Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-372-1049/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-01-21
Bylos Nr.: 1-372-1049/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44771-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Audrius Meilutis
Kaltinamasis: R. I.
Advokatai: Ingrida Maldeikienė, Loreta Daukšienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-372-1049/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44771-2020-0;

Nr. 1-01-1-38499-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.10.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,dalyvaujant prokurorui O. S.,kaltinamajam R. I., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. I., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams; 2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; 3. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; 4. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo; 5. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2013 m. kovo 29 d., 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo; 6. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 2 (du) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo; 7. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 3 (trys) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo; 8. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai laisvės atėmimo; 9. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trys) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo; 10. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 285 straipsnio 2 dalį paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis subendrinta su 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trys) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo; Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi subendrintos Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, 2014 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 4 (keturi) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo; 11. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 12. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė; 14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė; 15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartimi subendrinta su 2019 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo, bausmę atlikti paskiriant pataisos namuose; 16. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiu subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę), kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

R. I. viešoje vietoje iš R. M. drabužių pagrobė svetimą turtą, o būtent 2020 m. lapkričio 10 d. apie 11.25 val., R. M. būnant parduotuvėje „IKI“, Jonavos g. 3, Kaune, prie kasos, R. I. staiga pribėgęs prie R. M. iš jo striukės dešinės pusės kišenės ištraukė 210,00 eurų ir pasišalino, tuo padarydamas R. M. 210,00 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis 2020 m. spalio 10 d. apie 9.00 val., Vydūno al. 65, Kaune, viešojo transporto stotelėje „Zoologijos sodas“, tyčia metė betoninę grindinio trinkelę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį reklaminį stendą, taip išdaužė jo stiklą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 470,00 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalį.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. I. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2020 m. spalio 10 d. susipykęs su tėčiu išėjo iš namų, nors buvo blaivus, tačiau abstinencijos būsenoje, negavęs vaistų, todėl jam prasidėjo nervinis priepuolis. Stovėjo šalia namų esančioje viešojo transporto stotelėje, atvažiavo autobusas, jam įlipus vairuotojas liepė pažymėti bilietėlį, kaltinamasis dėl to labai supyko, išlipo iš autobuso ir metė betono trinkelę į stotelės reklaminį paviljoną ir taip sudaužė jo stiklą. Autobuso vairuotojas išlipo norėjo jį sulaikyti, tačiau kaltinamasis pabėgo, matė, kad jį pastebėjo ir šalia gyvenanti kaimynė. Dėl savo veiksmų labai gailisi, pažadėjo atlyginti turtinę žalą. Dėl 2020 m. lapkričio 10 d. kišenvagystės kaltinamasis paaiškino, kad išlipęs iš autobuso prie Kauno pilies pastebėjo pažįstamo A. tėvą, kurį vadina „tėvuku“, jis lydėjo kitą asmenį, kuris iš pažiūros buvo neregys. Jau būdamas „IKI“ parduotuvėje, kaltinamasis matė, kaip jo pažįstamas padėjo apsipirkinėti tam asmeniui, matė kaip šis asmuo kasoje atsiskaitęs grynais įsidėjo pinigus į savo striukės kišenę, todėl staiga priėjęs prie kasos R. I. iš nukentėjusiojo striukės dešinės kišenės ištraukė pinigus, kurių kaip vėliau sužinojo perskaičiavęs buvo iš viso 210,00 eurų, kupiūromis po 20 ir 10 eurų, greitai pasišalindamas dar girdėjo, kaip nukentėjusysis pasakė jį lydėjusiam asmeniui, kad dingo pinigai, tačiau pats į tai nereagavo. Patikino, kad nors matė kaip nukentėjusiajam padėjo apsipirkti jo pažįstamas, tačiau iš karto tikina nesupratęs, kad nukentėjusysis yra neregys. Kaltinamasis patikino, kad net ir tuo atvejų, jei nukentėjusysis nebūtų turėjęs kokių nors fizinių trūkumų, vis tiek esant tokiai progai būtų iš jo pagrobęs pinigus, kadangi jų reikėjo narkotikams. Patikino, kad tuojau pat po vagystės nuvyko į Žemuosius Šančius pas draugą, tačiau ten buvo sumuštas ir pinigus iš jo atėmė, tad pats jų taip ir nespėjo išleisti. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažino pinai, padarytą žalą pažadėjo atlyginti.

