir J. S. priešieškinį V. S. trečiajam asmeniui Ž. S. – K., dėl servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. S. prašė nustatyti atlygintiną servitutą už kasmetinę kompensaciją 50,86 Eur sumoje ½ gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu 1i1ž, daržinės 5l1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo 7i1ž , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, 8i1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių šulinio žymėto „k“, lauko tualetų žymėtų v1; v2; kiemo eksploatavimui ir naudojimui 2,2616 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal matininko Š. Š. 2021-10-14 paruoštą servituto nustatymo planą.

2. Nurodė, kad jam priklausančiais pastatais ir kiemo įrenginiais naudojasi dukra Ž. S. – K. su trimis vaikais, kurių gyvenamojo vieta yra deklaruota šiuo adresu. Atsakovai vienašališkai be jo ir dukros žinios sunaikino dvi duobes, kuriose buvo laikomos jo ir dukros bulvės. Vaikų žaidimams kieme yra įrengta smėlio dėžė, batutas, sūpuoklės, tačiau atsakovai reikalauja pašalinti juos, nes jie nori kiemą suarti. Atsakovams buvo pasiūlyta nustatyti kiemo, sodo, pastatų eksploatavimui reikalingą servitutą pagal žemės inžinerija matininko Š. Š. paruoštą servituto nustatymo schemą. Atsakovai atsiuntė savo variantą servitutui nustatyti, pagal kurį nėra galimybės eksploatuoti statinius, kiemo įrenginius, naudotis kiemu, sodu. Negalima butų naudotis gyvenamu namu, ūkiniais pastatais, garažu, atsivežti makinę medieną, paruošti kurą (malkas), vaikai negalėtu žaisti kieme, naudotis sūpynėmis, batutu, smėlio dėže. Turtu negalima naudotis, nesinaudojant atsakovų žemės sklypu.

3. Atsakovai V. K. ir J. S. priešieškiniu prašė nustatyti ieškovui žemės sklypo servitutą pagal jų parengtą servituto nustatymo planą. Nurodė, kad ieškovo statiniams eksploatuoti ir prižiūrėti užtenka 556 m2 arba 0,0556 ha žemės sklypo ploto. Teigė, kad jų siūlomas servitutas pakankamas statinių eksploatavimui, o ieškovo pateiktas nepagrįstai pernelyg smarkiai suvaržo jų teises.

4. Tretysis asmuo prašė tenkinti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. birželio 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, nustatė atsakovų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovo naudai šiuos atlygintinus servitutus: S1-S4 – teisė statinių savininkui naudotis žemės sklypu (S1- 107 kv. m + S2 – 102 kv. m + S3 – 61 kv. m + S4 – 82 kv. m), kurių bendras plotas - 352 kv. m; S5-S6 – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) (S5 – 37 kv. m + S6 – 86 kv. m), kurių bendras plotas - 123 kv. m; S7-S9 – teisė naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) (S7 – 28 kv. m + S8 – 30 kv. m + S9 – 23 kv. m), kurių bendras plotas - 81 kv. m, pagal UAB „Traksalis“ 2022-02-09 parengtą planą M1:1000, ieškovui sumokant atsakovams vienkartinę 90 Eur kompensaciją. Taip pat priteisė iš ieškovo atsakovų naudai 917,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 63,61 Eur proceso išlaidų valstybei.

6. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, buvo apžiūrėta ieškovui ir atsakovams priklausanti sodyba ir ūkinis kiemas. Atsakovų siūlomų servitutų planą rengusi matininkė, vietoje, naudodama geodezinius prietaisus, pažymėjo atsakovų siūlomų servitutų ribas. Matininkė paaiškino, kad apie visus ieškovui priklausančius, taip pat ir apie neišlikusius pastatus yra numatyti iki 1,5 m pločio atsakovams priklausančio žemės sklypo servitutai, bei tokio pat pločio takai tinkamam ir pakankamam pastatų naudojimui, bei patekimui prie jų. Prie ieškovui priklausančios namo dalies ir garažo, taip pat yra numatyti keturių metrų pločio privažiavimai.

