- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-273-531/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41467-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- A. S., A. J., K. R.
- Nukentėjusysis
- T. V., A. I.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius, Arvydas Alekna, Justinas Stauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės,
nuteistajam A. J., jo atstovams pagal įstatymą D. J. ir A. J., gynėjui advokatui Justinui Stauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-09-21 nuosprendžio, kuriuo:
- A. S. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nubaustas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
- A. J. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nubaustas 30 parų arešto, pagal BK 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir A. J. nubaustas galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams, jo vykdymą pagal BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 4 p., 4 d. atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant A. J. auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, uždraudžiant bendrauti su K. R. ir A. S., vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Šiuo nuosprendžiu priteista: solidariai iš K. R., A. S., A. J. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 874,69 Eur turtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui A. J. neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą A. J. ir D. J.; iš A. J. nukentėjusiajam A. I. 160 Eur turtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui A. J. neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą A. J. ir D. J.; iš K. R. nukentėjusiajam T. V. 10 Eur turtinei žalai atlyginti; solidariai iš K. R., A. S., A. J. nukentėjusiajam T. V. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui A. J. neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą A. J. ir D. J.; iš K. R., A. S., A. J. po 10 Eur proceso išlaidų valstybei, o nepilnamečiui A. J. neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą A. J. ir D. J..
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 11 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. R., A. J., mušė nukentėjusįjį T. V. tyčia suduodami kumščiais į veidą, suduodami kumščiais ir spirdami kojomis į šonus ir ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarydami nukentėjusiajam kairės ausies ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimus, krūtinės ląstos kairės pusės 7, 8, 9 šonkaulių lūžius, su potrauminiu kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. V. sveikatą.
2.1. - 2016 m. rugsėjo 1 d. apie 00.30 val. Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie pastato Nr. x, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu, t.y. kartu su nenustatytu asmeniu mušdamas ant grindinio pargriautą nukentėjusįjį kojomis ir rankomis ir, dėl ne mažiau kaip devyniais smūgiais nukentėjusiajam padarytų dešinio momens ir kairio smilkinio minkštųjų audinių sumušimų, odos nubrozdinimų kairės ausies kaušelyje, kaktoje, dešiniame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairėje alkūnėje ir juosmenyje, nežymiai sutrikdydamas A. I. sveikatą, pagrobė A. I. priklausantį turtą už 157,80 eurus – vyrišką striukę 135 eurų vertės (su joje buvusiais asmens tapatybės dokumentais, elektronine AB SWEDBANKAS mokėjimo kortele) bei striukėje buvusius cigarečių pakelį (1 vnt.) - 2,80 eurų vertės, pinigus – 20 eurų;
2.2 - 2016 m. rugsėjo 11 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. R., A. S., mušė nukentėjusįjį T. V. tyčia suduodami kumščiais į veidą, suduodami kumščiais ir spirdami kojomis į šonus ir, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarydami nukentėjusiajam kairės ausies ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimus, krūtinės ląstos kairės pusės 7, 8, 9 šonkaulių lūžius, su potrauminiu kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. V. sveikatą;
- 2016 m. rugsėjo 14 d. apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kerštaudamas T. V., kuris, jo manymu, pranešė policijos pareigūnams apie jo ir kitų asmenų elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, smurtavo T. V. atžvilgiu ir, suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą bei virtuviniu peiliu pjaudamas T. V. kairę ausį, dėl kairės ausies kaušelio žaizdos sukėlė nukentėjusiajam T. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusysis T. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-09-21 nuosprendį nuteistųjų A. S. ir A. J. atžvilgiu, nustatant jiems atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 str. 1 d. 4 p. ir 6 p. bei nuteistajam A. S. – BK 60 str. 1 d. 9 p., ir atsižvelgiant į BK 61 str. šiems nuteistiesiems skirti griežtesnes bausmes, A. J. netaikant BK 92 str. Mano, kad nuteistiesiems A. S. ir A. J. paskirtos bausmės yra per švelnios, jiems neteisingai nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino ir atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtas kančias, orumo žeminimą, aktyvų ir ilgai trunkantį tyčiojimąsi, kurį atliko A. S. ir A. J.. Pažymi, kad nukentėjusysis yra neįgalus žmogus, jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas ir nuteistieji akivaizdžiai tai suvokė, kaip ir jo negalėjimą pasipriešinti. Apelianto manymu, A. S. ir A. J. konstatuotinos BK 60 str. 1 d. 4 p. ir 6 p. numatytos sunkinančios aplinkybės, nes jo atžvilgiu padaryta veika kankinant ir tyčiojantis bei prieš asmenį, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės. Be to, visi nuteistieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų nusikalstamiems veiksmams, todėl A. S. veiksmuose yra ir BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta aplinkybė. Nukentėjusiojo teigimu, nepaisant jauno amžiaus, nuteistųjų A. S. ir A. J. asmenybių pavojingumas dėl jų ankstesnio teistumo yra neabejotinas, todėl atsižvelgiant į tai, į sunkinančias aplinkybes, žalos neatlyginimą, nedarbą ir kt. jiems bausmės griežtintinos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą, o nuteistieji ir jų gynėjai, taip pat nuteistojo A. J. atstovai pagal įstatymą prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl paskirtų bausmių griežtinimo nuteistiesiems A. S. ir A. J., teigiant apie neteisingai jiems nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei per švelnias bausmes. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus byloje esančių duomenų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas šiems nuteistiesiems teisingai, nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, individualizavo bausmes, todėl keisti apylinkės teismo sprendimą nuteistųjų A. S. ir A. J. atžvilgiu ir skirtas bausmes griežtinti nėra pagrindo.
7. Nukentėjusysis T. V. mano, kad nuteistųjų A. S. ir A. J. veiksmuose yra BK 60 str. 1 d. 4 p. ir 6 p. numatytos jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes jo atžvilgiu buvo padaryta veika kankinant ir tyčiojantis bei prieš asmenį, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės. Tačiau aukštesnysis teismas neturi priežasčių nuteistųjų veiksmuose konstatuoti minėtų sunkinančių aplinkybių buvimą.
7.1. BK 60 str. 1 d. 4 p. įtvirtina atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kuomet veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo. Teismų praktikoje tyčiojimasis iš nukentėjusiojo konstatuojamas tada, kai kaltininkas atlieka veiksmus, iš esmės prieštaraujančius moralės bei dorovės principams, šiurkščia, ciniška forma. Tokiais veiksmais siekiama pažeminti nukentėjusiojo garbę ir orumą, sukelti jam daug dvasinių ar papildomų fizinių kančių. Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu jo kūnui arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Fizinio smurto vartojimas, be abejo, yra neleistinas bei smerktinas elgesys tiek teisės, tiek moralės požiūriais, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos kaltinime aprašytos smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį aplinkybės, nerodo nuteistųjų veikimo tyčiojantis ar kankinant. Todėl nėra pagrindo nuteistųjų A. S. ir A. J. veiksmuose konstatuoti BK 60 str. 1 d. 4 p. numatytą sunkinančią aplinkybę.
7.2. Nukentėjusysis mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų A. S. ir A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė prieš bejėgiškos būklės dėl neįgalumo esantį asmenį. BK 60 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka. Sutinkamai su teismų praktika, pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos prieš bejėgiškos būklės žmogų, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo suprasti kaltininko veikos pobūdį, ar galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti poveikio. Asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes, be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas veikti prieš jį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bejėgišką nukentėjusiojo būklę prieš jį atliktų nusikalstamų veiksmų metu, be to, jokie bylos duomenys nerodo, kad nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį atlikę nuteistieji asmenys nukentėjusiojo būklę prieš fizinio smurto vartojimą prieš pastarąjį suvokė ar turėjo suvokti kaip bejėgišką. Duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nukentėjusysis prieš sumušimą buvo bejėgiškos būklės, apeliantas nepateikė. Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistųjų A. S. ir A. J. veiksmuose nustatyti BK 60 str. 1 d. 6 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra pagrindo.