Išvada dėl R. I. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes.

Įrodymų vertinimas ir jų aprašymas pateikiami žemiau dėl kiekvienos iš kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos atskirai.

Kišenvagystė

(BK 178 straipsnio 2 dalis)

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra neregys, todėl jam visapusiškai padeda ir visur jį lydi jo sutuoktinės pusbrolis O. Č.. 2020 m. lapkričio 10 d. apie 10.00 val., kartu su O. Lietuvos pašte, Aleksoto poskyryje, Veiverių g. 35, Kaune, pasiėmė savo invalidumo pensiją, ir ją įsidėjo į striukės dešinės pusės kišenę. Iš viso buvo apie 207,00 eurai ir dar smulkių pinigų. Pinigai buvo kupiūromis po 20,00 eurų ir monetomis. Iš karto po to jie abu nuėjo į parduotuvę „IKI“ Jonavos g. 3, Kaune, kur nusipirko maisto. Būdamas prie pirmos kasos iš kairės pusės, padedamas O., sumokėjo už prekes apie 12,00 eurų, popierinius pinigus, daugiausia po 20,00 eurų kupiūras, iš viso galėjo būti 180,00 eurų, įsidėjo į savo striukės dešinės pusės kišenę, o metalinius pinigus įsidėjo į savo kelnių dešinės pusės kišenę. Nuėjus apie 3-5 metrus nuo kasos, pajuto, kad kažkas įkišo ranką į jo striukės dešinės pusės kišenę ir greitai ištraukė visus ten buvusius pinigus ir pasišalino jam nežinoma kryptimi. Nukentėjusysis iš karto O. pasakė, kad jam kažkas iš kišenės ištraukė visus ten buvusius pinigus ir paprašė tą asmenį vytis, tačiau O. Č. nepavyko. Po to R. M. apsaugos darbuotojas nusivedė į savo patalpą, atvyko policijos pareigūnai. Kadangi jis pats yra neregys, apibūdinti asmenį, kuris jam iš kišenės ištraukė pinigus negali. Ikiteisminio tyrimo metu patikslindamas ankščiau duotus parodymus nuketėjusysis R. M. papildė, kad iš karto manė, jog įvykio metu kišenėje buvo apie 180,00 eurų, tačiau pinigų galėjo būti ir daugiau, tai yra ir 210,00 eurų. Kiek tiksliai buvo pinigų negali pasakyti, nes yra neregys ir negalėjo jų suskaičiuoti (3 t., b. l. 12–14, 25).

