Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam P. M., jo atstovui advokatui V. M.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 150 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme, 2015 m. sausio 23 d. paleistas lygtinai, 2015 m. spalio 23 d. išregistruotas iš prabuojamų asmenų duomenų registro,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. sužalojo žmogų ir dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o būtent: 2018 m. liepos 28 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 4-7 kartus kumščiu smogė P. M. į galvą, padarydamas jam odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, apatinio žandikaulio lūžimą dešinio kampo srityje ir kairės pusės V danties srityje. Tokiais savo veiksmais dėl apatinio žandikaulio lūžimo nukentėjusiajam P. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d., apie 22.00 val. su E. B. užėjo pas S. išgerti. Tada atvyko V. M. su L. ir A.. Įvyko konfliktas. Laužė rankas su nukentėjusiuoju, krito ant žemės ir jis vieną kartą jam smogė į veidą. Kas toliau įvyko, dėl alkoholio kiekio neatsimena. Atsimena, kad vieną kartą smogė nukentėjusiajam, o kad daugiau kartų neatsimena. Kadangi tyrimas parodė, kad buvo daugiau smūgių nukentėjusiojo atžvilgiu, pripažįsta tai. Stiprokai trenkiau kumščiu, esu dešiniarankis. Nuo tokio mano suduoto smūgio galėjo kilti nukentėjusiajam atitinkamos pasekmės – vis tik turiu vyrišką jėgą, dirbu fizišką darbą. Atsimena tik vieną kartą, kitų smūgių nuo pavartoto alkoholio kiekio neprisimena. Sutinka, pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi. Jei nebūtų vartojęs alkoholio, tokio veiksmo nebūtų įvykę. Dėl civilinio ieškinio ligonių kasoms sutinka, o dėl nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu pareikštos žalos atlyginimo palieku teismui spręsti šį klausimą.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o kaltinamasis R. S., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, išreiškė pageidavimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, t. y. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas V. M. parodė, kad P. M. yra jo brolis. Jis iš 2018 m. liepos 28 d. į 29 d. dirbo naktinėje pamainoje. Apie 1.00 val. nakties, jam paskambinęs brolis P. M. pasakė, kad jį sumušė R. S. ir jis skambino į greitąją pagalbą. P. M. pasakė, kad jam stipriai skauda veidą. Greitoji medicinos pagalba P. M. nuvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, o po to į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Dėl apatinio žandikaulio lūžio brolis buvo stacionarizuotas į veido ir žandikaulių skyrių ir ten gydytas iki 2018 m. liepos 31 d. 2018 m. liepos 30 d. jam paskambino G. G. ir pasakė, kad R. S. nori atvažiuoti į Kauno klinikas pasikalbėti su jo broliu P. Jam, būnant Kauno klinikose, į palatą, kurioje gulėjo brolis P. M., atėjo R. S., M. Z. ir dar vienas jaunuolis, kurio jis nepažįsta, ir brolis R. J.. Jiems visiems aiškinantis, R. S. pasakė, kad jis gali broliui duoti 200,00 Eur. P.pasakė, kad R. S. pasiūlymas jam nėra tinkamas. Tada R. S. broliui P. pradėjo siūlyti 1 000,00 Eur. R. S. broliui pinigus siūlė dėl to, kad brolis į policiją nerašytų pareiškimo. Pokalbio metu R. J. pas R.pasiteiravo, už ką taip P.sumušė. R. atsakė, kad jis nežino. R. S. su savimi tokių pinigų neturėjo, jis tik apie juos kalbėjo. Apie tai kaip jo brolis P. M. buvo sužalotas, jis tik girdėjo iš savo brolio P. pasakojimo. R. S. apie tai, kas tarp jų vyko, ligoninėje nekalbėjo, tik bandė su broliu tartis, kad brolis nerašytų pareiškimo į policiją ir broliui siūlė 1 000,00 Eur (t. 1, b. l. 150 – 152).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. Ž. 2019 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 29 d. 02.53 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Opratyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupėje gautas Prienų ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad kreipėsi P. M., kurį 2018 m. liepos 27 d. apie 13:40 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sumušė pažįstamas R. S., P. M. nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas (t. 1, b. l. 10 – 12).