7.3. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu taipogi prašo nuteistajam A. S. pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybę tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš tiesų, bylos duomenimis nustatyta aplinkybė, jog prieš nusikalstamos veikos padarymą A. S. buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui reikia nustatyti ne tik alkoholio vartojimo faktą bei jo sukeltą apsvaigimą, bet ir tokios būsenos įtaką nusikalstamai veikai. Tuo tarpu tokia aplinkybė nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis A. S. duodamas parodymus apylinkės teisme neneigė prieš įvykį vartojęs alkoholio, tačiau nurodė, kad tai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokio teiginio bylos duomenys nepaneigia. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog būtent alkoholio vartojimas įtakojo neteisėtą A. S. elgesį. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas, kad visi byloje kilę neaiškumai yra vertinami kaltininko naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai A. S. veiksmuose nenustatė BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
8. Apelianto teigimu, nuteistiesiems A. S. ir A. J. paskirtos bausmės yra per švelnios, todėl turi būti griežtinamos, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
8.1. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. S. ir A. J. bausmės rūšis bei nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo tikslus bei stadijas – A. S. padarė vieną baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, o A. J. - du nesunkius ir vieną apysunkį, baigtus tyčinius nusikaltimus. Abiejų nuteistųjų veiksmuose atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. A. S. veiksmuose nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o A. J. veiksmuose – dvi sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.). Teismas tinkamai įvertino A. S. ir A. J. asmenybes: A. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, būdamas darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis ir nesiregistravęs darbo biržoje; A. J. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, neteistas, neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų ir nedirbantis.
9. Įvertinęs aukščiau ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo A. S. bei tai, kad jam anksčiau jau buvo skirta švelnesnė bausmės rūšis – areštas, tačiau ja nebuvo pasiekti bausmės tikslai ir nuteistojo elgesiui ji buvo neveiksminga, kadangi jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, apylinkės teismas teisingai sprendė, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų tikslų neįmanoma, todėl A. S. pagrįstai paskyrė realias, sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius už sankcijose numatytus vidurkius.
10. Įvertinęs aukščiau ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo A. J., apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai jam pasiektini bausmės vykdymą atidedant BK 92 str. pagrindu. Nors nukentėjusysis ginčija šių nuostatų taikymą A. J., teisėjų kolegija neturi priežasčių nepritarti tokiai apylinkės teismo išvadai.
10.1. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas tai, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir kt. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti teigiamus kaltininko socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks tuos ryšius (kaltininkas neteks galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, bus prarastas ryšys su šeima ir pan.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistojo šeimos socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip tam tikros atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.
10.2. Byloje esantys duomenys, įskaitant aktyvų nepilnamečio A. J. tėvų dalyvavimą teismo procese, leidžia pagrįstai manyti, jog šio nuteistojo gyvenamoji aplinka ir šeimos nariai, su kuriais jis gyvena, yra pozityvūs ir jam daro teigiamą įtaką. Be to, jis deklaruoja ryšių su kitais nuteistaisiais nutraukimą, apeliacinės instancijos teisme išreiškė apgailestavimą dėl atliktų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, nurodė teigiamus jo gyvenimo poslinkius - užsiregistravimą darbo biržoje. Nors byloje esantys duomenys rodo, kad A. J. po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-07-12 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2017-08-29), tačiau šie duomenys bendrame kontekste nėra pakankami A. J. vertinti kaip į nusikaltimus linkusį asmenį, kurį galima auklėti ir taisyti tik taikant griežčiausias kriminalines sankcijas.
11. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, paskyrus A. J. realią laisvės atėmimo bausmę, jo asmenybė gali būti visiškai sutrikdyta, o bausmės tikslai pasiekti nebus. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas neabejotinai paveiktų A. J. teigiamus socialinius ryšius, pozityvų socialinį užimtumą, o tai itin apsunkintų jo socializaciją ateityje, ilgam laikui eliminuotų galimybę jaunam asmeniui tapti pilnaverčiu visuomenės nariu – sąžiningai dirbti, užsidirbti pragyvenimui, vykdyti pilietines priedermes valstybei bei kt. Atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad bausmės tikslai šiuo metu dar gali būti pasiekti neizoliavus nuteistojo A. J. nuo visuomenės, teismui išreiškiant pasitikėjimą juo dėl jo galimo pasitaisymo, nesiunčiant realiai atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl nukentėjusiojo prašymas dėl BK 92 str. netaikymo nuteistajam A. J., yra atmestinas.
12. Teisėjų kolegija pastebi, kad nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistųjų veiksmų, jo manymu, sąlygojančios bausmių griežtinimą A. S. ir A. J., pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir tinkamai įvertintos skiriant jiems bausmes. Antrą kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir to pagrindu jas griežtinti nėra priežasčių. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių minėtiems nuteistiesiems turėtų būti griežtinamos paskirtosios bausmės, byloje nenustatyta.
13. Taigi konstatuotina, kad nuteistiesiems A. S. ir A. J. griežtinti bausmes nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.