Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. P. 2014 m. sausio 10 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,,Kapčiamiesčio“ medžiotojų būrelio neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 7 nepagrįstai pašalintas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,,Kapčiamiesčio“ medžiotojo būrelio narių kaip pažeidęs ,,Kapčiamiesčio“ medžiotojų būrelio įstatų 30.1, 30.2, 30.3, 30.4, 30.6 punktus. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Iš ieškinio turinio spręstina, kad ieškovas 2014 m. sausio 10 d. atsakovo sprendimą pašalinti jį iš medžiotojų būrelio narių prašo patikrinti tiek materialiųjų pagrindų, tiek ir procedūriniu aspektu, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamąją praktiką asociacijos nario pašalinimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas abiem aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Asociacijų įstatymo nuostatos nereglamentuoja asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Pagal Asociacijų įstatymo (2010 m. gruodžio 14 d. įst. Nr. XI-1222 red.) 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą, šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pašalinimo iš asociacijos pagrindai ir tvarka reglamentuojami atsakovo įstatuose. Ieškovas pašalintas iš ,,Kapčiamiesčio“ medžiotojų būrelio remiantis įstatų 30.1, 30.2, 30.3, 30.4, 30.6 punktais. Įstatų 30 punkte nustatyta, kad narys pašalinamas iš būrelio jeigu: jo veikla prieštarauja būrelio interesams (įstatų 30.1 punktas), jis nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (įstatų 30.2 punktas), iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka kasmetinio nario mokesčio (įstatų 30.3 punktas), nesilaiko ir nevykdo būrelio visuotinio susirinkimo ir valdybos priimtų sprendimų (įstatų 30.4 punktas), savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus (įstatų 30.6 punktas).

Atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų dėl kokių konkrečiai veiksmų ieškovas pašalintas iš būrelio įstatų 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais pagrindais, todėl pripažintina, kad atsakovas neįrodė buvus šiuos pagrindus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Įstatų 30.1 punkte nurodytas pašalinimo pagrindas grindžiamas tuo, kad ieškovas pažeidė įstatų 18.2.6, 18.2.7 punkte nustatytas pareigas – tausoti būrelio turtą ir ginti būrelio interesus, nes 2013 m. rugsėjo 9 d. sunaikino atsakovui priklausančią pirminio žvėrių apdorojimo duobę, tuo pažeisdamas ir Medžioklės taisyklių 58.39 punktą, draudžiantį gadinti ir naikinti bokštelius, ėdžias, kitus biotechninius įrenginius ir priemones, pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus. Remiantis Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 4, 10 dalyje nurodytų biotechninių priemonių ir medžioklės įrenginių sąvokomis pripažintina, kad pirminio žvėrių apdorojimo duobė laikytina stacionariu medžioklės įrenginiu. Pagal Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą medžioklės plotų naudotojai privalo gauti žemės sklypo savininko sutikimą ar valdytojo leidimą arba sudaryti su juo atitinkamą sutartį dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo ir eksploatavimo jo žemėje. 2015 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad UAB ,,Dzūko miškas ir mediena“ pagal 2013 m. liepos 25 d. sandorį tapo žemės sklypo, esančio Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atsakovo pirminio žvėrių apdorojimo duobė, savininku ir R. P., kaip šios bendrovės vadovas, pareikalavo per nustatytą terminą ją panaikinti. Atsakovui nustatytu terminu to nepadarius, pats duobę panaikino ir pareikalavo atlyginti nuostolius. Šį jo reikalavimą teismas pripažino pagrįstu ir patenkino. Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovas, neturėdamas Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto žemės savininko sutikimo medžioklės stacioniariam įrenginiui – pirminei žvėrių apdorojimo duobei, pažeidė Medžioklės taisyklių 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte medžioklės plotų naudotojui nustatytą pareigą. Žemės sklypo savininko veiksmai ginant Medžioklės įstatyme įtvirtintus jo teisėtus interesus, negali būti vertinami kaip būrelio turto netausojimas ar būrelio interesų pažeidimas, nes būrelio tikslai ir interesai neatsiejami nuo medžioklę reglamentuojantiems teisės aktams neprieštaraujančių būrelio narių poreikių ir tikslų visumos net ir tuo atveju, kai tretiesiems asmenims atstovauja būrelio narys. Priešingas paminėtų nuostatų aiškinimas prieštarautų būrelio tikslams, medžioklę reglamentuojantiems teisės aktams, paneigtų asmens konstitucinę nuosavybės teisę bei teisę ginti savo interesus.

