Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., gynėjui advokatui V. P., mažametės nukentėjusios ir civilinės ieškovės K. A. atstovei pagal įstatymą M. M., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. N., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, susituokusi, gyvenanti šeimoje ir turinti 2 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, studijuojanti pagal ištęstinių studijų programą (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, bei

V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, tačiau auginanti mažametį vaiką išlaikytinį, vidutinio išsilavinimo, nedirbanti – registruota ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamosios E. N. ir V. K. 2019 m. lapkričio 25 d. apie 14.50 val. J. Basanavičiaus g. 90, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav. esančios Kybartų „Saulės“ progimnazijos moksleivių rūbinėje, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, - supykusios dėl nepaklusimo jų reikalavimui kartu eiti į ugdymo įstaigos administraciją pasiaiškinti dėl galimo neteisėto elgesio kaltinamosios E. N. dukters ir kaltinamosios V. K. dukterėčios mažametės D. N. atžvilgiu, tyčia vartojo fizinį smurtą prieš mažametę K. A. : kaltinamoji E. N. ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara atsitrenkė į daiktų spintelę, sugriebė ir tempė už plaukų, ranka sudavė dukart per veidą ir dukart į šoną; po šito kaltinamoji V. K. ranka sudavė nukentėjusiajai dukart per galvą ir per rankas, sugriebė už dešinės plaštakos, ją pasuko ir tempė, - tokiu bendru fiziniu smurtu kaltinamosios nukentėjusiajai padarė dešiniosios plaštakos sumušimą bei kraujosruvą joje, nežymiai sutrikdydamos jos sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamosios E. N. ir V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamoji E. N. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kalta prisipažįstanti visiškai, kad labai gailisi dėl savo poelgio, viešai atsiprašanti nukentėjusiąją ir jos atstovę, pasižadanti nukentėjusiajai visiškai atlyginti ir likusią dalį neturinės žalos pinigais teismo nustatytinu dydžiu ir ateityje nebenusikalsti. Dėl bylos esmės ši kaltinamoji toliau paaiškino, jog nusikaltimo įvykio dieną kartu su seserimi, kaltinamąja V. K., atvyko į progimnaziją pasiimti po pamokų savo dukters D. N., kuri anksčiau buvo jai skundusis, jog gatvėje ją nuskriaudė vyresnė amžiumi progimnazijos moksleivė, kurios nepažinojusi, pati kaltinamoji ant dukters skruosto mačiusi paraudimą. Susitikusi su dukra, nusiuntė ją į rūsyje esančią rūbinę, o pati dar pasiliko pasikalbėti su jos auklėtoja. Netrukus grįžusi dukra pasakė, jog rūbinėje sutiko ją nuskriaudusią moksleivę ir jos abi nuėjo į rūbinę, sesuo, kaltinamoji V. K., dar pasiliko pirmo aukšto koridoriuje. Ten prie daiktų spintelių dukra parodė jos lig tol nepažinotą nukentėjusiąją, suvokusi, kad tai dar vaikas. Ji, E. N., griežtai pareikalavo nukentėjusiąją pasakyti savo vardą, pavardę bei kodėl skriaudė jos dukrą. Nukentėjusi jai nieko neatsakiusi, bandžiusi išeiti, todėl supykusi ji ją pastūmė į daiktų spinteles, galėjo užgauti nugarą. Joms priėjus išėjimą iš rūbinės, nukentėjusioji atsisakė jai paklausi ir eiti kartu į administraciją aiškintis, dėl ko ji vėl supykusi gal dukart sudavė jai rankos delnu per veidą ir į šoną, taip pat sugriebė rankomis už plaukų ir tempė, nukentėjusi įsikibo į jos plaukus ir rūbus. Jas išskyrė į tą laiką priėjusi jos sesuo, kaltinamoji V. K., matė, kad ir ši (jos sesuo) sudavė nukentėjusiai per rankas ir veidą, taip pat sugriebė už rankos riešo ir tempė eiti kartu. Ji mačiusi, kad įvykio vietoje be jų yra dar rūbininkė, taip pat būrys jai nepažįstamų moksleivių, trumpam kilo triukšmas, aplinkiniai stebėjo incidentą. Pastebimų išorinių kūno sužalojimų pas nukentėjusią iškart po įvykio ji nemačiusi, vėliau dalyvavusi ugdymo įstaigoje surengtame susitikime šiam įvykiui aptarti, jo metu siekė atsiprašyti nukentėjusiąją ir jos motiną, tartis dėl galimos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusios atstovė jas atstūmė ir nesileido joms to padaryti, vėliau to pakartotinai daryti nebandė, kad nebūtų traktuota kaip neteisėtas poveikis, mananti, jog nukentėjusios atstovės reikalaujamas atlygintinos neturtinės žalos dydis pinigine išraiška turėtų būti sumažintas.