Protokolu – pareiškimu užfiksuota, kad P. M. nurodė, jog 2018 m. liepos 28 d. apie 23.30 val. pas draugą V. S. namuose, (duomenys neskelbtini), su V. S., G. G., R. A., E. B. ir R. S. kambaryje vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jo ir R. S. įvyko konfliktas, kurio metu R. S. jam, sėdinčiam ant suolo, kumščiu smogė 1 kartą į dešinę veido pusę. P. M. nuėjus į kitą vietą ir atsisėdus ant lovos, R. S. atėjo prie jo, pradėjo įžeidinėti ir netikėtai jam, sėdinčiam ant lovos, kumščiu smogė 3 kartus į veidą. G. G. atitraukė R. S. nuo jo. Tada P. M. prašė R. S. nusiraminti. R. S. nenurimo ir jam, stovinčiam, kumščiu smogė dar 1 kartą į veidą. P. M. gindamasis apsikabino R. S. ir abu nukrito kambaryje ant žemės. Jis R. S. gražiai prašė, kad nurimtų, abu susitarė, kad jis aprimsta. Tada jie atsiskyrė, nuo grindų abu kartu atsistojo. P. M. atsistojus, R. S. staiga, visiškai netikėtai, dar kartą kumščiu smogė 2 kartus jam į veidą. Po to P. M. išėjo iš V. S. namų. Jam buvo prakirstas kairės pusės antakis, iš žaizdos bėgo kraujas, stipriai skaudėjo dešinės pusės žandikaulį. Grįžęs į namus, bendruoju pagalbos telefonu jis kvietėsi policijos pareigūnus. Po to pajautė stiprų skausmą veide, todėl jis paskambino į greitąją pagalbą, kuri jį pristatė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių ir jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas. Dėl sužalojimo jis greitosios pagalbos automobiliu nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Dėl ko R. S. jį mušė, jis nežino, matyt, būdamas neblaivus dėl kažko susinervino ir be priežasties pradėjo jį mušti (t. 1, b. l. 14 – 15).

Kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 35 – 36) aprašytas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas (t. 1, b. l. 34) Centro informacinėje sistemoje 2018 m. liepos 28 d. 23:46:43 val. užfiksuoto pranešimo pokalbio garso įrašas (trukmė 1 min. 43 s.). Apžiūrint nustatyta: pranešėjas P. M. nurodo esantis namuose (duomenys neskelbtini) praneša, jog buvo ką tik – prieš kokia 20 min. sumuštas kaimyno namuose, sumušė R. S., pranešėjui skauda žandikaulį. Po apžiūros garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską ir saugomas byloje (t. 1, b. l. 37).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius vyriausiojo patrulio R. P. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad pagal 2018 m. liepos 28 d. 23.49 val. gautą pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), P. M. sumušė R. S., nuvykus pas pranešėją, nustatyta, kad jį galimai sumušė R. S. išgertuvių metu pas V. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini) pranešėjas namo numerio nežino (t. 1, b. l. 21).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius tyrėjo G. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusiojo nurodytoje vietoje gyvena V. S., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta ir joje esantys objektai. Nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje. Kambaryje durų kairėje pusėje yra sofa, priešais, galu į ją stovi stalas, prie jo iš abiejų šonų stovi mediniai suolai (t. 1, b. l. 18-20).

Medicinos dokumentų išrašuose/siuntimuose (t. 1, b. l. 74, 43) bei VšĮ Prienų ligoninės gydytojos G .Žmuidienės surašytame Apatinio žandikaulio rentgenogramos-STAC aprašyme (t. 1, b.l. 75) nurodyta, kad P. M. 2018 m. liepos 29 d. tirtas VšĮ Prienų ligoninėje bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos Veido žandikaulių chirurgijos skyriuje, ir jam nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas.

Specialisto išvada Nr. G 759/2018(06) konstatuota, kad P. M. padaryta odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje ir kairėje alkūnėje, apatinio žandikaulio lūžimas dešinio kampo srityje ir kairės pusės V danties srityje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą ir kairę ranką kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius mažai tikėtina (t. 1, b. l. 77 – 78).

