Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-07-07 valdytojo UAB „Baltic Logistic Solutions“ transporto priemonės – sunkvežimio „Scania P280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iškrovė prekes įmonėje UAB „Gilanda“ ir apie 10 val. 53 min. jam minėta transporto priemone važiuojant atbuline eiga įlūžo kelio važiuojamoji dalis (asfaltas), dėl ko atsivėrusioje duobėje buvo apgadinta transporto priemonė.

Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) namo, tačiau išanalizavus ir sugretinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad minėta transporto priemone „Scania P280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvežtos ir iškrautos prekės UAB „Gilanda“, kurios buveinė adresas (duomenys neskelbtini). Po to šia transporto priemone važiuojant atbuline eiga (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 4 įlūžo kelio važiuojamoji dalis (asfaltas) ir ten įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė buvo apgadinta. Tokias aplinkybes patvirtina Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2014-07-07 Eismo įvykio vietos schema, 2014-07-07 Papildomi duomenys apie eismo įvykį, 2014-07-07 Fotolentelė, 2014-07-07 Tarnybinis pranešimas, 2014-07-07 vairuotojo R. K. rašytinis paaiškinimas, 2014-08-12 policijos rašytinis pranešimas ieškovei. Tai, kad ieškinyje nurodytas netikslus eismo įvykio vietos adresas, paties eismo įvykio fakto nepaneigia.

Policijos pareigūnas 2014-07-07 Transporto priemonės techninės apžiūros metu nustatė, kad per eismo įvykį sugadinti: transporto priemonės galinis dešinės pusės galinio rato purvasargis ir dešinės pusės galinis pultelio laikiklis.

Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2014-10-23 išmokėjo transporto priemonės valdytojui UAB „Baltic Logistic Solutions“ 1002,52 Lt (290,35 Eur) dydžio draudimo išmoką.

Ieškovė dėl draudimo išmokos kompensavimo 2014-10-30 kreipėsi į atsakovę pretenzija, tačiau atsakovė 2014-11-12 raštu žalą atlyginti atsisakė.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau–KĮ) 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte nustatyta jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Pagal KĮ 5 straipsnį keliai skirstomi pagal nuosavybės formą į valstybės, savivaldybių arba privačius. KĮ 3 straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. KĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingos savivaldybės. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas pagal VSĮ 6 straipsnio 32 punktą yra priskirtoji (savarankiška) savivaldybės funkcija. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius be kitų pareigų rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. KĮ 15 straipsnyje nustatyta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, juo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas, kurio 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Esant aptartų aplinkybių visumai bei minėtam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Šilutės rajone, nuosavybės teise priklauso Šilutės rajono savivaldybei. Jai, kaip kelio, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkei kyla pareiga organizuoti tinkamą kelių techninę priežiūrą bei užtikrinti kelių tinkamą naudojimą, taip, kad kelių trūkumai nesukeltų jų naudotojams žalos.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Taigi atsakovės argumentai, kad ieškinyje nenurodyti jokie jos atsakomybės kilimo faktai, šios bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi, nes, kaip nurodyta pirmiau, bylose dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.266 straipsnį nei kelio valdytojo neteisėti veiksmai, nei jo kaltė nėra nustatinėjami, t. y. nėra būtinosios šios rūšies civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Jau buvo minėta, jog kelio valdytojo atsakomybę reglamentuoja CK 6.266 str., kuris numato, jog kelio valdytojas atsako be kaltės ir yra tik dvi sąlygos, atleidžiančios kelio valdytoją nuo atsakomybės, t.y. jei žala padaryta dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens neteisėtų veiksmų. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių. Transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelės tyčios ar didelio neatsargumo požymių nenustatyta. Galiojančiu Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2014-12-10 nutarimu Nr. 85-94-6-IL-614 administracinio teisės pažeidimo teisena nepradėta, nes transporto priemonės t.y. „Scania P280“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K. Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo, eismo įvykis įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo. Tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad toje vietoje, kur įlūžo kelio danga, praeina šiluminė trasa. Gatvėje, kuria važiavo transporto priemonė, apribojimų transporto priemonės masei ir kategorijai nėra. Kelio danga po šilumine trasa galimai buvo susidėvėjusi ir neišlaikiusi sunkiasvorio automobilio masės įlūžo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytojo atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, t.y. atsakomybė be kaltės. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo (nagrinėjamu atveju įlūžo) ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Taigi kelio dangos defekto – įlaužos, atsiradimo priežastis ar priežastys neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Atsakovės atsakomybė kyla vien dėl to, kad ji, vykdydama gatvės dangos priežiūrą, neužtikrino tokios gatvės dangos būklės, kuri reikalinga gatvės įprastam naudojimui.

Įvertinus atsakovės pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestingam ir atidžiam, konstatuotina, kad Šilutės rajono savivaldybė netinkamai vykdė kelio, esančio Šilutės r., Traksėdžių k., Šilojų g. prie namo Nr. 4, priežiūrą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Scania P280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žala atsirado dėl kelyje įlūžusio asfalto dangos ir atsivėrusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė netinkamai rūpinosi kelių priežiūra ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, t. y., buvo padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra akivaizdus. Konstatuotina, kad atsakovė, kaip kelio valdytoja, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, neužtikrino tokios kelio dangos būklės, kuri reikalinga įprastam naudojimui, dėl ko įlūžus kelio važiuojamajai daliai buvo padaryta žala minėtai transporto priemonei. Konstatuotina, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį kilti bei subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.) kylančiam reikalavimui pagrįsti, todėl atsakovei Šilutės rajono savivaldybei kyla pareiga atlyginti ieškovei dėl eismo įvykio atsiradusią žalą. Atsakovė prieštaravimų dėl žalos dydžio nepateikė, ginčo tarp šalių dėl to nėra. Ieškovė, atlyginusi nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, įgijo į atsakingą už žalą atsakovę reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 290,35 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 34,92 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovas pateikė į bylą atsakovei Šilutės rajono savivaldybei adresuotą 2014-10-30 pretenziją Nr. R0001518495, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 1002,52 Lt (atitinka 290,35 Eur) sumą į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Pretenzija buvo įteikta atsakovei, kuri 2014-11-12 raštu Nr. R3-(4.1.14.)-8004 atsisakė žalą atlyginti. Įvertinus byloje esančius dokumentus, konstatuotina, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, esant visoms trims būtinosioms sąlygoms, CK 6.210 straipsnis taikytinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 34,92 Eur kompensuojamosios palūkanos, kurios laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio, 70,08 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 85,08 Eur ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188723322, 290,35 Eur ( dviejų šimtų devyniasdešimt eurų 35 ct) žalos atlyginimą, 34,92 Eur (trisdešimt keturių eurų 92 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 290,35 Eur žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.