- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2S-1345-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05537-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties, priimtos nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui E. M. dėl avanso ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovė D. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo E. M. (toliau – atsakovas) priteisti 4 000,00 Eur sumokėto avanso, 1 500,00 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias lėšas 5 500,00 Eur sumai, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose ir priklausančias atsakovui arba esančias pas kitus trečiuosius asmenis, o tokių lėšų nesant ar jų nepakankant, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą ieškinio sumai.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. sausio 28 d. su atsakovu sudarė preliminarią transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos pristatyti automobilį Subaru Forester ieškovei, tuo tarpu ieškovė įsipareigojo sumokėti preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą kainą (8 500,00 Eur), iš kurios dalį, t. y. 4 000,00 Eur avansą, ieškovė įsipareigojo sumokėti preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną ir šį savo įsipareigojimą įvykdė tinkamai, 2021 m. sausio 28 d. atlikdama bankinį mokėjimo pavedimą atsakovui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sutarties nustatytu terminu neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl avanso ir baudos priteisimo iš atsakovo. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jos sumokėto avanso negrąžino ir neketina grąžinti ar sumokėti sutartyje nustatytą baudą, šiuo atveju tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtinumą grindė tuo, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir be jokio teisėto pagrindo iki šiol naudojasi ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Pažymėjo, kad teismui priėmus palankų ieškovės atžvilgiu teismo sprendimą, kyla grėsmė, jog atsakovas vengs tokį sprendimą vykdyti, kas iš esmės gali sąlygoti, jog ieškovė patirs papildomas išlaidas siekiant priverstinio teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį ir pridėtų rašytinių įrodymų visetą priėjo prie išvados, jog ieškovė tikėtinai pagrindė reiškiamo ieškinio reikalavimus ir konstatavo, kad egzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė (net neįrodinėjo) antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t y. grėsmės, kad laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kad bent tikėtinai galima būtų spręsti apie atsakovo nesąžiningumą, jog jis ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir vertino, jog vien aplinkybė, kad atsakovas žino apie savo prievolinius įsipareigojimus ieškovei, tačiau jų nevykdo, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo ketinimus išvengti tokios įsipareigojimų vykdymo. Teismas nurodė, kad prievolės nevykdymas šiuo atveju gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių
III. Atskirojo skundo esmė
7. Ieškovė (apeliantė) D. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Ieškovės manymu, teismas tinkamai neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių ir pažymėjo, kad šiuo atveju egzistuoja atsakovo nesąžiningumo prezumpcija, kuri yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė egzistuojant antrosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
10. Anot ieškovės, ieškinyje nurodoma, kad atsakovas net ir neįvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovei jos sumokėto avanso taip ir negrąžino, nors tokiam elgesiui atsakovas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo ilgalaikis naudojimasis ieškovei priklausančiomis lėšomis laikytinas atsakovo nesąžiningumu, tačiau skundžiamoje nutartyje minėtos aplinkybės įvertintos nebuvo.
11. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus, tarp kurių pateikiamas ir ieškovės sūnaus susirašinėjimas su atsakovu, iš kurios matyti, kad atsakovas nurodė, jog atliko dalies avanso pervedimą į ieškovės banko sąskaitą bei atsiuntė atvaizdo kopiją apie atlikto pavedimo patvirtinimą. Ieškovė pažymėjo, kad toks pavedimas nėra atliktas ir avanso ji nėra atgavusi iki šiol, todėl vertina, kad tokiu elgesiu atsakovas siekė sąmoningai suklaidinti ieškovę. Ieškovės teigimu, toks atsakovo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovas, tikėtina, delstų grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Remdamasi atskirajame skunde išdėstytų motyvų pagrindu ieškovė pabrėžė, kad egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 20 punktą).
16. Ieškovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju su skundu pateikiami nauji įrodymai, t. y. susirašinėjimo, vykusio tarp ieškovės sūnaus ir atsakovo kopija bei 2021 m. kovo 8 d. suformuotas ieškovės banko sąskaitos išrašas. Šių įrodymų pateikimo būtinybė, anot ieškovės, atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo, kadangi susirašinėjimo kopijos, atsižvelgiant į tai, kad susirašinėjimas vyko tarp ieškovės sūnaus ir atsakovo, negalėjo būti pateiktos anksčiau, tuo tarpu banko sąskaitos išrašas buvo suformuotas 2021 m. kovo 8 d., t. y. gerokai po skundžiamos nutarties priėmimo. Minėti įrodymai, ieškovės teigimu, byloje pagrindžia aplinkybę, jog atsakovas, sąmoningai klaidindamas ieškovę, elgėsi nesąžiningai.
17. Teismas pažymi, jog ieškovė, teikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme neįrodo šių įrodymų pateikimo būtinybės iškilimo vėliau, kadangi iš pateiktos susirašinėjimo kopijos matyti, kad ieškovės sūnus su atsakovu bendravo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 9 d., tačiau jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikiami pirmosios instancijos teisme, ieškovė nenurodė. Pažymėtina, kad nors ieškovės teikiamas banko sąskaitos išrašas suformuotas 2021 m. kovo 8 d., tačiau tokio pobūdžio išrašą banko klientas paprastai gali suformuoti bet kada esant poreikiui ir šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad atsakovas informavo ieškovės sūnų apie neva atliktus mokėjimus 2020 m. spalio mėn., ieškovė banko išrašą galėjo suformuoti anksčiau. Taigi, ieškovei neįrodžius vėlesnės įrodymų pateikimo būtinybės bei nenurodžius aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nepriimami.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio pagrįstumo ir vertina bylos aplinkybes tik ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir daro išvadas, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008). Tačiau ši prezumpcija nereiškia, kad byloje esant pareikštam nedidelės vertės turtiniam reikalavimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas, jei nustatomos kitos aplinkybės, keliančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, vertina, kad aplinkybė, jog atsakovas, žino ir suvokia savo prievolinius įsipareigojimus atsakovei, tačiau jų tinkamai nevykdo, šiuo atveju nelaikytina antrąja laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga, sudarančia pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, kuriame, be kita ko, išreikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde ieškovė iš esmės apleliuoja į netinkamą atsakovo savalaikį prievolių vykdymą bei nesąžiningumą vykdant savo prievolinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindžia esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. atsakovo ketinimo pabloginti savo turtinę padėtį paslepiant, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant turtą tokiu būdu, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar taptų nebeįmanomas. Nesant tokių duomenų, remiantis vien tik aplinkybėmis, kad atsakovas iš esmės nevykdo sutartinių įsipareigojimų, nėra pagrindo suvaržyti atsakovo turtines teises ir nuosavybę, bei apriboti ekonominę veiklą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu.
21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įrodymų, galinčių sudaryti pagrindą kitaip vertinti situaciją, ieškovė neapteikė ir duomenų, kad atsakovas ketintų pabloginti savo turtinę padėtį, byloje nėra.
22. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią kasacinio teismo praktiką, prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės pateiktas prašymas atlyginti 328,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 38,00 Eur žyminis mokestis ir 290,40 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, atmestinas ir bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės D. D. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.