Liudytojas O. Č., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad R. M. yra jo žmonos pusbrolis, ji yra neregys, todėl liudytojas nuolat jį slaugo ir padeda jam buityje. 2020 m. lapkričio 10 d. apie 10.00 val., O. Č. palydėjo nukentėjusįjį į Aleksoto paštą, kur šis nusiėmė savo pensiją, tai buvo virš 200,00 eurų, o po to pėsčiomis nuėjo į prekybos centrą „IKI“, Jonavos g. 3, Kaune. Vaikštant parduotuvėje liudytojas pastebėjo, kad jiems iš paskos seka iš matymo pažįstamas vyras, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, juodų trumpų plaukų, kaulėto veido, ant veido buvo užsidėjęs kaukę ir vilkėjo tamsią trumpą striukę ir juodas velvetines kelnes, avėjo spalvotus sportbačius. Liudytojas jį žino, nes šis asmuo ankščiau bendravo su jo sūnumi. Tai pastebėjęs O. Č. pasakė jam, kad nevaikščiotų iš paskos ir minėtas vyriškis kažką tyliai pasakęs nuėjo. Stovint prie kasos liudytojas matė, kad už jų eilėje vis dar stovi minėtas vyras. Vos tik atsiskaičius už prekes R. M. savo pinigus popierinėmis kupiūromis įsidėjo į striukės dešinės pusės kišenę ir jie pradėjo nueidinėjo nuo kasos, tačiau paėjus apie 3-5 metrus link išėjimo, minėtas vyras greitai pribėgo prie jų iš nugaros ir greitai įkišęs ranką nukentėjusiajam į kišenę, pagriebė iš jos visus ten buvusius pinigus, o pats pabėgo. Liudytojas taip pat pradėjo bėgti, tačiau to asmens pavyti nepavyko (3 t., b. l. 60–63).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 10 d. 11.34 val., apie įvykį pranešė apsaugos darbuotojas nurodydamas, kad prekybos centre „IKI“, esančiame Jonavos g. 3, Kaune, neregys pirkėjas R. M. apsaugos darbuotojo paprašė pagalbos, nes prieš 5 minutes nepažįstamas vyras iš jo kišenės ištraukė pinigus ir pasišalino, nusikaltimu įtariamas asmuo nuolat lankosi šioje parduotuvėje (3 t., b. l. 8).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti Jonavos g. 3, Kaune, fitigrafuota (3 t., b. l. 40–45).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. lapkričio 10 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pagal 2020 m. lapkričio 10 d. apie 11.40 val., gautą pranešimą apie tai, kad Jonavos g. 3, Kaune nepažįstamas vyras nukentėjusiajam iš kišenės ištraukė pinigus ir pasišalino link pilies, nuvykus į įvykio vietą apsaugos poste buvo nukentėjęs asmuo R. M., jį lydintis asmuo – O. Č. bei apsaugos darbuotojas. R. M. nurodė, kad apsipirkinėjo parduotuvėje, kuomet būnant prie kasos pajuto kažką kišenėje, apsičiupinėjęs suprato, kad nėra pinigų, kadangi yra neregys kas pavogė pinigus nematė, o jį lydintis asmuo O. Č. nurodė, kad jaunuolį bandė vytis, tačiau pametė iš akiračio. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad jaunuolį žino iš matymo, jis į parduotuvę ateina kiekvieną dieną, tačiau jo duomenų nežino. Siekiant nedelsiant imtis paieškos buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas ir asmuo iš matomų veido bruožų buvo atpažintas kaip R. I.. Siekiant nustatyti galimą įtariamojo buvimo vietą buvo susisiekta su R. I. tėvu A. I., kuris nurodė, kad sūnaus namuose nėra ir matė jį namuose tą dieną apie 8.00 val., kuomet atvyko Kauno raj. policijos pareigūnai ir sūnų išsivežė, bei nurodė, kad sūnus gali lankytis adresu (duomenys neskelbtini), pas romų tautybės merginą, tačiau tikrinant galimas jo lankytinas vietas ir miesto centrą, asmuo surastas nebuvo (3 t., b. l. 71–73).

2020 m. gruodžio 1 d. apžiūrėtas 2020 m. lapkričio 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu parduotuvės apsaugos darbuotojų pateiktas kompaktinis diskas su jame esančiais parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kaip prie ketvirtos kasos stovi du vyrai, kurių vienas žemesnis deda produktus ant kasos takelio, aukštesnis, kuris juda aplinkoje liesdamas daiktus. Žemesnio ūgio vyras už rankos veda aukštesnį vyrą prie kasos krašto ir dedasi nuskenuotus produktus į krepšį. Aukštesnis vyras išsitraukia iš kišenės galimai pinigus ir juos laiko rankoje, o 11:25:00 val. iš kišenės ištraukia popierinę kupiūrą ir paduoda ją pardavėjai. Tuo pat metu prie aukšto vyro nugaros prieina asmuo su pilka striuke su gobtuvu ant galvos ir stoviniuoja prie jo. 11:25:25 val. kasininkė atiduoda grąžą už prekes ir aukštesnis vyras grąžą įsideda sau į dešinės pusės kišenę, po ko 11:25:31 val. vyras su pilka striuke su gobtuvu įkiša savo dešinę ranką į aukštesnio vyro dešinę kišenę ir 11:25:32 val. ištraukęs kažką iš šios kišenės, pabėga. Tuo metu žemesnis vyras nusisukęs krauna į krepšį pirkinius. Iš karto po to aukštesnis vyras pradeda neramiai apžiūrinėti savo kišenes. Aukštesnio ūgio vyras mojuoja rankomis ir kažką sako žemesniam vyrui, kuris pirštu rodo į tą pusę, kur nubėgo vyras pilka striuke ir 11:25:46 val. nubėga paskui vyrą pilka striuke (3 t., b. l. 51–56).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas O. Č. nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 6, pagal akis, plaukus ir kitus bendrus bruožus atpažino R. I. kaip asmenį, kuris iš R. M. kišenės pavogė pinigus (3 t., b. l. 64–69).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai R. I., dėl kišenvagystės iš nukentėjusiojo R. M., pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad R. I. 2020 m. lapkričio 10 d., apie 11.25 val., parduotuvėje „IKI“, esančioje adresu Jonavos g. 3, Kaune, dienos metu, iš R. M. drabužių pagrobė pinigus, kuomet nukentėjusiam būnant prie kasos, R. I. staiga pribėgęs iš jo striukės dešinės pusės kišenės ištraukė pinigus ir pasišalino, tuo padarydamas R. M. 210,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę dėl kišenvagystės ir R. M., paaiškino, jog iš pažiūros suprato, kad nukentėjusysis turi problemų su regėjimu, būdamas „IKI“ parduotuvėje, matė, apsipirkinėjantį nukentėjusįjį R. M., kuriam padėjo O. Č., matė kur nukentėjusysis įsidėjo pinigus, todėl prisiartinęs prie kasos iš R. M. dešinės kišenės ištraukė pinigus, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo 210,00 eurų, kupiūromis po 20 ir 10 eurų, ir pasišalino, girdėjo kaip nukentėjusysis O. Č. pasakė, kad dingo pinigai. Patikino, kad taip pasielgė kadangi trūko pinigų narkotikams.

