Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Danutei Dokšienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui, nuteistajam P. J., teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo P. J. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis P. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendžiu jam skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dviems metams terminą sutrumpinti, t. y. grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2010-07-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš jo priteista 4453 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2027 Eur teisinę pagalbą teikusio advokato paslaugoms apmokėti. Vilniaus apygardos teismo 2015-04-14 nutartimi jo skundas buvo atmestas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartimi kasacinis skundas atmestas. Nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpiu nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, vykdo nuteistojo priežiūrą vykdančios probacijos tarnybos nurodymus. Dirba darbų vadovu UAB „Elektromontuotojas", turi šeimą, augina du mažamečius vaikus. Nuo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas taikomas daugiau nei pusę teismo paskirto dviejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sumažino jo galimybes pasirinkti geriau apmokamą darbą ir uždirbti daugiau pinigų. Sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atsirastų galimybė gauti didesnį darbo užmokestį ir tai paspartintų žalos atlyginimo nukentėjusiajam procesą, taip pat pagerintų jo šeimos materialinę padėtį, kuri šiuo metu yra labai sunki, nes sutuoktinė šiuo metu nedirba, o iš jo atlyginimo išskaičiuojamas žalos atlyginimas nukentėjusiajam. Turėdamas teisę vairuoti transporto priemones dabartinėje darbovietėje galėtų gauti didesnį atlygį. Darbovietė yra suinteresuota, kad joje dirbtų, tačiau atlyginimo nepadidina, nes jo darbe reikia daug važinėti po toli vienas nuo kito išsidėsčiusius objektus, ir dėl to darbovietė patiria papildomų išlaidų dėl darbų vadovo vežiojimo. Teisės vairuoti transporto priemones neturi ilgiau nei metus. Mano, kad tai yra pakankamas terminas, kad paveiktų nusikaltusį asmenį laikytis įstatymų ir nedaryti naujų teisės pažeidimų. Teisės pažeidimų nėra padaręs nuo 2011-06-04 eismo įvykio, dėl kurio buvau nuteistas aukščiau minėtu teismo nuosprendžiu. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Jo prašymą palaiko darbovietės administracija.

Prokuroras prašo prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendžiu P. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d., ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2010-07-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams (5-20 b. l.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nuteistojo prašymo turinio matyti, jog minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendis buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015-04-14 nutartimi, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartimi atmestas nuteistojo gynėjo kasacinis skundas. P. J. charakteristikoje nurodyta, kad jis dirba UAB „duomenys neskelbtini“ darbų vadovu, yra atsakingas už įvairių pavojingų elektros įrenginių montavimo ir aptarnavimo darbų organizavimą, koordinavimą, darbų saugos užtikrinimą. Jis savo pareigas atlieka kruopščiai ir atsakingai, yra pareigingas darbuotojas. Įmonė patiria papildomus kaštus, susijusius su P. J. vežiojimu į skirtingus darbų atlikimo objektus (3-4 b. l.).

LR BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialiomis teisėmis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis šiomis specialiomis teisėmis. Įstatymas numato, jog asmens naudojimasis minėtomis teisėmis gali būti ribojamas nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, tai yra asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį. Svarbiausia, kad baudžiamojo poveikio priemonės darytų maksimalų poveikį asmeniui, kuriam jos skiriamos. LR BK 74 str. 1 d. nurodyta, kad bet kokia teismo paskirta LR BK 67 str. 2 d. 4, 5 ir 6 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Taigi, baudžiamasis įstatymas teismui leidžia pakeisti tik tris kitomis baudžiamojo poveikio priemones ir tarp jų nėra baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Tiek baudžiamajame, tiek baudžiamojo proceso įstatyme nėra teisės normos, leidžiančios sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą. P. J. prašyme nurodytos aplinkybės jokiu būdu negali būti pripažintos pateisinančia priežastimi, dėl kurios asmuo negali įvykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. P. J. prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, ir jis privalo vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tol, kol baigsis nustatytas šios priemonės taikymo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo P. J. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.