7. Apžiūros metu nustatė, kad prie ieškovui priklausančio ūkinio pastato, atsakovų pateiktame plane pažymėtu S2, yra galimai buvusio statinio liekanos. Pašalinus šias liekanas, ieškovas gali nuo nurodyto ūkinio pastato netrukdomai patekti iki šiuo metu nesančio pastato buvimo vietos, atsakovų pateiktame plane pažymėtu S4, kaip yra nustatyta atsakovų pateiktame plane. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu tretysis asmuo naudojasi gyvenamojo namo dalimi, ūkiniu pastatu ir prie jo esančia malkine, todėl atsakovų pateiktas servitutų planas savo apimtimi yra didesnis nei šiuo metu tretysis asmuo naudoja nekilnojamojo turto objektų.

Atsiliepimas

8. Atsakovai pateiktame servitutų plane nurodė du privažiavimus iki ieškovui priklausančios namo dalies ir iki garažo. Apžiūros metu ieškovas ir tretysis asmuo sutiko, kad šie privažiavimai užtikrina galimybę ieškovui ir trečiajam asmeniui transporto priemonėmis privažiuoti prie ieškovui priklausančios namo dalies ir garažo. Be to, apžiūros metu nustatė, kad ieškovui priklausantis garažas nenaudojamas pagal jo paskirtį, nes jame yra daiktų sandėlis. Tretysis asmuo patvirtino, kad garažu pagal paskirtį naudojasi retai, šiuo metu automobilį parkuoja greta garažo, todėl atsakovų siūlomas privažiavimo prie garažo variantas užtikrina transporto priemonėms patekimą iki garažo ir į garažą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas atmetė, ieškovo argumentus dėl negalėjimo tinkamai naudotis jam priklausančiais pastatais dėl ateityje galimų pastatų atstatymo ar remonto darbų. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo patvirtino, kad šiuo metu, nėra priimti sprendimai, parengti ieškovui priklausančių pastatų atstatymo ar jų remonto projektai, atlikti numatomų darbų suderinimai su kompetetingomis institucijomis. Tokia ieškovo ir trečio asmens argumentacija yra hipotetinio pobūdžio, todėl negali būti vertinama kaip pakankama išimtinai didesniam atsakovams priklausančio žemės sklypo apsunkinimui servitutu. Be to, atsakovai patvirtino, jog esant poreikiui, neprieštaraus, kad ieškovas laikinai galėtų pasinaudoti ir didesne atsakovams priklausančios žemės dalimi, nei atsakovų pasiūlytame servitutų plane.

10. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktu servituto planu, yra siekiama nustatyti namų valdos servitutą, bet ne užtikrinti objektyviai racionalų patekimą prie ieškovui priklausančių pastatų, Galiojantys įstatymai nenumato tokio servituto. Be to, ieškovui priklausančių pastatų tinkamam naudojimui, jo pateikta žemės sklypo servituto apimtis yra akivaizdžiai perteklinė.

11. Šiuo metu ieškovui priklausančiais pastatais naudojasi tretysis asmuo, tačiau savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė. Ši situacija reiškia, kad ieškovas šiuo metu neturi realaus poreikio naudotis jam priklausančiu namu, ūkio pastatu ir garažu, todėl jo teisė naudotis jam priklausančiais pastatais jokiais būdais pagal atsakovų pateiktą servitutų planą, neribojama ir nevaržoma.

12. Nustatė, kad ieškovai sutiko kompensuoti atsakovams už naudojimąsi atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Atsakovai nurodė, kad už jų žemės sklype nustatytus servitutus, ieškovas turi sumokėti vienkartinę 90 Eur kompensaciją. Todėl teismas priteisė 90 Eur vienkartinę kompensaciją atsakovams už atsakovų žemės sklype nustatytus servitutus.

13. Kadangi teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, tai iš ieškovo priteisė atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodo, kad nesutinka su teismo nustatytu servitutu, nes jame nėra numatytas: 1) takelis šuliniui bei teritorija aplink šulinį, 2) privažiavimas prie ieškovui priklausančio tvarto plane pažymėto 3I1m, bei prie jo esančio priestato, kuris yra ties nustatyto servituto S2 riba. 3) kelias prie daržinių, kurios priklauso ieškovui ir kurias reikia kapitaliai remontuoti, 4) takelis iki tualeto, kelias jo aptarnavimui ir priėmimas prie elektros stulpo skaitliukų parodymams nuskaityti.