Kaltinamojo R. I. kaltė šioje dalyje patvirtinta ir nuosekliais nukentėjusiojo R. M. parodymais apie tai, kad jis, padedamas O. Č. apsipirkinėjo „IKI“ parduotuvėje, kai įsidėjo į savo kelnių dešinės pusės kišenę pinigus popierinėmis kupiūromis, nuėjus nuo kasos apie 3-5 metrus pajuto, kad kažkas įkišo ranką į jo striukės dešinės pusės kišenę, greitai ištraukė visus ten buvusius pinigus ir pasišalino, apie ką nukentėjusysis tuoj pat pasakė O. Č., kuris, kaip patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pats liudytojas O. Č., prekybos centro salėje pastebėjęs iš paskos vaikščiojantį kaltinamąjį R. I. jam liepė jų nesekti, ir nors šis po replikos nuėjo, tačiau vėliau liudytojas jį matė stovintį už jo ir nukentėjusiojo prie kasos, o R. M. pasakius, kad jam iš kišenės buvo pavogti pinigai, suprato, kad R. I. pavogė pinigus, mėgino jį vytis. Šias faktines aplinkybes patvirtina parduotuvės apsaugos vaizdo kamerų įrašai, iš kurių matyti, kaip nukentėjusiajam sumokėjus už prekes ir įsidėjus grąžą į dešinės pusės kišenę, 11.25.31 val. kaltinamasis R. I. įkiša savo dešinę ranką į pastarojo dešinę kišenę ir 11.25.32 val. ištraukęs pinigus pabėgo, po ko nukentėjusysis pradėjo neramiai apžiūrinėti savo kišenes. Nors kaltinamasis įvykio metu dėvėjo veido apsaugos kaukę, tačiau asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas atpažino kaltinamąjį R. I. pagal akis, plaukus ir kitus bruožus, be to, nurodė, kad ir ankščiau yra jį matęs, nes šis bendravo su jo sūnumi. Apie įvykį pranešė parduotuvės apsaugos darbuotojas. Nukentėjusysis patvirtino nors tiksliai nežinojęs, kiek tuo metu kišenėje buvo pinigų, tačiau įvertinus tai, kad ką tik pašte buvo pasiėmęs pensiją, jų tikrai galėjo būti 210,00 eurų, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodęs, kad tuojau pat po vagystės vykdamas pas draugus į Žemųjų Šančių rajoną perskaičiavo pinigus. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo R. I. kaltei, dėl kišenvagystės iš R. M. pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Turto sugadinimas

(BK 187 straipsnio 1 dalis)

Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 10 d., ryte, eidama pro viešojo transporto stotelę, esančią Vidūno al., į Ąžuolyno parką, prie sustojimo pamatė jauną vyrą, daužantį reklaminio stendo stiklą, kur buvo „Darbo partijos“ reklama, o priėjus arčiau pamatė, tai liudytojos kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini), A. sūnus R.. Priėjus dar arčiau pamatė, kad R. rankose turi kažkokį daiktą, panašų į plytą. Matė, kaip R. išdaužė stotelės reklaminį stiklą, o pamatęs, kad liudytoja jį stebi, įlipo į atvažiavusi autobusą, bet dėl kažkokios priežasties iš karto iš jo išlipo ir pradėjo rėkti, tuomet nubėgo link Baranausko gatvės. Vėliau liudytoja grįžo namo ir pamatė, kad policija atvažiavusi pas jos kaimyną A., pareigūnams pasakė, kad matė visą įvykį ir kad viešojo transporto stotelės reklaminio stendo stiklą išdaužė R. I. (1 t., b. l. 79–81).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 10 d., dirbdamas autobuso vairuotoju, 40 maršruto autobusu važiavo nuo „Urmo bazės“ link centro. Apie 9.00 val. atvyko į Vydūno alėjoje esantį „Zoologijos sodo“ sustojimą, kur pamatė, kad yra išdaužtas stotelės reklaminis stiklas, o stotelėje stovi vyras, kuris atidarius duris, įlipo į autobusą. Pasakius, kad jis pamiršo atsižymėti bilietą, vyriškis per vidurines duris išlipo iš autobuso ir priėjęs prie sustojime esančio išdaužto reklaminio stendo, nuo žemės paėmė trinkelę ir metė į tą išdaužtą stendą taip dar labiau jį apgadindamas. Tai pastebėjęs R. K. pradėjo eiti link vyriškio, tačiau šis pradėjo rėkti, kad nesiartintų, nes jam bus blogai. Asmuo elgėsi neadekvačiai, jo dešinė ranka buvo bliuzono kišenėje, todėl liudytojas pagalvojo, kad vyriškis gali ten ką nors turėti, todėl grįžo į autobusą ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“, o išlipęs iš autobuso pamatė, kad tas asmuo jau yra pasišalinęs. Bekalbant su operatore bendruoju pagalbos telefonu, prie jo priėjo dvi moterys, kurios pasakė, kad žino tą asmenį, kuris daužė stotelėje esantį reklaminį stendą, todėl vienai iš jų padavė savo telefoną, kad ji toliau bendrautų su operatore ir girdėjo, kaip ji sakė, kad stiklą daužė R. I., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86–88).

Liudytojas A. I., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamasis R. I. vakarą prieš įvykį gulėjo psichiatrijos ligoninėje ir iš jos buvo išleistas, todėl įvykio metu buvo paveiktas vaistų.

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 10 d. 9.00 val., apie įvykį pranešė R. K., nurodydamas, kad R. I. sudaužė „Zoologijos sodo“ stotelės reklaminio stendo stiklą ir pasišalino, o šalia esanti liudytoja pažįsta asmenį, prašė, kad pareigūnai nuvyktų įtariamojo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43).

Iš UAB „Reklamos Arka“ projektų vadovės pareiškimo dėl svetimo turto sugadinimo matyti, kad Vydūno al. 65, sugadinta viešojo transporto stotelės Nr. 483 „Zoologijos sodas“ stoginė, dėl ko padaryta žala: sugadintas reklaminis stendas ir išdaužtas reklaminio stendo stiklas, padaryta 470,00 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 45, 46–49).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur užfiksuotas stiklinis pavilijonas su informacine lenta, reklamos stendais ir mediniu suoleliu, o reklamos stende išdaužtas stiklas, ant žemės matomos stiklo šukės, keletas betoninių trinkelių, nuversta šiukšliadėžė. Fotografuota (1 t., b. l. 50–57).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas R. I., dėl svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo, pasitvirtino.