Specialisto išvada Nr. G 106/2019(06) konstatuota, kad P. M. apatinio žandikaulio lūžimas dešinio kampo srityje ir kairės pusės V danties srityje padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje, veikiant apatinio žandikaulio dešinės pusės kampo sritį kietu buku žalojančiu daiktu, esant trauminiam poveikiui statmenai apatinio žandikaulio dešinei pusei (t. 1, b. l. 83).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas R. S. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino. R. S. veikdamas tyčia 2018 m. liepos 28 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje, smurtavo prieš P. M., daugiau nei vienu smūgiu dešinės rankos kumščiu suduodamas jam į veido sritį. Specialisto išvadoje Nr. G 759/2018(06) nurodoma, kad nukentėjusiojo P. M. patirti sužalojimai, susiję su apatinio žandikaulio lūžimu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko nedidelės dalies profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnyje numatytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esančios Specialisto išvados Nr. G 759/2018(06) ir G 106/2019(06) patvirtinta, jog nukentėjusysis patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo R. S. veiksmų pasekmė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis R. S. smurtavo P. M. atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė P. M. į veidą ne mažiau kaip vieną kartą, taip padarydamas apatinio žandikaulio lūžius, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus, taikydamasis į asmens gyvybei ir sveikatai svarbią kūno dalį – galvą – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Skirdamas R. S. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. S. padarė pavojingą asmens sveikatai tyčinį nesunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. S. teistas 1 kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (t. 1, b. l. 184 – 185), baustas administracine tvarka (b. l. 197 – 199), dirbantis (t. 2, b. l. 1 – 2), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 108), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (t. 1, b. l. 183), gyvena su sugyventine, turi nepilnametį sūnų (t. 2, b. l. 106, 107).

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – konstatuojama tada, kai asmuo savanoriškai (laisva valia) prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, parodo apie esmines jos aplinkybes ir kartu dėl padaryto nusikaltimo iš tiesų nuoširdžiai apgailestauja, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan. Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, t. y. jis nepripažino dalies esminių bylos faktinių aplinkybių, susijusių žalos nukentėjusiajam padarymu. Vėliau kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino tik po to, kai byloje buvo surinkti visi įrodymai. Kadangi nebuvo visiško ir savanoriško kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (žr. kasacinė nutartis Nr. 2K-151-489/2019).

Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad jis šią veiką padarė būdamas teistas ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitų R. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs R. S. padarytą nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. S. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio terminas yra didesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, t. y. skiriama 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir R. S. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 365,96 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 88 – 94). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kainą – 365,96 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Kauno teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (R. S.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam gydymo išlaidos sudaro 365,96 Eur, todėl ši suma Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiama iš kaltinamojo.

N. P. M. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 284,74 Eur turtinės žalos ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, 102 – 104). Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtos turtinės žalos dydį, nurodydamas ieškinyje, kad kasos kvitų už vaistus, benziną ir kt. neišsaugojo, kadangi dėl patirtų traumų ir streso, tai padaryti tiesiog pamiršo, o teisiamojo posėdžio metu paaiškindamas, kad pagal nusistovėjusią praktiką trečiųjų asmenų pavežimas automobiliu į vieną pusę kainuoja 10,00 Eur. Neturtinės žalos pagrindimas išsamiai išdėstytas nukentėjusiojo ieškinyje.

Kadangi nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių turtinės žalos dydį, o ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su kuro kvitų išsaugojimu, reikalingų vaistų vartojimu, prieštarauja teisiamojo posėdžio metu tiek nukentėjusiojo, tiek jo atstovo advokato išdėstytai pozicijai, medicinos dokumentų išrašui, teismas, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 1 punkto nuostatomis, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių teismo pripažintų visiems žinomomis, nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, nepaisant to, kad, nesant baudžiamojoje byloje įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį, kaltinamasis R. S. sutiko su ieškinio reikalavimų dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo.

Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad buvo paskirta nukentėjusiajam antibiotikus Amoxicillini 1 000 mg vartoti 1 x 2 d. dar tris dienas, dėl to už šį receptinį vaistinį preparatą priteisiama tik vienos pakuotės kaina – 4,55 Eur. Kadangi vaistinio preparato Nimesil vartoti galima ne ilgiau kaip 15 dienų vienam gydymo kursui, po vieną Nimesil maišelį du kartus per parą (https://www.eurovaistine.lt/nimesil-100mg-2-g-granules-geriamajai-suspensijai-n30, paskutinį kartą žiūrėta 2019 m. liepos 23 d.), priteisiama nukentėjusiajam vienos Nimesil pakuotės, kurią sudaro 30 maišelių, vidutinė 7,50 Eur kaina. Iš viso nukentėjusiajam P. M. priteisiamas 12,05 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nereceptinis vaistinis preparatas Kaptopril vartojamas aukštam kraujospūdžiui; lėtiniam širdies nepakankamumui (sutrikusiam širdies pumpavimo pajėgumui); pacientams po širdies priepuolio (miokardo infarkto); inkstų ligai, atsiradusiai dėl diabeto (https://www.vaistai.lt/kompensuojamas-vaistas/%C5%A1irdies-ir-kraujagysli%C5%B3-sistem%C4%85-veikiantys-vaistai/renino-angiotenzino-sistem%C4%85-veikiantys-vaistai/kaptopril-50mg-tablet%C4%97s-n20.html, paskutinė kartą žiūrėta 2019 m. liepos 23 d.). Nereceptinis vaistinis preparatas Lioton 1000 vartojamas paviršinių venų ligų simptomams gydyti (pvz., būdingų išsiplėtusioms venoms), apsaugai nuo dėl išsiplėtusių venų atsirandančių komplikacijų (kraujo krešulių susidarymo pažeistose venose esant jų sienelių uždegimui arba be jo, opų susidarymo odoje virš išsiplėtusių venų), pažeistų venų sienelių uždegimo, pasireikusio po chiruginių operacijų gydymui; dėl venų operacijos atsiradusių simptomų slopinimui (pvz., mėlynių, patinimo), dėl sąnarių ir raumenų traumų, sausgyslių patempimo atsirandančio patinimo ir kraujosrūvų mažinimui (https://www.eurovaistine.lt/lioton-1000tv-g-50-g-gelis-n1?gclid=EAIaIQobChMIiv-HjYjL4wIVBdiyCh2E0AdwEAAYASAAEgIVNPD_BwE, paskutinė karta žiūrėta 2019 m. liepos 23 d.).

Kadangi byloje dėl žalos, susijusios su žandikaulio lūžimu, nėra duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo požymius, kuriuos šalina aukščiau nurodyti vaistiniai preparatai, bei apie galimą tokių sveikatos sutrikdymo požymių priežastinį ryšį su kaltinamojo veiksmais, ši ieškinio dalis atmetama kaip nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalą teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl R. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas. Akivaizdu, kad dėl tokio sužalojimo nukentėjusiajam teko gydytis, jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pasijuto pažemintas, priverstas prašyti pagalbos artimųjų, nukentėjo gyvenimo kokybė, atsirado emocinė depresija. Kita vertus, kaltinamasis išlaiko trijų asmenų šeimą, jo vidutinės pajamos siekia 500,00 Eur (t. 2, b. l. 106, 109, 112 – 113), todėl jo realios galimybės atlyginti nukentėjusiajam jo prašomą priteisti neturtinę žalą yra labai ribotos.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamojo 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (žr. kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017).

Nukentėjusiajam P. M. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-3813-14306 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmos instancijos teisme valstybei garantuojant ir apmokant 100 antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 69). Kauno Valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje prašo priteisti iš kaltinamojo R. S. advokato atstovavimo nukentėjusiajam P. M. 123,50 Eur išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime.

Teismas atsižvelgia į tai, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys buvo patenkintas 13 proc. (712,05 Eur x 100 proc. / 5 284,74 Eur), todėl iš kaltinamojo R. S. priteisiama valstybės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 16,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (123,50 Eur x 13 proc. / 100 proc.) (CPK 96 straipsnis).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (t. 2, b. l. 31 – 32).

Daiktiniai įrodymai – voke esantis CD diskas su garso įrašu (t. 1, b. l. 37) paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-432-1060/2019 kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti R. S. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Palikti galioti R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, 365,96 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir devyniasdešimt šešių centų) žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT 21 7300 0100 0248 4333.

Priteisti iš kaltinamojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 719,55 Eur (septynių šimtų devyniolikos eurų ir penkiasdešimt penkių centų) žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,00 Eur (šešiolikos eurų) išlaidas valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai apmokėti, įpareigojant kaltinamąjį po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šią sumą pervesti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB „DNB“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB „SEB banke“, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių“ banke, LT74 7400 0000 0872 3 870 - „Danske“ banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - „Nordea“ banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Palikti saugoti daiktinius įrodymus – voke esantį CD diską su garso įrašu baudžiamojoje byloje Nr. 1-432-1060/2019 kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.