Įstatų 30.1, 30.2 punkte nurodyti pašalinimo pagrindai grindžiami tuo, kad ieškovas nedalyvavo nė vienoje talkoje, vykusioje 2013 m. ir taip pažeidė įstatų 18.2.2, 18.2.3 punkte nustatytas pareigas – teikti pagalbą ir aktyviai dalyvauti būrelio veikloje, vykdyti visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus bei būrelio pirmininko pavedimus, dėl ko pripažinta, kad tokie jo veiksmai prieštaravo būrelio interesams ir tuo jis nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas neigia žinojęs apie šias organizuotas talkas, nes nebuvo apie jas informuotas. Iš atsako paaiškinimų, liudytojų V. K., M. Ž., V. J., K. V., V. J., A. P., R. P., V. K. parodymų matyti, kad apie vykusias talkas medžiotojui buvo informuojami SMS žinutėmis. Tokia pranešimų medžiotojų būrelio nariams įteikimo tvarka reglamentuota ir įstatų 64 punkte. Iš atsakovo pateiktos paslaugų detalios ataskaitos matyti, kad R. P. SMS žinutės buvo siųstos 2013 m. rugsėjo 3 d., t. y. prieš 2013 m. rugsėjo 7 d. talkos. Atsakovas nurodo, kad šiomis žinutėmis ieškovas buvo informuotas apie įvyksiančią talką. Duomenis detaliojoje sąskaitoje sugretinus su apklaustų liudytojų medžiotojų M. Ž., V. J. apklausos metu nurodytais jų telefonais, matyti, kad tuo pačiu metu buvo siunčiamos SMS žinutės ir jiems, jie patvirtino, kad tokias žinutes gavo. Įvertinus tai, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, t.y. leidžiama pripažinti faktą įrodytu, kai surinkti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo nei jo nebuvimo tikimybę, spręstina, kad atsakovo paaiškinimai, aukščiau aptartų liudytojų parodymai, vertinant juos kontekste su detaliąja sąskaita, suformuoja didesnę fakto buvimo tikimybę, t.y. kad apie įvyksiančią 2013 m. rugsėjo 7 d. talką buvo informuotas ir ieškovas. Nors patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad šiose SMS žinutėse buvo deramasi dėl atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo, įvertinus galimą tokių SMS žinučių turinį ir sugretinus su SMS žinučių siuntimo dažniu, šie jo paaiškinimai neįtikinami. Tą aplinkybę, kad atsakovas negali pateikti detaliųjų sąskaitų už ankstesnį laikotarpį – 2013 m. balandžio – gegužės mėnesius, paaiškina Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad tokie duomenys saugomi ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo ryšio datos. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes pripažintina įrodytu, kad atsakovas informavo ieškovą apie 2013 m. vykusias talkas, tačiau jis jose nedalyvavo.

Tačiau vien aplinkybė, jog R. P. veiksmai, kai jis nedalyvavo būrelio organizuotose talkose ir tuo prieštaravo įstatų 18.2.2 ir 18.2.3 punktams, savaime nėra pakankama laikyti jo pašalinimą iš medžiotojų būrelio teisėtu. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant R. P. pašalinimo iš medžiotojų būrelio už šiuos veiksmus teisėtumą materialiuoju aspektu, teismas turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas, ar šia teise asociacija pasinaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Iš liudytojų V. K., M. Ž., V. J., K. V., V. J., A. P., R. P., V. K. parodymų matyti, kad talkose 2013 m. dalyvavo maždaug nuo 4 iki 8 medžiotojų būrelio narių kiekvienoje iš talkų. Įvertinus tai, kad medžiotojų būreliui priklauso 32 nariai, spręstina, kad be R. P. 2013 m. talkose nedalyvavo didesnioji jų dalis, tačiau atsakovas kitiems medžiotojų būrelio nariams, taip pat nedalyvavusiems 2013 m. organizuotose talkose, netaikė kokių nors visuomeninio poveikio priemonių. Juolab, kad ieškovas šiose talkose nedalyvavo ir dėl to, kad esant tarp šalių konfliktui dėl 2013 m. rugsėjo 9 d. pašalintos pirminės žvėrių apdorojimo duobės, jis ribojo savo veiklą medžiotojų būrelyje. Pažymėtina, kad byloje esanti pažyma patvirtina, kad atsakovas nėra pažeidęs Medžioklės taisyklių reikalavimų, o įstatų 28.1 punkte nustatyta ir galimybė medžiotojų būrelio nariams, nevykdantiems įstatų reikalavimų, paskirti ir švelnesnę visuomeninio poveikio priemonę – dalyvavimo medžioklėse apribojimą. Iš to spręstina, kad medžiotojų būrelis nėra nuoseklus, nes narys, padaręs identiško pobūdžio ir net grubesnius pažeidimus (Medžioklės taisyklių pažeidimai padaryti R. P., V. K., Z. K.) yra vienodai nevertinamas. Įvertinus aptartus argumentus ir nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovui už įstatų 18.2.2 ir 18.2.3 punktuose nustatytų pareigų nevykdymą (nedalyvavimą keturiose talkos) paskirta griežčiausia visuomeninio poveikio priemonė – pašalinimas iš medžiotojų būrelio narių, kai jis anksčiau niekada nebuvo padaręs jokių pažeidimų, kai tokios pačios visuomeninio poveikio priemonės netaikomos ir kitiems šį ar kitokius pažeidimus padariusiems asmenims, yra aiškiai neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, pažeidžia teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, todėl pripažintina paskirta nepagrįstai.

Įstatų 30.3 punkte nurodytas pašalinimo pagrindas grindžiamas tuo, kad ieškovas pažeidė įstatų 18.2.8 punkte nustatytą pareigą, nes iki spalio 15 d. nesumokėjo nario mokesčio. Mokesčio žiniaraštis (2013-04-19, 2012-04-13) patvirtina, kad R. P. už 2012 m. – 2013 m. medžioklės sezonus (2012 – 2013 m. ir 2013-2014m.) nėra sumokėjęs nario mokesčio (po 250 Lt), nustatyto 2011 m. balandžio 13 d. visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. 2. Tai pripažino ir pats ieškovas 2015 m. liepos 31 d. pavedimu pervedęs atsakovui 145 Eur įmoką už du medžioklės sezonus. Nors teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad nario mokesčio atsakovui nėra skolingas, o 145 Eur pervedė už tolesnius medžioklės sezonus, tačiau patikslintame ieškinyje tvirtino, kad jis buvo Zigmo Kukučionio atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, tačiau nurodomų aplinkybių, kad buvo atleistas nuo nario mokesčio, kad jį sumokėjo ar kad buvo permokėjęs, nepateikė. Atsakovo pateikti būrelio narių susirinkimo protokolai patvirtina, kad visuotinio susirinkimo nutarimu R. P. nebuvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, žiniaraščiuose nėra įrašų, patvirtinančių šio mokesčio sumokėjimą, todėl pripažintina įrodytu, kad atsakovas turėjo pagrindą ieškovą pašalinti iš būrelio narių kaip pažeidusį įstatų 18.2.8 punkto pažeidimą. Tokios sankcijos taikytos ir kitiems medžiotojų būrelio nariams - T. Z., P. P..

Pagal atsakovo įstatų 36 punktą būrelio visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Neeilinis šaukiamas jei to reikalauja 1/3 būrelio narių, revizijos komisija arba valdyba. Įstatų 63-65 punktai reglamentuoja būrelio pranešimų ir skelbimų tvarką. Juose nustatyta, kad kai būrelio skelbimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centras leidžiamame elektroniniame leidinyje ,,Juridinių asmenų vieši pranešimai“ arba dienraštyje ,,Lietuvos rytas“. Būrelio organų sprendimai ir pranešimai, kita reikalinga informacija išsiunčiama nariams SMS žinute, elektroniniu paštu arba paštu. Dokumentų ir kitos informacijos apie būrelio veiklą pateikimo nariams tvarką tvirtina valdyba. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 16 d. ,,Kapčiamiesčio“ medžiotojų būrelio valdyba turėjo teisę sušaukti neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą, nusprendus 2014 m. sausio 10 d. sušaukti neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą, buvo nutarta apie susirinkimą pranešti viešai VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje ,,Juridinių asmenų vieši pranešimai“ ir SMS žinute kiekvienam medžiotojui. 2013 m. gruodžio 27 d. VĮ Registrų centro Informacinis leidinys Nr. 2013-361 patvirtina, kad skelbimas apie 2014 m. sausio 10 d. vyksiantį neeilinį visuotinį ,,Kapčiamiesčio“ medžiotojų būrelio narių susirinkimą buvo paskelbtas, jame nurodyta susirinkimo vieta, data ir laikas bei darbotvarkė. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina ir tai, kad apie susirinkimą pranešta ir SMS žinute, kurią ieškovas gavo. Įvertinus tai pripažintina, kad šie įrodymai patvirtina, kad apie 2014 m. sausio 10 d. visuotinį narių susirinkimą buvo paskelbta atsakovo įstatų 63-65 punktų bei 2013 m. gruodžio 16 d. valdybos susirinkimo protokolo Nr. 4 nustatyta tvarka. Nors kiekvienam medžiotojui (ir ieškovui) SMS žinute pateiktoje informacijoje apie įvyksiantį susirinkimą buvo nurodyta tik visuotinio susirinkimo data, laikas ir vieta, nebuvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė ir tai, kad šaukiamas neeilinis susirinkimas, tačiau kiekvienas būrelio narys, gavęs tokią informaciją SMS žinute, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo išsamią informaciją sužinoti perskaitydamas viešą skelbimą. Pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad dėl SMS žinutės techninių parametrų visą viešajame skelbime nurodytą informaciją paskelbti SMS žinutėje būtų buvę sudėtinga ir netikslina. Įvertinus tai, ieškovo argumentai, kad SMS žinutėje nenurodžius susirinkimo darbotvarkės bei aplinkybės, kad susirinkimas neeilinis, buvo apribota jo teisė žinoti apie susirinkimą ir dalyvauti jame atmestini kaip nepagrįsti. Nors ieškinyje ieškovas nurodo, kad jis, SMS žinutėje neperskaitęs informacijos, kad susirinkimas neeilinis, manė, kad susirinkime bus sprendžiami nesvarbūs klausimai (žvėrių šėrimas ir pan.), todėl nusprendė jame nedalyvauti, tačiau teismo posėdžio metu jis pripažino, kad nežinojo apie tai, kad medžiotojų būrelio įstatuose yra numatyta, kad pranešimai skelbiami VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje, tačiau ši aplinkybė negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė nustatytą susirinkimo paskelbimo tvarką.