16. Teismo patvirtintas servitutas užprogramuoja tolesnį ginčą dėl pastatų naudojimo tarp žemės savininko ir pastatų savininko.

17. Teismas nepasisakė dėl ieškovo pakeisto kompensacijos dydžio iš kasmetinio į vienkartinį – 567 Eur.

18. Nesutinka su teismo teiginiu, kad šiuo metu nėra priimti sprendimai, parengti ieškovui priklausančių pastatų atstatymo ar jų remonto projektai, atlikti numatomų darbų suderinimai su kompetentingomis institucijomis. Pažymi, kad ieškovas yra kreipęsis į Dusetų Regiono Parko direkciją dėl pastatų atstatymo, kuris nurodė, kad kapitaliniam tvarkymui nėra reikalingas leidimas, jei dydis atitinka Registrų centre numatytam dydžiui. Todėl teismas pasisakė dėl įrodymų, kurie nebuvo pateikti.

Šalies argumentai

19. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Ž. S. – K. prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog ji teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kokio dydžio servituto jai ir jos vaikams reikia, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Ji bylos nagrinėjimo metu neturėjo advokato, todėl nežinojo, kad turi savo reikalavimus išreikšti raštu. Teismas visiškai neatsižvelgė į jos ir jos vaikų interesus, vaikų teises.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas prašo jį patenkinti bei nurodo, kad jis nebegali būti šios bylos dalyvis, nes jis padovanojo statinius ir kiemo įrenginius trečiajam asmeniui.

21. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo Ž. S. – K. prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti, nes ieškovas padovanojo jai pastatus.

22. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, kad prie šulinio yra numatytas servitutas, todėl ieškovas gali juo naudotis netrukdomai. Taip pat pažymėjo, kad tvartas yra fiziškai sunykęs ir ieškovas juo nesinaudoja, o prie jo esantis priestatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovui priklausančios daržinės natūroje jau nebeegzistuoja, todėl pagrįstai nėra nustatyti servitutai.

24. Nurodo, kad ieškovas ir tretysis asmuo trečią tualetą savavališkai pastatė naujoje vietoje, atsakovų žemės sklype. Tokie jų veiksmai patvirtina, kad jie savavališkai, be žemės sklypo savininkų sutikimo, stato, rekonstruoja, ūkinius pastatus, tualetus, naudojasi ženkliai didesne atsakovų žemės sklypo dalimi, nei reikia jo NTR registruotiems pastatams eksploatuoti, taip pat nemoka jokio žemės mokesčio už naudojimąsi Atsakovų žemės sklypo dalimi, tokie jo veiksmai pažeidžia atsakovų teises.

25. Teismas pagrįstai sutiko su atsakovų pastebėjimu, kad ieškovo pateiktu planu yra siekiama nustatyti namų valdos servitutą, bet ne užtikrinti objektyviai racionalų patekimą prie ieškovo priklausančių pastatų.

26. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ieškinį atmesdamas, o tenkindamas priešieškinį pagrįstai priteisė iš ieškovo 90 Eur vienkartinę kompensaciją atsakovams už atsakovų žemės sklype nustatytus servitutus.

Atsiliepimas

27. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendime itin išsamiai ištirti šalių pateikti įrodymai, išanalizuoti įvairūs ieškovo reikalavimo turinį sudarantys aspektai, išklausyta liudytoja, apžiūrėtas žemės sklypui nustatomas servitutas, jo plotas ir ribos vietovėje, todėl nėra pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkinami.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniais skundais (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo V. S. ir trečiojo asmens Ž.-K. apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovų nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatyti atlygintini servitutai ieškovo (trečiojo asmens) statiniams eksploatuoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Nors po pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo 2022 m. liepos 4 d. ieškovas V. S. padovanojo pastatus, esančius atsakovų sklype, trečiajam asmeniui Ž. – K. ir procesiniuose dokumentuose nurodė, jog dėl to nebegali būti šios bylos dalyviu, tačiau ieškovas nepareiškė atsisakymo nuo ieškinio ar apeliacinio skundo. T.p. tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo nepareiškė prašymo dėl ieškovo pakeitimo, ir teismas šioje byloje nėra priėmęs tokio procesinio sprendimo (CPK 45 str.). Įstatymas nenumato statinių perleidimo kaip pagrindo perkelti ieškovo procesines teises byloje dėl servitutų naujam statinių savininkui (CPK 48 str.). Ginčijami servitutai teismo sprendimu nustatyti viešpataujantiems daiktams (statiniams) naudoti, o ne konkretiems asmenims (ieškovui ar trečiajam asmeniui). Įvertinusi šių aplinkybių visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinių kliūčių nagrinėti tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens apeliacinius skundus nėra.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. ir V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Be to, J. S. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su trečiuoju asmeniu po ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui t.p. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie trečiajam asmeniui priklausantys daiktai yra J. S. ir V. K. jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 2,2616 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu priklausė ieškovui V. S..

32. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis).

33. Servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017).

34. Pirmosios instancijos teismas, apžiūrėjęs ieškovui ir atsakovams priklausančią sodybą ir ūkinį kiemą sprendė, jog atsakovų pateiktas servitutų planas užtikrino ieškovui galimybę, naudotis jam tuo metu priklausiusiais pastatais, o ieškovo pateiktu servituto planu būtų nepagrįstai pernelyg suvaržytos atsakovų teisės.

Dėl ieškovo V. S. apeliacinio skundo

35. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu nurodo, jog šulinio, valdomo bendraturčių po ½ dalį, plane pažymėto raide k nėra numatytas takelio servitutas. Taip pat nenumatyta servitutinė teritorija, kuri reikalinga prieiti prie šulinio ritinio rankenos vandens kibiro iškėlimui. Nėra numatyta galimybė apeiti apie visą šulinį, iškilus būtinybei remontuoti šulinio stogelį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Kolegijos vertinimu, nustatytas servitutas iš esmės neriboja galimybių naudotis šuliniu, jų aptarnauti. UAB „Traksalis“ matininkės D. M. 2022 m. vasario 9 d. parengtame plane šulinys yra pažymėtas raide Š ir iki jo tretysis asmuo netrukdomai gali patekti iš savo gyvenamojo namo dalies per servitutų plotus S1, S5 ir S7, nes visi šių trijų servitutų plotai tarpusavyje susijungia. Be to, išvažiuojamojo posėdžio metu 2022 m. gegužės 31 d. matininkė D. M., kuri rengė atsakovų užsakymu servitutų nustatymo planą, apėjo ir pažymėjo visų servitutų plotų ribas, taip pat ir prie šulinio, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę realiai įvertinti prašomus nustatyti servitutus bei galimybes naudotis statiniu.

36. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad nepagrįstai nėra nustatyta servituto privažiavimui prie tvarto. Bylos duomenimis nustatyta, kad tvartas plane pažymėtas 3I1 m, yra nenaudojamas pagal paskirtį (t.y. gyvulių laikymui), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti apelianto reikalauto servituto nebuvo pagrindo.

37. Pagrįstai nenustatytas servitutas ir plane pažymėtam priestatui I1/ž prie tvarto. Kadangi priestatas yra fiziškai sunykęs, jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl tokiam statiniui servitutas negali būti nustatomas.

38. Apeliantas nurodo, kad netinkamai nustatyti servitutai daržinėms, plane pažymėtoms 5llm. ir 8llž. Apeliantas teigia, kad šie servitutai neatitinka pastatų matmenų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantui priklausančios daržinės yra sunykusios, faktiškai jų matmenys ne tokie, kokie nurodyti kadastrinėje byloje. Kaip minėta, servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra pagrindo nustatyti servitutą daiktui, kuris neegzistuoja natūroje toks, koks nurodytas dokumentuose. Jei šių statinių savininkas pageidautų rekonstruoti statinius, jis turėtų gauti statybą leidžiančius dokumentus, kas, kolegijos vertinimu, būtų pagrindas spręsti dėl nustatytų servitutų pakeitimo ir ginčijamas teismo sprendimas tam kliūčių nesudaro.