3. Kaltinamoji V. K. teisiamajame posėdyje taip pat pareiškė, jog kalta prisipažįstanti visiškai, kad labai gailisi dėl savo poelgio, viešai atsiprašanti nukentėjusiąją ir jos atstovę, pasižadanti nukentėjusiajai visiškai atlyginti ir likusią dalį neturinės žalos pinigais teismo nustatytinu dydžiu ir ateityje nebenusikalsti. Kaltinamoji patvirtino kaip visiškai teisingas bendrininkės E. N. teismui nurodytas nagrinėjamo nusikaltimo įvykio vietos, aplinkos, laiko, konflikto priežasčių, eigos bei pasekmių aplinkybes, pareiškė, kad prie incidento pati prisijungė kiek vėliau atėjusi iš pirmojo aukšto į rūbinę, kur prie išėjimo pamatė, jog sesuo, kaltinamoji E. N., sugriebė rankomis už plaukų ir tampo lig tol jai nepažįstamą nukentėjusiąją, kuri taip pat įsikibo E. N. į plaukus ir drabužius, ji taip pat supratusi, kad ši dar vaikas. Norėdama užstoti seserį bei jai padėti nuvesdinti kaltininkę dėl ankstesnio neteisėto elgesio su dukterėčia į progimnazijos administraciją, ji rankos delnu sudavė 1-2 kartus nukentėjusiai per veidą ir rankas, kuriomis ši buvo įsikibusi į E. N., kad pastarąją paleistų, ji taip pat pareikalavo nukentėjusiąją eiti kartu į administraciją, šiai atsisakius, savąja sugriebė nukentėjusią už dešinės rankos plaštakos, judesyje galėjo ir pasukti bei tempė su savimi, šiai sutikus eiti pačiai, paleidusi, kad būtų padariusi sužalojimus, nepastebėjusi. Kaip ir sesuo prašanti teismą atlygintinos nukentėjusiai neturtinės žalos dydį sumažinti.

4. Iš esmės tokias pačias kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų priežasčių (ankstesnio jos ir D. N. konflikto), kiekvienos iš kaltinamųjų fizinio smurto prieš nukentėjusiąją vietos, pobūdžio, smūgių (poveikių) skaičiaus, taip pat kitų asmenų buvimo smurto veiksmų akivaizdoje aplinkybes byloje yra patvirtinę ir nukentėjusioji mažametė K. A. (1 t., b. l. 24, 25) bei tiesioginė nusikaltimo įvykio liudytoja progimnazijos rūbinės budėtoja J. M. (1 t., b. l. 46-47, 52-54), taip pat netiesioginė nusikaltimo įvykio liudytoja nukentėjusios atstovė (motina) M. M. (1 t., b. l. 35-36, 40-41), kurių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi ir 291 straipsniu nustatyta tvarka.

5. 2019 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad nusikaltimo įvykis įvykęs Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. J. Basanavičiaus g. Nr. 90 esančio trijų aukštų Kybartų „Saulės“ progimnazijos pastato rūsyje esančios rūbinės patalpoje, į kurią patenkama nuo įėjimo praėjus vestibiuliu iki galo, pasukus koridoriumi dukart kairėn ir laiptais nusileidus į rūsį. Rūbinės patalpos atskirtos plastikine atitvara ir durimis su stiklais, viduje išilginėmis praėjimui ir skersinėmis eilėmis sustatytos spintelės daiktams pasidėti, patalpose sumontuotos vaizdą įrašančios stebėjimo kameros, progimnazijoje vyksta ugdymo procesas (1 t., b. l. 16-22).