Šioje dalyje byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. I. 2020 m. spalio 10 d. apie 9.00 val., Vydūno al. 65, Kaune, viešojo transporto stotelėje „Zoologijos sodas“, mažiausiai vieną kartą mesdamas betono trinkelę, tyčia sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį stotelės paviljono reklaminį stendą bei išdaužė jo stiklą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 470,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo R. I. kaltė patvirtinta ne tik jo paties pripažinimu, jog kaltinime nurodytu laiku būdamas viešojo transporto stotelėje „Zoologijos sodas“, išlipo iš autobuso, buvo supykęs dėl to prasidėjo nervinis priepuolis, paėmė betono trinkelę ir ją metė į stoginės reklaminį stendą, taip sudaužydamas stiklą, tačiau pastebėjęs, jog jį pastebėjo kaimynė, o ir autobuso vairuotojas ėjo link jo, iš įvykio vietos pasišalino. Kaltinime nurodytas ir paties R. I. pripažintas įvykio aplinkybes nuosekliai patvirtina liudytojos L. B. parodymai apie tai, kad ji, eidama Vydūno al. pamatė prie viešojo transporto sustojimo buvusį R. I., kuris į stotelės stendo stiklą metė betono trinkelę, o po to įlipo į autobusą, tačiau greitai iš jo išlipo, pradėjo šaukti, pamatęs ją pabėgo. Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojas R. K., nurodydamas, jog vairuodamas 40-ojo maršruto autobusą ir atvykęs į Vydūno alėjoje esantį „Zoologijos sodo“ sustojimą, pamatė, kad yra išdaužtas stotelės reklaminis stiklas, o sustojime stovėjęs R. I., įlipo į autobusą, tačiau liudytojo paklaustas dėl bilietėlio pasižymėjimo, R. I. išlipęs iš autobuso ir priėjęs prie sustojime esančio jau išdaužto reklaminio stendo, nuo žemės paėmė trinkelę ir metė ją į šį stendą vėl dėl ko šis tik dar labiau buvo apgadintas. Reaguodamas į susidariusią situaciją R. K. ėjo link R. I., tačiau šis pradėjo rėkti, kad nesiartintų, elgėsi neadekvačiai, todėl liudytojas apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, jo pranešimą papildė liudytoja L. B., nurodydama kaltinamojo anketinius duomenis ir gyvenamąją vietą, kaip tik tuo metu kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino. Kaltinamojo R. I. kaltė taip pat įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės pareiškimu, patvirtinančiais, jog įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), sugadintas viešojo transporto stotelės Nr. 483 „Zoologijos sodas“ reklaminis stendas ir išdaužtas reklaminio stendo stiklas, dėl ko įmonei padaryta 470,00 eurų turtinė žala, bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, visa tai, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. I. kaltei dėl svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo, pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Teismų praktikoje kišenvagyste pripažįstami atvejai, kuomet asmuo viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo turi prie savęs (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis, ar iš su savimi turimos rankinės ar nešulio). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus nedidelės vertės turtą veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma liudija, jog kaltinamasis R. I., 2020 m. lapkričio 10 d., apie 11.25 val., prekybos centre „IKI“, adresu Jonavos g. 3, Kaune, prie kasos, iš anksto turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiojo R. M. striukės kišenės pagrobė 210,00 eurų ir pasišalino iš įvykio vietos, taigi, padarė kišenvagystę, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu.

BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu, o didelės vertės turtu laikytinas 250 MGL dydžio sumą viršijantis turtas. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250,00 eurų), bet neviršija 250 MGL (12 500,00 eurų) dydžio.

Nagrinėjamu atveju nekilo abejonių dėl to, kad R. I. 2020 m. spalio 10 d., ryte, viešoje vietoje – Vydūno al. 65, Kaune, esančioje viešojo transporto stotelėje „Zoologijos sodas“, tyčia mažiausiai vieną kartą mesdamas betono trinkelę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį paviljono reklaminį stendą, išdaužė jo stiklą ir tokiais savo veiksmais sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 470,00 eurų vertės turtą, taigi R. I. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamojo R. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kiekvienos iš jo padarytų nusikalstamų veikos atveju laikytina tai, kad jas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamojo R. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl kišenvagystės prašė pripažinti, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad kišenvagystę jis padarė asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar pažeidžiamumu (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau toks prašymas yra nepagrįstas.

Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko prisipažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi, o tokių aplinkybių šioje byloje konstatuoti negalima. Dėl kišenvagystės iš R. M. R. I. buvo sulaikytas tik po intensyvios jo paieškos, o jo kaltę byloje liudija akivaizdūs įrodymai – parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašas, parduotuvės apsaugos darbuotojo atpažinimas, nukentėjusiojo R. M. ir liudytojo O. Č. parodymai ir jo atpažinimas, be to, atsižvelgtina į tai, kad nors būdamas jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)m.) iki šiol R. I. jau yra teistas net šešiolika kartų, iš kurių absoliučia dauguma atvejų dėl nusikaltimų nuosavybei, nuolatos vykdo smulkias vagystes iš parduotuvių, dėl ko yra baudžiamas administracine tvarka. Taigi, esant šioms aplinkybėms vertinti tokį R. I. elgesį kaip atsitiktinį ar pripažinti, jog jis dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra jokio pagrindo.

Pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos prieš bejėgiškos būklės žmogų, turi būti vertinamos aplinkybės, ne tik ar nukentėjusysis galėjo suprasti kaltininko veikos pobūdį, bet ir ar galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti poveikio, Asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės <...>. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes, be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas veikti prieš jį (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-273-531/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-77/2010, 2K-146/2014). Šiame kontekste visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų – medicininių dokumentų, specialisto išvadų ir pan., kurie patvirtintų apie kokius nors nukentėjusiojo R. M. fizinius trūkumus. Ir nors iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą apie tam tikrus matomus R. M. fizinius trūkumus, susijusius su regėjimu, tačiau nėra duomenų, ar jis neregys, ar silpnaregis, kaip matyti iš parduotuvės apsaugos vaizdo kamerų įrašų, pats R. M. paduoda pinigus pardavėjai, o vėliau susigaudęs, kad kišenėje buvusių pinigų nėra nurodo į kaltinamojo asmens pasišalinimo kryptį. Be to, matyti, kad viso įvykio metu R. M. lydėjo O. Č., kuris jam padėjo apsipirkti, matė, jog prekybos centre kaltinamasis sekė jį bei nukentėjusįjį ir prašė pastarojo to nedaryti, o po to matė kaltinamąjį stovinti už jo ir nukentėjusiojo prie kasos. Be to ir pats kaltinamasis patvirtino, kad jo veiksmai įvykdant kišenvagystę visiškai nepriklausė nuo to, ar nukentėjusysis turi kokių nors fizinių trūkumų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad neįgalumas savaime nesuteikia pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstama veika padaryta asmeniui, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės, tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-768/2018), todėl R. I. veiksmuose pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra pagrindo.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, jų kartotinumą kaltininko asmenybę, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir abiejų nusikalstamų veikų atvejais ją sukinančias aplinkybes.

R. I. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus nuosavybei, kurie yra tyčiniai, baigti. Kaltinamasis anksčiau teistas 16 kartų (2 t., b. l. 5–23), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 121–135), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2017-2020 m. gydytas 6 kartus, paskutinis gydymas 2020 m. rugsėjo 21 d.-25 d., stebėjimo paslauga 2020 m. rugsėjo 25 d. (3 t., b. l. 112), tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 119–120).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti R. I. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 64 straipsnio pagrindais subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. paskirta ir neatlikta galutine 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. I. skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies bei 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. R. I. nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje padarė 2020 m. spalio 10 d., t. y. nepraėjus mėnesiui po to, kai 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikęs bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nuosprendį, antrosios nusikalstamos veikos padarymo dieną, jau po jos padarymo, jo atžvilgiu po 14.00 val. pasibaigusio apeliacinio proceso įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendis. R. I. vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nuosprendį, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), eilę kartų baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai teismas R. I. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas jokios įtakos nedarys, visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) septynioliktą kartą teisiamam ir eilę kartų administracine tvarka baustam asmeniui, asmeniui, yra vienintelė efektyvi priemonė bent laikinai sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei, tikėtina, paveiks R. I., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skirtinų bausmių dydžiai nustatytinas artimi sankcijų vidurkiui, tai yra, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą skiriant 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriant 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos terminuoto laisvės apribojimo bausmės BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo iš pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, laikant, kad subendrinta bausmė R. I. yra 2 (du) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Tokia išvada dėl pridedamos bausmės dalies grindžiama R. I. padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, padariniais, kaltinamojo veiksmų kartotinumu sąlyginai trumpu laikotarpiu, tuo, kad kaltinamasis teisiamas septynioliktą kartą, dėl to bendrinant parinkta atitinkama sudedamos laisvės atėmimo bausmės proporcija, kartu atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną ją sunkinančias aplinkybes, kilusias pasekmes.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendis, kuriuo R. I. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 10 d. 14.00 val., nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (kišenvagystė) kaltinamasis padarė jau atlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę kuomet 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo paleistas iš pataisos namų, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sugadinimas ar sunaikinimas) padarė tą pačią dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d., apie 11.30 val., taigi, taip pat dar iki aukščiau minėto nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl bendrinant nuosprendžius tarpusavyje taikytinos BK 63 straipsnio nuostatos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindais, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 (metų) 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 (metų) 2 (dviejų) bausmės, t. y. 10 (dešimt) mėnesių ir nustatyti, kad šiuo nuosprendžiu R. I. skiriama galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį su jame nurodytais įskaitymais, o bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytinas R. I. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. 12.00 val. (1 t., b. l. 92–93) iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 10.33 val. (1 t., b. l. 97) t. y. iš viso dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kadangi kaltinamasis R. I. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje, todėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paskelbus nuosprendį – panaikintinos (1 t., b. l. 132–133, 3 t., b. l. 96–97) (BPK 139 straipsnio 3 dalis), kadangi nėra ir šiuo metu negali būti realiai vykdomos.