39. Apeliantas nurodo, kad į lauko tualetus, plane pažymėtus „v1“ ir „v2“, patekimas nepagrįstai nenumatytas. Šis argumentas t.p. atmetamas. Byloje nustatyta, kad atsakovų žemės sklype faktiškai yra trys lauko tualetai, vienas iš kurių patenka į servituto S2 plotą. Be to, kolegijos vertinimu, jei registruotų tualetų savininkas pageidautų nustatyti servitutą į visus tualetus, jis turi teisę tai padaryti, reikšdamas savarankišką reikalavimą atskiroje byloje. Kaip minėta, ginčijamas teismo sprendimas tam kliūčių nesudaro.

40. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog teismas turėjo pasisakyti dėl ieškovo siūlomos atsakovams sumokėti 567 Eur vienkartinės kompensacijos pagal ieškovo siūlytą nustatyti 0,3140 ha ploto servitutą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti servitutą būtent pagal atsakovų pateiktą UAB „Traksalis“ parengtą servituto nustatymo planą (0,0556 ha ploto), todėl sprendžiant dėl šio servituto atlygintinumo nebuvo pagrindo svarstyti ieškovo siūlomos vienkartinės kompensacijos.

41. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas savo reikalautu servitutu iš esmės siekė atsakovų žemės sklypo dalį naudoti kaip savo namų valdą. Ieškovo pateikta servituto nustatymo schema, kurioje žemės sklypo ploto dalis įtraukta į pastatų dalies eksploatacijai reikalingą žemės servitutą yra neproporcinga ir prieštarauja servituto nustatymo kriterijams (sąlygoms) ir šalių interesų derinimo principui. Minėta, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo, reiškiančio, kad servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo pagal ieškovo pateiktą planą.

42. Tokiu būdu pripažįstama, kad esant dabartinei situacijai (tvartu, tualetais nesinaudojama, išlikusios daržinės natūroje faktiškai yra kitų matmenų, dalis statinių iš viso neregistruota) servitutai ginčijamu teismo sprendimu nustatyti tinkamai. Jei, dabartinio statinių savininko (trečiojo asmens) nuomone, servitutai nepakankami (pvz. galimos rekonstruoti daržinės, šulinys) ar iš viso nepagrįstai nenustatyti (pvz. tualetai), jis turi teisę kreiptis dėl papildomų servitutų nustatymo bei, esant naujam pagrindui, nustatytų pakeitimo. O apelianto nurodyti argumentai, kolegijos vertinimu, nėra pagrindas keisti teismo sprendimą.

Dėl trečiojo asmens Ž. S. – K. apeliacinio skundo

43. Apeliantė nurodo, kad jai niekas teisme nepaaiškino, kad ji turi savo reikalavimus dėl servituto dydžio nustatymo pateikti teismui raštu, todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti šią bylą nagrinėti iš naujo, kad ji galėtų pareikšti reikalavimus dėl servituto nustatymo. Taip pat teigia, kad ji teismo posėdyje yra išsakiusi savo poziciją dėl servituto, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

44. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. CPK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, o CPK 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pati Ž. S. – K., teismas išaiškino proceso šalimas jų teises bei klausė ar šalys suprato savo teises. Apeliantė patvirtino teismui, kad ji suprato savo teises. Taip pat teismas klausė proceso šalių, ar šalys turės kokių tai prašymų, tačiau apeliantė atsakė, kad neturės. Taigi, kaip matyti apeliantė turėjo teisę pareikšti savo reikalavimus, tačiau tuo nepasinaudojo. Be to, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas užduodamas klausimą ieškovui dėl servituto pažymėjo, kad tretysis asmuo nėra pareiškęs reikalavimų dėl servituto nustatymo. Apeliantė viso bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškovo reikalavimus dėl servituto ir nereiškė savo reikalavimų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tretysis asmuo žinojo ir laisvai disponavo savo procesinėmis teisėmis, jos suvaržytos nebuvo. Todėl trečiojo asmens skunde nurodyti argumentai negali būti pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

47. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Atmetus ieškovo V. S. ir trečiojo asmens Ž. S. – K. apeliacinius skundus, iš jų atsakovui V. K. priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovo apeliacinio skundo surašymą ir 200 Eur – už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinio skundo surašymą, o apeliantų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinami (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš trečiojo asmens Ž. S. – K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas Mažuika