6. 2019 m. gruodžio 16 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 694/2019(09) pagal klinikinius (medicininių dokumentų) duomenis nukentėjusiajai mažametei K. A. konstatuotas dešinės plaštakos sumušimas, o taip pat kraujosruva dešinės plaštakos srityje, kas sukėlė nežymų nukentėjusios sveikatos sutrukdymą, sužalojimai galėjo būti padaryti kietų bukų savybių objektu nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu, vietoje ir aplinkybėmis, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 29).

7. 2019 m. gruodžio 5 d. objekto apžiūra (vaizdo įrašo peržiūra) nustatyta, kad Vilkaviškio r. Kybartų „Saulės“ progimnazijos administracijos pateiktame rūbinės patalpos stebėjimo kamerų padarytame vaizdo įraše yra užfiksuota, jog nagrinėjamas nusikaltimo įvykis rūbinės patalpoje truko maždaug nuo 14.48 val. iki 14.50 val. 14.48 val. laiku prie skersai praėjimui sustatytų daiktų spintelių eilės matyti abi kaltinamosios, taip pat liudytoja J. M., nukentėjusiąją užstoja spintelės, matosi, kad vyksta incidentas, viso įrašo metu po rūbinę aktyviai juda nepilnamečiai moksleiviai. 14.49.21 val. fiksuota, kad nuo spintelių link išėjimo durų pirmiau eina kaltinamoji V. K., kiek atsilikę kaltinamoji E. N., nukentėjusi K. A. ir būrelis kitų moksleivių, kaltinamoji E. N. veide pyktis, ji kažką sako nukentėjusiai. 14.49.30 val. fiksuota, jog prie išėjimo E. N. abiem rankomis sugriebia nukentėjusiąją pirmiausiai už striukės gobtuvo, pečių, po to plaukų ir tąso, po ko nukentėjusi rankomis įsikimba į E. N. paltą, jos stumdosi, tęsia viena kitą už plaukų, kaltinamoji E. N. suduoda ranka per veidą, į šoną. Toliau priėjusi kaltinamoji V. K. ranka dukart suduoda nukentėjusiai per veidą ir rankas, po to sugriebia rankomis už rankos ir tempia su savimi per duris į laiptinę, nereaguoja į greta einančios liudytojos J. M. bandymus jas išskirti (1 t., b. l. 75-84).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

8. Kaltinamosios E. N. ir V. K. byloje visiškai pripažįsta tiek visas faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal joms kiekvienai pareikštus byloje kaltinimus, tiek ir jų teisinę kvalifikaciją, šie jų kiekvienos teismui duoti parodymai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (nusikaltimo įvykio vietos apžiūros, medicininės apžiūros sveikatos priežiūros įstaigoje, teismo medicinos specialisto išvados bei stebėjimo kamerų vaizdo įrašo duomenys, – punktai 5-7), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

9. Visi kiti teisiamajame posėdyje ištirti, patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, įskaitant mažametės nukentėjusios bei tiesioginės ir netiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojų parodymus, teismo taip pat pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra visiškai pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamosios, bendrininkaudamos viena kitai, veikdamos kartu ir išvien, dėl asmeninių paskatų – kerštaudamos dėl netinkamo nukentėjusios elgesio jų atitinkamai dukters ir dukterėčios D. N. atžvilgiu, siekdamos šio įvykio iškėlimo aikštėn ir K. A., kaip kaltininkės, sudrausminimo (nubaudimo), bei supykusios dėl nukentėjusios atsisakymo paklusti jų reikalavimams eiti tam kartu su jomis į įstaigos administraciją, viešai, grupės pašalinių konfliktui asmenų, įskaitant nepilnamečius moksleivius, akivaizdoje, aukščiau (1 punktas) nurodytu būdu fiziškai smurtavo prieš joms žinomai nepilnametę nukentėjusiąją, tuo nukentėjusiajai sukėlė kurį laiką trukusį fizinį skausmą, padarė išorinius kūno (dešiniosios plaštakos) sužalojimus (6 punktas) bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamųjų, abiejų ar kurios vienos, baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Kaltinamosios V. K. teismo nusikalstamais kvalifikuoti veiksmai (1 punktas) nukentėjusios atžvilgiu jokia dalimi negali būti pripažinti kaltinamosios E. N. (sesers) gintimi, kadangi pastaroji (E. N.) nagrinėjamoje faktinėje situacijoje buvo ne smurtinio užpuolimo auka, tačiau užpuolikas, nuo kurio, nepriklausomai nuo kitų alternatyvių galimybių, užpulta nukentėjusioji K. A. turėjo baudžiamuoju įstatymu pripažįstamą teisę gintis, neperžengdama tam nustatytų ribų, ko šiuo atveju akivaizdu tikrai nebuvo (BK 28 straipsnio 1 ir 3 dalys).

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

10. Teismas sprendžia, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai pagal BK 284 straipsnį byloje kvalifikuoti visiškai teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nuketėjusiąją nusikaltimo įvykio metu ir vietoje vartojo būtent abi kaltinamosios ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamosios taip aktyviai veikė (atitinkamai pastūmė į kieto, turinčių atsikišusių detalių paviršiaus spinteles, sudavė nukentėjusiajai smūgius rankomis per veidą, rankas, į šoną, taip pat tęsė už plaukų ir dešiniosios rankos plaštakos) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jų abiejų tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas, sukėlęs neabejotiną kurį tai laiką jos jaustą fizinį skausmą mažametei nukentėjusiajai, išorinius kūno sužalojimus ir nežymų sveikatos jai sutrikdymą, tai darant dar ir būrio pašalinių konfliktui asmenų (daugiausiai akivaizdžiai nepilnamečių moksleivių) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamosios įžūliai elgėsi viešoje vaikų ugdymo įstaigoje, jos darbo (ugdymo proceso) metu, dienos laiku, girdint ir matant būriui pašalinių konfliktui asmenų (minėta aukščiau), nuo pirmiau sekusio kaltinamosios E. N. pastūmimo nukentėjusioji, praradusi pusiausvyrą, atsitrenkė į spintelę daiktams, be to, čia (nepasibaigus ugdymo užsiėmimams švietimo įstaigos rūbinėje) bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių (tiek nepilnamečių moksleivių, tiek ugdymo įstaigos darbuotojų), kuriems tokie kaltinamųjų veiksmai būtų sukėlę išgąstį, nepatogumą ir pan., todėl spręstina, jog abi kaltinamosios nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik mažametės nukentėjusios asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