V. Civiliniai ieškiniai ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 470,00 (keturių šimtų septyniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68), kurią sudaro sugadintas reklaminis stendas ir išdaužtas reklaminio stendo stiklas (1 t., b. l. 45).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkintinas.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. I., dėl menkavertės priežasties, veikdamas tiesiogine tyčia, Vydūno al. 65, Kaune, viešojo transporto stotelėje „Zoologijos sodas“, mažiausiai vieną kartą mesdamas betono trinkelę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį reklaminį paviljono stendą išdaužė jo stiklą ir apgadino jį, taip padarydamas civiliniam ieškovui 470,00 eurų turtinę žalą. Civilinio ieškovo nurodomos patirtos turtinės žalos dydžiu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo R. I. priteisiant 470,00 eurų turtinės žalos atlyginimui.

Byloje nukentėjusysis R. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 210,00 (dviejų šimtų dešimties) eurų turtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo R. I. (3 t., b. l. 37), kadangi jis, nukentėjusiajam būnant prekybos centre, iš jo striukės kišenės pagrobė 210,00 eurų.

Nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys dėl 210,00 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Aukščiau aptartais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis R. I., turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą – R. M. priklausančius pinigus, stebėjo jį apsipirkinėjant prekybos centre ir pamatęs kaip pastarasis įsideda pinigus į dešinės pusės striukės kišenę, staiga pribėgęs prie R. M. ir įkišęs savo dešinę ranką į minėtą kišenę iš jos ištraukęs 210,00 eurų, pasišalino. Nors R. M. nepateikė konkrečių turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, tačiau nėra pagrindo netikėti jo nuosekliais parodymais ir turtinės žalos dydžiu, kuriuos, bei įvykio aplinkybes, nuosekliai patvirtina ne tik liudytojo O. Č. ir paties kaltinamojo parodymai dėl to, kad pinigus pats perskaičiavo, tačiau ir kita rašytinė bylos medžiaga, todėl nukentėjusiojo R. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai iš kaltinamojo R. I. nukentėjusiojo R. M. naudai priteisiant 210,00 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė nepriteisti iš R. I. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį. Toks prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kadangi kaltinamasis R. I. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, jam buvo reikalingas gynėjas, kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko advokatę Loretą Daukšienę, o ikiteisminio tyrimo metu – advokatę Ingridą Maldeikienę (3 t., b. l. 196–200). Iš 2021 m. sausio 12 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. I. buvo patirta 350,36 eurų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (3 t., b. l. 146). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o iki tol nedirbo, yra šešiolika kartų teistas, gyveno su tėvu ir buvo jo išlaikomas, neturi turto, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas, ir bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, saugomi vokuose (1 t., b. l. 32, 3 t., b. l. 50), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, bei 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą – 2 (du) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;

- už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, R. I. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė yra 2 (du) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir nustatyti, kad šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. 12.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 10.33 val. t. y. iš viso dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir bausmę atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį su jame nurodytais įskaitymais.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paskelbus nuosprendį panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkintini ir priteisti iš R. I. 470,00 (keturis šimtus septyniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (įmonės kodas 303211411, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), Swedbank AB).

R. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. I. 210,00 (du šimtus dešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo jo naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, saugomus vokuose (1 t., b. l. 32, 3 t., b. l. 50), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis