Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – bauda 300 MGL (15 000 Eur).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – bauda 200 MGL (10 000 Eur), kurią V. K. įpareigotas sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. K. valstybės biudžetui priteista 33 574,35 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros 2024 m. kovo 21 d. nutarimu V. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms 33 574,35 Eur sumai paliktas galioti iki visiškai bus atlyginta valstybės biudžetui priteista turtinė žala.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinę dėžutę, kosmetinę, pinigus – 4 975,65 Eur, saugomus (duomenys neskelbtini) vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 17 d., pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo Nr. 710“, 9 punkto (iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusi įsakymo redakcija) reikalavimus, kad „eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos“, 6 punkto (nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojusi įsakymo redakcija) reikalavimus, kad „eksploatuoti netinkamas transporto priemones, jų dalis ar medžiagas gali apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo sąlygos“, nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, neturėdamas leidimo surinkti ir apdoroti eksploatuoti netinkamas transporto priemones, jų dalis ar medžiagas, siekdamas gauti pajamų, versliškai ir stambiu mastu neteisėtai vykdė ūkinę, komercinę neeksploatuojamų transporto priemonių tvarkymo, apdorojimo, jų dalių ir kitų netauriųjų metalų laužo pardavimo veiklą, t. y. iš kitų fizinių asmenų įsigydavo eksploatuoti netinkamas transporto priemones, netaurųjį metalų laužą, (duomenys neskelbtini), pasitelkęs kitus asmenis, organizavo įsigytų transporto priemonių ardymą, jų išardytas dalis ir kitą netaurųjį metalo laužą 2017 metais per 4 kartus pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 252,40 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 54 kartus už 66 764,13 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 122 kartus už 56 105,93 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2 kartus už 1 673,40 Eur, minėtos bendrovės išskaitė 5 procentus gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), iš viso 6 035,70 Eur ir V. K. išmokėjo 11 9760,16 Eur; 2018 metais per 4 kartus pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 728,90 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 31 kartą už 20 927,13 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 1 kartą už 602,80 Eur, minėtos bendrovės išskaitė 5 procentus GPM, iš viso 1 112,94 Eur ir V. K. išmokėjo 21 145,89 Eur; 2019 metais per 4 kartus pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 633,40 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 54 kartus už 35 913,27 Eur, minėtos bendrovės išskaitė 5 procentus GPM, iš viso 1 827,35 Eur ir V. K. išmokėjo 34 719,32 Eur; 2020 metais per 1 kartą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 124,80 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 62 kartus už 27 389,67 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 13 kartų už 23 454,07 Eur, minėtos bendrovės išskaitė 5 procentus GPM, iš viso 2 548,46 Eur ir V. K. išmokėjo 48 420,08 Eur; 2021 metais per 5 kartus pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 346,29 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 25 kartus už 57 532,55 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 9 kartus už 11 129,55 Eur, minėtos bendrovės išskaitė 5 procentus GPM, iš viso 3 600,44 Eur ir V. K. išmokėjo 68 407,95 Eur; 2022 metais sausio – vasario mėnesiais per 3 kartus pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 9 436,85 Eur, bendrovė išskaitė 5 procentus GPM, iš viso 471,85 Eur ir V. K. išmokėjo 8 965,00 Eur, tokiu būdu 2017–2022 metais iš vykdytos neregistruotos veiklos V. K. gavo 301 418,40 Eur pajamų (daugiau nei 500 MGL dydžio).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę, panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paliktą galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą 33 574,35 Eur sumai iki visiškai bus atlyginta valstybės biudžetui priteista turtinė žala, taip pat grąžinti I. K. – 17 000 Eur, J. K. – 18 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl paskirtos bausmės

6. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta galutine bausme – bauda 200 MGL (10 000 Eur). Teigia, kad paskirta bausmė yra pernelyg griežta, neatitinka proporcingumo ir teisingumo reikalavimų, todėl turėtų būti sumažinta.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentu, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

10. BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijai, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (išnykęs teistumas už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jis taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje, padarymą susitaikius su nukentėjusiuoju (9 t., b. l. 113-117)), 2020-2024 m. eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių bei atliekų tvarkymo pažeidimus, Lietuvos Respublikos pavyzdžio banderolėmis nepažymėtų cigarečių prekybą, neįregistruotos ūkinės, komercinės veiklos vykdymą, paskirtų baudų nesumokėjęs (9 t., b. l. 122-173), nedirbantis (oficialus darbo stažas – 1997-2018 m. V. K. įmonėje) (9 t., b. l. 111), 2023 m. medicinos išrašo duomenimis, jam dėl sveikatos būklės reikalinga lankomosios priežiūros socialinė darbuotoja, nustatytas darbingumo lygis – 45 procentai (13 t., b. l. 52). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmės rūšį ir jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tokių aplinkybių nenurodyta ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino V. K. asmenybę, išnykusį teistumą, paskirtas administracines nuobaudas, nuteistojo sveikatos būklę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – daugiau nei ketverius metus vykdyta neregistruota veikla, gautos pajamos viršija 300 tūkst. Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo tiek V. K. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę– baudą, tiek jos dydį (300 MGL) laikyti neteisingais. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. K. paskyręs vieną švelniausių sankcijoje numatytų bausmių, pagrįstai jos dydį nustatė mažesnį už šios bausmės vidurkį (už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio bauda, BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam nustatytas ilgesnis terminas paskirtai baudai sumokėti – per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Todėl nuteistojo argumentai dėl jam paskirtos per griežtos galutinės bausmės yra nepagrįsti.

Dėl kratos metu rastų pinigų grąžinimo

13. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. V. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu buvo rasti ir paimti pinigai – 38 550 Eur (5 t., b. l. 97-114). Nekilnojamojo turto registro išrašas, naudojimosi turtu sutartis su priedais (8 t., b. l. 105-111) patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuteistajam V. K. nuosavybės teise nepriklauso, jis lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso I. K. ir J. K.. Be to, 2019 m. balandžio 25 d. tarp J. K. ir I. K. sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, pagal kurį I. K. naudojasi 13,82 kv. m. ploto kambariu (plane pažymėta Nr. 2-2), o J. K. naudojasi 11,46 kv. m. ploto kambariu (plane pažymėtu Nr. 2-4). Kitos nekilnojamojo turto patalpos yra naudojamos savininkų bendrai. Iš kratos protokole užfiksuotos kratos atlikimo eigos matyti, jog pareigūnai, atvykę į kratos atlikimo vietą, be kita ko, pirmajame kambaryje (plane pažymėta Nr. 2-2) esančios sekcijos, po televizoriumi esančios apatinės dalies, viršutiniame stalčiuje, tarp rankšluosčių rado permatomą, plastikinį, raudonos spalvos užtrauktuku užspaudžiamą maišelį, kurio viduje rasta pinigų suma įvairiomis popierinėmis kupiūromis eurais: 4 (keturios) popierinės kupiūros po 500 Eur; 78 (septyniasdešimt aštuonios) popierinės kupiūros po 200 Eur (iš viso 17 600 Eur). Sekančiame kambaryje (plane pažymėta Nr. 2-4), po fotelio medžiaginiu uždangalu, tarp sėdimosios dalies ir atlošo buvo rasta rudos spalvos, medžiaginė kosmetinė, kurioje įdėtos 55 (penkiasdešimt penkios) popierinės kupiūros po 50 Eur (iš viso 2 750 Eur). Šalia fotelio (jo kairėje) esančios rudos spalvos, trijų durų spintoje, antroje lentynoje nuo viršaus, po patalyne rastos 2 (dvi) popierinės kupiūros po 100 Eur (iš viso 200 Eur). Toje pačioje spintoje, rūbų kabinamoje dalyje, violetinės spalvos rankšluostyje buvo rasta 50 (penkiasdešimt) popierinių kupiūrų po 100 Eur (iš viso 5 000 Eur). Tame pačiame spintos skyriuje, ant dugno, kampe rasta žalios spalvos metalinė, uždaryta dangteliu „Dilmah“ arbatos dėžutė, kurios viduje įdėta 130 (vienas šimtas trisdešimt) popierinių kupiūrų po 100 Eur (iš viso 13 0000 Eur). Iš viso kratos metu rasta 38 550 Eur. Iš kratos protokolo matyti, jog nuteistasis su proceso veiksmo protokolu susipažino, nurodė, kad viskas surašyta teisingai, pastabų neturėjo. Rasti pinigai kartu su kitais daiktais buvo perduoti saugojimui (duomenys neskelbtini) vyriausiajam policijos komisariatui (5 t., b. l. 176-181).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo V. K., liudytojų I. K., E. K. ir J. K. parodymus atmetė kaip prieštaringus tarpusavyje, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių ir vertino kaip siekį, jog į nurodytą pinigų sumą nebūtų nukreiptas valstybei padarytos žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, jog jų parodymai apie kratos metu rastų pinigų kilmę prieštarauja surinktų įrodymų visumai.

19. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis V. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurios teritorijoje kaltinime laikotarpiu vykdė ūkinę, komercinę veiklą, apie 5 metus gyveno vienas, su sutuoktine išsituokė 2007 m., su ja negyveno ir bendro ūkio nevedė (8 t., b. l. 105-111). Tiek jo buvusi sutuoktinė I. K., tiek sesuo J. K. aptariamu laiku gyveno užsienyje, sūnus E. K. taip pat gyveno atskirai nuo nuteistojo. 2022 m. liepos 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir suvestinėje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad visa kratos metu rasta pinigų suma priklauso nuteistajam: 2022 m. gegužės 23 d. pokalbio metu (IID CD10H) V. K. pasakojo, kad norėtų kažkur investuoti 20 000 – 30 000 Eur, bet nežino, kur; 2022 m. gegužės 26 d. (IID A841H) pokalbio metu V. K. pasakojo, kad namuose laiko 30 000 Eur – 20 000 ,,lyčnų“ Eur ir 10 000 ,,apyvartinių“ Eur, tuo tarpu 2022 m. liepos 2 d. pokalbio metu (IID 671BH) V. K. nurodė, kad bijo išvažiuoti iš namų, nes namuose laiko 40 000 Eur grynais pinigais; 2022 m. birželio 29 d. pokalbio metu (IID CCDEH) V. K. I. K. aiškino – jei įdedi 3 000 Eur, paskui reikia įrodyti, iš kur gauna pinigus, o jei per metus gauni už metalą 15 000 Eur, tai informacija yra perduodama į Mokesčių inspekciją. I. K. šio pokalbio metu ramino V. K., sakydama, kad jis nesijaudintų, nes tada ji užpildys deklaraciją, kad tai ji persiuntė jam pinigus arba parsivežė iš užsienio (7 t., b. l. 49-56). Dar daugiau, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus viršininkės 2024 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija patvirtina, kad kratos metu rasta pinigų suma negali priklausyti liudytojams I. K., J. K. ir E. K.. Tai yra, atliktus I. K. 2017 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 16 d. turto tyrimą, nustatytas skirtumas tarp jos teisėtų pajamų ir išlaidų yra teigiamas, o darant prielaidą, kad 17 600 Eur yra jos, skirtumas taptų neigiamu ir būtų –7 675,27 Eur. Atlikus E. K. šeimos 2017 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 16 d. turto tyrimą, nustatytas skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra –20 172,03 Eur. Tuo tarpu J. K. šioje byloje pateikti pinigų išmokėjimo kvitai yra pateikti pasirinktinai, nenuosekliai ir ne už visus laikotarpius, o tie ir tiek, iš kurių turinio matytųsi grynųjų pinigų išėmimas maždaug 20 000 svarų sumai. Pavyzdžiui, nėra 2018 m. kvitų, nors iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos (VSATIS) išrašo matyti, kad 2018 m. ji buvo grįžusi į Lietuvą. VSATIS duomenimis, J. K. 2017 m. į Lietuvą buvo grįžusi sausio mėn., o iš 2017 m. pinigų išmokėjimo kvitų matyti, kad jame atspindėtos vasario-gegužės mėn. įplaukos ir išlaidos iš sąskaitos, t. y. vėlesnių laikotarpių, nei ji lankėsi Lietuvoje (11 t., b. l. 167-170).

20. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad 38 550 Eur suma kratos buvo rasta gyvenamojoje vietoje, kurioje nuolat gyvena vienas pats nuteistasis V. K., jo buvusi sutuoktinė I. K. ir jo sesuo J. K. daug metų gyvena užsienyje, sūnus E. K. su nuteistuoju taip pat negyvena, į tai, jog pats V. K. telefoninių pokalbių metu patvirtino, kad namuose laiko 40 000 Eur grynųjų pinigų bei derino su I. K., kokios versijos reikėtų laikytis ir kokių veiksmų imtis, jei V. K. turimų pinigų kilme susidomėtų tarnybos, o tarnybiniame pranešime išanalizuoti duomenys paneigia I. K., J. K. ir E. K. parodymus, kad dalis kratos rastų pinigų yra jų asmeninė nuosavybė, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje surinktos įrodymų visumos pakanka išvadai, kad visi kratos metu rasti ir paimti pinigai – 38 550 Eur suma priklauso nuteistajam V. K.. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo prašymą ir iš šios sumos grąžinti I. K. 17 000 Eur, o J. K. – 18 000 Eur.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

21. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kratos metu rastų ir paimtų pinigų sumos dalį – 33 574,35 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, ši procesinė prievartos priemonė V. K. palikta galioti pagrįstai.

22. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijęs su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos prokuratūros 2024 m. kovo 21 d. nutarimu nuo 2024 m. kovo 21 d. iki 2024 m. rugsėjo 21 d. V. K. galimam turto konfiskavimui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui: 2022 m. rugpjūčio 3 d. kratos metu pas V. K. rastiems pinigams – 38 550 Eur (10 t., b. l. 14-16). Byloje pareikštas (duomenys neskelbtini) valstybinė mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš V. K. priteisti valstybės biudžetui 33 574,35 eurus turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo (9 t., b. l. 74-82). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pareikštą civilinį ieškinį tenkino visiškai ir civilinio ieškinio užtikrinimui paliko galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 2022 m. rugpjūčio 3 d. kratos metu pas V. K. rastų ir paimtų pinigų dalį – 33 574,35 Eur sumą iki visiškai bus atlyginta valstybės biudžetui priteista turtinė žala, o likusią dalį – 4 975,65 Eur grąžino nuteistajam V. K.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. K. turtui paliktas galioti siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) valstybinė mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis V. K. būtų įvykdęs savo skolinius įsipareigojimus civilinei ieškovei.

24. Įvertinusi ankščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis V. K. priteisto civilinio ieškinio šiai dienai nėra atlyginęs, jo užtikrinimas tebėra aktualus, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinio ieškinio užtikrinimui palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 2022 m. rugpjūčio 3 d. kratos metu pas V. K. rastų ir paimtų pinigų sumos dalį – 33 574,35 Eur.

Dėl BPK 154 straipsnio pažeidimo

25. Nuteistojo V. K. skunde teigiama ir tai, kad jo asmeninių pokalbių šioje baudžiamojoje byloje negalėjo būti klausomasi ir pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis duomenimis, gautas klausantis tokių telefoninių pokalbių, kadangi nuteistasis buvo kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo pokalbių klausymasis prieštarauja ESTT jurisprudencijai. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

26. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo pagrindai nurodyti BPK 154 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, nurodytus BK 152¹ straipsnyje, 162 straipsnio 2 dalyje, 170 straipsnyje, 198² straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. Taigi, vienas iš pagrindų taikyti BPK 154 straipsnyje nurodytą procesinę prievartos priemonę yra pagrįstas manymas, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus.

27. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00019-22, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo leista vykdyti V. K. naudojamų telefonų numerių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą ir kaupimą, nes tokiu būdu galima gauti duomenų apie BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (7 t., b. l. 40-41). BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taigi šis nusikaltimas patenka į sąrašą nusikaltimų, dėl kurių gali būti taikoma BPK 154 straipsnyje nurodyta procesinė prievartos priemonė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pokalbių klausymasis renkant duomenis buvo atliktas teisėtai, laikantis BPK reikalavimų, jų rinkimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kurios teisėtumu abejoti nėra pagrindo.

28. Pažymima, kad apeliaciniame skunde nurodomas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-746/18, kaip neva pagrindžiantis telefoninių pokalbių klausymosi neteisėtumą, yra pernelyg nutolęs nuo nagrinėjamoje byloje pateikiamų argumentų dėl BPK 154 straipsnio taikymo pagrįstumo. Apeliantas, nurodydamas motyvą, kad ši priemonė pagal ESTT jurisprudenciją gali būti taikoma kovojant tik su sunkiais nusikaltimais, iškreipia pačių nurodomo sprendimo argumentų esmę. Akcentuojama, kad, be kita ko, pirmiau paminėtame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, jog Direktyvos 2002/58 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės normos, leidžiančios valdžios institucijų prieigą prie visų srauto ar vietos nustatymo duomenų, kurie gali suteikti informaciją apie elektroninių ryšių priemonės naudotojo pranešimus arba jo naudojamų galinių įrenginių buvimo vietą ir leisti padaryti tikslias išvadas apie jo privatų gyvenimą, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, neribojant šios prieigos taikymo vien procedūroms, kuriomis siekiama kovoti su sunkiais nusikaltimais arba užkirsti kelią didelėms grėsmėms visuomenės saugumui, neatsižvelgiant į laikotarpio, dėl kurio prašoma prieigos prie minėtų duomenų, trukmę ir turimų tokio laikotarpio duomenų kiekį ar pobūdį. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytos sąlygos, kuriomis elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms turi suteikti prieigą prie duomenų, kuriais jie disponuoja. Vis dėlto, kad būtų laikomasi proporcingumo reikalavimo, tokiose teisės normose turi būti nustatytos aiškios ir tikslios taisyklės, reglamentuojančios nagrinėjamos priemonės apimtį ir taikymą bei nustatančios minimalius reikalavimus, kad asmenys, kurių asmens duomenys tvarkomi, turėtų pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti šiuos duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojų. Tokios teisės normos turi būti teisiškai privalomos pagal nacionalinę teisę ir jose turi būti nurodyta, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis gali būti imtasi tokios duomenų tvarkymą numatančios priemonės, taip užtikrinant, kad teisių suvaržymas neviršytų to, kas griežtai būtina. Taigi, šiame ESTT sprendime pateikiami reikalavimai valdžios institucijų prieigos prie visų elektroninių ryšių priemonėmis perduodamo srauto ar vietos nustatymo duomenų teisiniam reguliavimui, niekaip nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų dėl BPK 154 straipsnio, kuris reglamentuoja teismo nutartimi skiriamą procesinę prievartos priemonę – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-719/2023).

29. Nors dėl faktinio procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindo V. K. pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė, tačiau iš skundžiamos nuosprendžio konteksto spręstina, kad buvo įvertintos ir jos taikymo aplinkybės bei tikslingumas. Nustatyta, kad taikant aptartą procesinę prievartos priemonę buvo surinkta duomenų tiek apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek apie kratos metu rastų pinigų kilmę. Neatlikus nagrinėjamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, būtų apsunkintas ar apskritai neįmanomas tiek nusikalstamos veikos ištyrimas, tiek rastų pinigų kilmės nustatymas. Todėl šioje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliantui taikyta procesinės prievartos priemonė buvo neproporcinga, savitikslė ar nebūtina, ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, kratos metu rastų pinigų kilmę grįsdamas BPK 154 straipsnyje nurodytų procesinės prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis, baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.