11. Teisiamajame posėdyje kaltinamosios bendrai su laiduojančia už jas motina R. K. ir gynėju pateikė rašytinius prašymus taikyti jų atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir abi kaltinamąsias nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti perduodant už jas abi laiduojančios jų motinos R. K. atsakomybei be užstato. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abi kaltinamosios atitinka akumuliacinio ir imperatyvaus pobūdžio BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktais nustatytas sąlygas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui. Pirma, abi kaltinamosios pagal bylos duomenis nagrinėjamą tyčinį nesunkų nusikaltimą įvykdė (nusikalto) pirmąjį kartą (1 t., b. l. 100, 115). Antra, nuo pat teisiamojo posėdžio pradžios nagrinėjamą byloje nusikaltimą padariusios kaltinamosios E. N. ir V. K. savąją kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto poelgio, išgyvena dėl įvykio. Nors ikiteisminio tyrimo stadijoje kaltinamosios kaltės pripažinimo ir gailėjimosi pareiškimo nepadarė (pozicijos šiuo klausimu neišsakė), t. y. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėtis pradėjo tik pradedant teisminį bylos nagrinėjimą, ši aplinkybė nesudaro absoliučios kliūties laidavimo instituto taikymui. Pagal šalies kasacinio teismo suformuotą praktiką laikoma, jog kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia) duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju abi kaltinamosios kaltę pripažino ir išsamius parodymus, suteikusius pagrindo apsiriboti sutrumpintu kitų įrodymų byloje tyrimu pagal BPK 273 straipsnio 1 dalies taisyklę, teismui davė išskirtinai savo iniciatyva ir laisva valia, jokių naujų įrodymų, kt. duomenų, galėjusių išoriškai nulemti kaltinamųjų poziciją dėl kaltės pripažinimo, byloje neatsirado, todėl nėra pagrindo išvadai, jog kaltė teisme imta pripažinti dėl to, kad kaltinamosios buvo priremtos naujų nenuginčijamų kaltę pagrindžiančių įrodymų ar kitokio išskaičiavimo. Negana to, kaltinamosios teisme pačios teisingai nurodė ir patvirtino ne tik esmines, bet ir visas kitas, antraeiles veikos padarymo aplinkybes, taip pat visiškai sutiko su jų veikų teisine kvalifikacija bei visiškai pripažino prievolę atlyginti nusikalstama veika padarytą tiek tiesioginę, tiek netiesioginę žalą, kuria, beje, atlygino dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Savo ruožtu gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką gali išreikšti kaltininko savikritiškas požiūris į buvusį savo elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiajam, taip pat padėti teisėsaugos institucijoms aiškinantis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-137/2015, 2K-140/2015, 2K-88-976/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.). Nors nagrinėjamu atveju kaltinamosios gailėjimosi ikiteisminiame tyrime savo inciatyva nepareiškė, taip pat savo paaiškinimais aktyviai nepadėjo ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau jos ir netrukdė tam, neklaidino ar pan. Kita vertus kaltinamosios dar ikiteisminio tyrimo metu visiškai atlygino nusikalstama veika netiesiogiai padarytus nuostolius teritorinei ligonių kasai dėl sveikatos priežiūros paslaugų nukentėjusiai apmokėjimo, tiesioginė turtinė žala nusikalstama veika padaryta nebuvo, o neturtinė žala šiuo atveju jokia apimtimi nebuvo atlyginta iš esmės dėl to, kad nukentėjusios atstovė atsisakė dėl jos (atlygintino žalos dydžio pinigais) tartis, nors kaltinamosios jau kitą dieną po nusikaltimo įvykio parodė inciatyvą atsiprašyti, taikytis ir tartis dėl atlygintinos neturtinės žalos (šių aplinkybių teisme nukentėjusios ir civilinės ieškovės atstovė nepaneigė). Dėl aptartų aplinkybių visumos teismas sprendžia, jog nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo spręsti, kad kaltinamųjų kaltės pripažinimas ir reiškiamas gailėjimasis nėra nuoširdus (yra apsimestinis). Trečia, pagal šalies kasacinio teismo suformuotą praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga konstatuotina nustačius ne tik žalos visišką ar dalinį atlyginimą, bet ir alternatyvą – įsipareigojimą ją atlyginti. Šios taisyklės kontekste svarbu pažymėti, kad per visą bylos teisminį nagrinėjimą abi kaltinamosios nuosekliai ir visiškai pripažino įstatymu nustatytą kaltininkui prievolę atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiam nuo jo asmeniui padarytą tiek turtinę, tiek teisingai nustatyto dydžio neturtinę žalą, prašydamos teismą sumažinti šioje byloje atlygintinos neturtinės žalos dydį, abi nuosekliai pareiškė įsipareigojimą teismo nustatyto dydžio neturtinę žalą atlyginti, jos sumokėjimui įsipareigojančios dėti visas pastangas, įskaitant šeimos narių ir giminaičių pagalbą. To pagrindu teismas konstatuoja, jog iki sprendimo priėmimo kaltinamosios savo laisva valia visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą netiesioginę žalą, taip pat iš dalies atlygino neturtinę žalą, teisiamajame posėdyje viešai savo iniciatyva atsiprašydamos nukentėjusios atstovę, o per ją ir posėdyje nedalyvavusią nukentėjusiąją, taip pat įsipareigojo visiškai atlyginti ir teismo nustatyto dydžio likusią neturtinės žalos dalį pinigais, bei bylos duomenys teismui teikia pagrindo manyti, kad kaltinamosios savo pasižadėjimą realiai įvykdys. Ketvirta, bylos duomenimis abi kaltinamosios nusikalto ir yra teisiamos pirmą kartą, nors per paskutinius 5 metus buvo po dukart nubaustos administracinėmis nuobaudomis, tačiau jų nusižengimai nebuvo šiurkštūs, administracinės nuobaudas abi laisvanoriškai įvykdė (1 t., b. l. 101-103, 116-118). Kaltinamosios šiuo metu nedirba, tačiau V. K. aktyviai ieškosi nuolatinio darbo registruodamasi Užimtumo tarnyboje, o E. N. studijuoja pagal ištęstinių studijų programą siekdama įgyti pirmąją profesiją (specialybę darbui), kas rodo jų abiejų teigiamą motyvaciją darbui, abi kaltinamosios augina dar mažamečius vaikus, pagal ugdymo įstaigų pateiktus duomenis tinkamai vykdo jiems tėvų valdžią, gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš bendruomenės narių dėl kaltinamųjų elgesio taip pat nėra gavusi, abi charakterizuoja teigiamai, - visuma išvardintų aplinkybių teismui duoda pagrindą manyti, jog abi kaltinamosios ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, pati nagrinėjama veika buvo iš esmės atsitiktinė, teismo vertinimu, jau pats šios bylos procesas teisme turės pakankamą pozityvų prevencinį poveikį kaltinamųjų elgesiui ateityje.

12. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos nors tyčinį, tačiau nesunkų pobūdį, mažesnį nei rūšinį jos pavojingumo visuomenei laipsnį (kaltinamosios viešai smurtavo išskirtinai dėl asmeninių paskatų, kurioms pagrindo davė ankstesnis netinkamas pačios nukentėjusios elgesys kaltinamųjų šeimos nario atžvilgiu, smurtas nebuvo stiprus, jo pasekmės beveik minimalios ir iš esmės trumpalaikės, viešoji tvarka buvo sutrikdyta santykinai labai trumpam laikui (pagal stebėjimo kamerų įrašų duomenis - apie 2 minutėms), kas, teismo vertinimu, savo visuma persveria nukentėjusios mažametystės ir nusikaltimo vietos pobūdžio (vaikų ugdymo įstaigos) aplinkybių tam reikšmę, taip pat teigiamas kaltinamųjų asmenybes, pripažindamas jų abiejų atsakomybę lengvinančia aplinkybę - visišką prisipažinimą kaltomis ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančiomis – kad nusikalsta bendrininkų grupe ir prieš mažametį asmenį (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai), jų tarpusavio lyginamąjį svorį įvertindamas apylygiu, teismas sprendžia kaltinamųjų, jų gynėjo ir laiduotojos R. K. prašymus patenkinti, atleisti abi kaltinamąsias nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jas motinos R. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), šią bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis), nes teismui yra pagrindo manyti, kad atleidžiamos nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamosios E. N. ir V. K. visiškai atlygins ar pašalins teismo nustatyto dydžio likusią neatlygintą nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dalį, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys įrodo, kad laiduotoja R. K. yra kaltinamųjų motina ir vienas iš artimiausių joms žmogus, ji su kaltinamąja V. K. nuolat kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, o kaltinamoji E. N. su šeima gyvena netoliese tame pačiame miestelyje, su abiem kaltinamosiomis laiduotoja kasdien bendrauja ir sprendžia įvairius jų šeimų klausimus, kartu augina, išlaiko ir auklėja mažametį V. K. sūnų, pagal bylos duomenis laiduotojos R. K. reputacija nepriekaištinga, ji kaip kaltinamųjų šeimos narys turi abiem kaltinamosioms autoritetą ir įtaką, jau ėmėsi pozityvių pokyčių kaltinamųjų elgesiui po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo padariusių veiksmų (ne kartą kalbėjosi apie nusikaltimo įvykį, analizavo jo priežastis, planuoja kreiptis profesionalios psichologo pagalbos), todėl yra verta teismo pasitikėjimo, laidavimo terminas nustatytinas 2 m., užstatas laidavimui nenustatomas, įvertinus tiek kaltinamųjų, tiek laiduotojos asmeninę ir materialinę padėtis, kurios nėra geros, taip pat aplinkybę, kad laiduojama už šeimos narius.

13. Teismo vertinimu, yra faktinis pagrindas abiem nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamoms jauno amžiaus, visiškai darbingoms ir faktiškai neužimtoms darbine veikla kaltinamosioms, kurios turi būtinų jų išlaikymo nepilnamečių vaikų ir kurių turtinė padėtis nėra gera, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – po 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 4 mėn. nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagrindo skirti daugiau (kitas) baudžiamojo poveikio priemones teismas nenustatė.

14. Ligšioliniame bylos procese nė vienai iš kaltinamųjų kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, tokias procesinės prievartos priemones paskirti naujai iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas poreikio taip pat nenustatė. Kitokios procesinės prievartos priemonės byloje nėra taikomos. Daiktinių įrodymų ir priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

15. Byloje nukentėjusios K. A. vardu ir jos naudai atstovė pagal įstatymą M. M. pareiškusi kaltinamosioms, kaip solidarioms įstatymo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalis) civilinėms atsakovėms, civilinį ieškinį su reikalavimu priteisti 10 000 Eur nukentėjusios K. A. patirtai dėl nusikalstamos veikos neturtinei žalai atlyginti, kurį teisiamajame posėdyje pilnai palaikė ir prašo patenkinti. Kaip neturtinė žala ieškovės buvo įvardintas mažametės nukentėjusios kurį laiką jaustas fizinis skausmas, patirtas išgąstis, stresas (neigiami dvasiniai išgyvenimai), patirtas viešas pažeminimas bendramokslių akivaizdoje, apie 2 sav. patirti nepatogumai kasdienėje veikloje nešiojant uždėtą ant dešinės rankos longetės įtvarą, motinos tvirtinimu išlikusi pažeminta emocinė būklė ir sutrikęs nakties miegas. Visa ši skriauda pinigais ieškovės atstovės yra įvertinta 10000 Eur suma. Abi civilinės atsakovės prašo šią sumą mažinti. Byloje nėra ginčo dėl iš įstatymo kilusios kaltinamųjų, kaip atsakingų už žalą solidariųjų atsakovių, prievolės teisingai atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog nukentėjusi nuo nusikaltimo mažametė turi galiojančią reikalavimo teisę į jai neturtinės žalos padariusias kaltinamąsias, kaip solidarias skolininkes, o tyčia padarytos atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas dėl žalos padariusių kaltinamųjų sudėtingos asmeninės ir turtinės padėties (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas pažymi, jog neturtinė žala negali būti tiksliai apskaičiuota ir išreikšta piniginiu ekvivalentu (pinigų suma), - nagrinėjamu atveju negali būti įgyvendintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negali būti kaltininko nubaudimo priemonė ar bausmės dalis, atlygintinas neturtinės žalos dydis pinigine išraiška turi būti nustatytas toks, kad proporcingai nusikalstamos veikos pobūdžiui, sunkumui, kt. aplinkybėms, taikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio praradimus ar kito neturtinio pobūdžio neigiamus padarinius jam. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes bei privalėdamas vadovautis ir šalies kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, sprendžia, jog civilinės ieškovės atstovės prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis nevisiškai atitinka aukščiau nurodytus nustatymo kriterijus ir turi būti sumažintas. Pagal apibendrintą šalies kasacinio teismo praktiką bylose dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 iki 1000 Eur, o bylose dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo – nuo 150 Eur iki 4000 Eur. Kadangi nagrinėjamu byloje atveju, viena vertus, žala padaryta tyčia, fiziniu smurtu ir mažamečiui, tačiau, kita vertus, fizinė sveikata sutrikdyta beveik minimaliai ir šio sutrikdymo padariniai išliko santykinai neilgą laiką(iki 10 parų), taip pat nėra įrodymų, kad ilgesniam laikui būtų išlikę pakenkimo psichinei sveikatai padariniai (nukentėjusios atstovės nurodytos aplinkybės dėl išlikusio emocijų ir miego sutrikimų nėra pagrįsti jokiais kitais bylos duomenimis), teismo vertinimu bus sąžininga, protinga ir teisinga (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys) nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatyti kiek didesne nei kasacinio teismo praktikos vidurkis 2500 Eur suma. Dėl padarytų išvadų civilinis ieškinys patenkintinas dalinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 70 straipsniais,

nusprendžia:

E. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atleisti, perduodant ją pagal laidavimą motinos R. K. atsakomybei be užstato 2 (dviejų) metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės E. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. (šešiasdešimt valandų) nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 4 mėn. (keturis mėnesius) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio vykdymo pradžios neskirti.

V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atleisti, perduodant ją pagal laidavimą motinos R. K. atsakomybei be užstato 2 (dviejų) metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. (šešiasdešimt valandų) nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 4 mėn. (keturis mėnesius) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio vykdymo pradžios neskirti.

M. M. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jos nepilnametei dukrai K. A. iš atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės E. N. ir V. K. solidariai 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.