- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- AN2-204-875/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00113-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, N. Ž. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. 2019 m. liepos 3 d. N. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad Institucijos vyriausiasis darbo inspektorius T. D. pagal piliečių A. K. ir G. J. paaiškinimus dėl nelegalaus darbo nustatė, kad tarp šalių – darbuotojų A. K. ir G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. Ž. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. G. J. raštu paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo statybos darbus, adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl darbo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. Ž. Taip pat, G. J. paaiškino, kad darbo sutartis sudaryta nebuvo. A. K. raštu paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo statybos darbus, adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl darbo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. Ž. Taip pat, A. K. paaiškino, kad darbo sutartis sudaryta nebuvo. Liudytojas A. S. raštu paaiškino, kad yra nuosavo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas. Dėl trinkelių klojimo darbų susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. Ž. (duomenys neskelbtini) dienomis dirbo du žmonės, kurie (duomenys neskelbtini) susirinko įrankius ir išvyko. N. Ž. būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu leido darbuotojams G. J. ir A. K. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. (b. l. 2)
2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, N. Ž. atžvilgiu buvo nutraukta. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad tarp N. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, ir G. J. buvo sudaryta rangos sutartis dėl darbų (trinkelių klojimo ir bortelių dėjimo) atlikimo (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pas A. S. bei tai, kad liudytojai A. K. ir G. J. į Darbo inspekciją kreipėsi iškilus asmeniniam konfliktui dėl darbo įrankių grąžinimo su N. Ž., o ne dėl nelegalaus darbo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą: N. Ž. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą straipsnio sankcijos ribose.
4. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu nesutinka.
5. Teigia, kad liudytojai A. K. ir G. J. apylinkės teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad dėl darbo statybos objekte, adresu: (duomenys neskelbtini) tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. Ž. Buvo sutarta, kad jie dirbs trinkelių klojimo darbus, o atlygis bus 40 (keturiasdešimt) eurų už dieną. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ specifika yra aplinkos tvarkymo darbai, trinkelių klojimas. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių N. Ž., jis pateikė su objekto, adresu: (duomenys neskelbtini) savininku A. S. sudarytą rangos sutartį, tačiau nėra aišku, kodėl su liudytojais A. K. bei G. J. nebuvo taip pat sudaryta subrangos sutartis. Taip pat, Institucija pažymi, kad N. Ž. tiek savo paaiškinime, tiek duodamas parodymus apylinkės teisme nurodė, kad davė liudytojams darbo įrankius, kurių jam negrąžino. Institucijos manymu, N. Ž. versija, kad liudytojai A. K. ir G. J. dirbo pagal subrangą turi būti vertinama kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena N. Ž. atstovas advokatas Giedrius Baziulis prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta ir palikti 2019 m. spalio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimą nepakeistą.
1.1. Atsiliepime N. Ž. atstovas advokatas G. Baziulis teigia, kad nagrinėjamu atveju tarp jo atstovaujamojo ir liudytojų A. K. ir G. J. buvo subrangos teisiniai santykiai. Nesutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad subrangos sutartis negali būti sudaryta žodžiu. Anot atstovo, įstatymas nedraudžia sudaryti žodinės subrangos sutarties.
1.2. Nurodo, kad N. Ž. posėdžio metu paaiškino ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (duomenys neskelbtini), jog socialiniame tinkle “Facebook” N. Ž. parašė nepažįstamas žmogus, vardu G., kuris dabar yra (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 17 d. 11.11 val. žinutė: “Sveiki gal turite kokį objektą trinkeles sudėti nupirkčiau darbą turiu brigadą tik darbo trūksta”. Pasakė, kad trinkelių klojėjų brigada ieško darbo, gal gali ką pasiūlyti. N. Ž. parašė savo telefono numerį, kad su juo susisiektų. Tie asmenys patys jį susirado, pasakė, kad yra trinkelių klojėjų brigada, telefonu susitarė susitikti prie PC “(duomenys neskelbtini) ”, esančio (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu paaiškino, kad dirba pagal individualią veiklą, o kitas asmuo pasakė, kad jau tą pačią dieną nuvažiuos išsiimti individualios veiklos pažymą. Papildomai N. Ž. G. J. ir A. K. netikrino. N. Ž. paaiškino ir pateikė įrodymus (duomenys neskelbtini), kad su užsakovu A. S. turi rangos sutartį, jam reikėjo subrangovų. Todėl atsiskaityti su G. J. ir A. K. buvo sutarta tada, kai jie padarys subrangos darbus ir pateiks sąskaitą faktūrą. N. Ž. su G. J. ir A. K. sutarė, kad objekte adresu: (duomenys neskelbtini) (užsakovas A. S.) darbus (bortų sudėjimą ir trinkelių išklojimą) atliks per savaitę, t. y. už 1 m² trinkelių apmokės 5–6 Eur, o už vieno borto padėjimą – 5 Eur. G. J. ir A. K. turėjo sudėti 100 (vieną šimtą) m² trinkelių ir 24 (dvidešimt keturis) bortus. N. Ž. atvyko į objektą ir pamatė, kad G. J. ir A. K. nieko neatsivežė atlikti subrangos darbus (karutį ir du kastuvus), todėl davė savo darbo įrankius. N. Ž. paskambino užsakovas A. S., nurodė, kad darbai nepadaryti, todėl G. J. ir A. K. iš jo objekto buvo išvaryti. Pažymi, kad G. J. ir A. K. per 4 (keturias) dienas nesudėjo net dvidešimties bortų, nesudėjo jokių trinkelių. N. Ž. buvo du kartus atvykęs į objektą pažiūrėti darbų, matė dar ir trečią asmenį, atliekantį darbus kartu su G. J. ir A. K., su kuriuo N. Ž. nieko nesusitarė. Užsakovui išvarius iš objekto liudytojus dėl neatliktų darbų, „(duomenys neskelbtini)“, pastarieji paėmė N. Ž. įrankius ir pareikalavo atsiskaityti, arba negrąžins įrankių. N. Ž. neatsiskaitė, nes darbai neatlikti, įrankiai paimti, prarastas užsakovas. N. Ž. pasakė G. J. ir A. K., kad kreipsis į policiją. Todėl liudytojai pateikė skundą Valstybinei darbo inspekcijai. Atstovo manymu, N. Ž. tokiais savo veiksmais jokio administracinio nusižengimo nepadarė.
1.3. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad N. Ž. netikrino, ar šie asmenys vykdo individualią veiklą, kas nuosekliai ir logiškai sutampa su N. Ž. paaiškinimais VDI ir apylinkės teismui, kad G. J. vykdo individualią veiklą, o A. K. nevykdo, bet tuoj gaus individualios veiklos pažymėjimą, todėl darbintis pas N. Ž. neketina ir pagal darbo sutartį nedirbs. Jie subrangos darbus atliks pagal individualios veiklos pažymą.
1.4. Apibendrindamas savo atsiliepimą N. Ž. atstovas G. Baziulis nurodo, kad įvertinus tai, kas išdėstyta, tarp N. Ž. ir liudytojų A. K. bei G. J. nėra pavaldumo santykių (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis), o yra subrangos santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
8. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.
9. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai administracinio nusižengimo bylą, pradėtą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, N. Ž. nutraukė.
11. N. Ž. apylinkės teismo posėdžio metu su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutiko ir paaiškino, kad „G. J. ir A. K. kaip darbuotojų nesamdė, nes jie nenorėjo įsidarbinti. Socialiniame tinkle jam „ant sienos“ parašė pažįstamas žmogus vardu G., kuris dabar yra (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad trinkelių klojėjų brigada ieško darbo, gal gali ką pasiūlyti. Jis tada parašė savo telefono numerį, kad su juo susisiektų. Tie asmenys patys jį susirado, sakė, kad jie yra trinkelių klojėjų brigada, ieško darbo. Tada jie telefonu susitarė susitikti prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu G. J. paaiškino, kad dirba pagal individualią veiklą, o kitas asmuo sakė, kad jau tą pačią dieną nuvažiuos ir išsiims individualią veiklą. Jis su šiais asmenimis sudarė žodinę rangos sutartį. Papildomai pats jų netikrino. Su užsakovu A. S. buvo sudaryta rangos sutartis, o ši asmenų brigada buvo subrangovai. Atsiskaityti buvo sutarta tada, kai jie pateiks sąskaitą faktūrą. [...] Tiems žmonėms buvo nurodyta, kad objektas (duomenys neskelbtini), pasakė kainą už dedamas plyteles ir trinkeles. Jie sutarė, kad darbai bus atlikti per savaitę. Visa darbų suma 600 (šeši šimtai) eurų, už 1 (vieną) m² trinkelių sudėjimą mokės 5-6 (penkis – šešis) eurus, o už vieno borto padėjimą 5 (penkis) eurus. Turėjo sudėti 100 (šimtą) m² trinkelių ir 24 (dvidešimt keturis) bortus. Jis atvažiavo parodyti objektą. Pradėję dirbti žmonės atvažiavo beveik be nieko, turėjo tik karutį ir du kastuvus, todėl darbo įrankius jis davė savo, o medžiagos buvo užsakovo – S. Su šiais asmenimis raštu sutarties pasirašę nebuvo, jų dokumentų netikrino. Iš objekto jie buvo išvyti, nes jie per keturias dienas nesudėjo dvidešimties bortų, todėl užsakovas sakė viską susirinkti ir važiuoti. Kilus konfliktui, tie žmonės sekmadienį susirinko savo daiktus ir išvyko. Jis buvo du kartus atvykęs pasižiūrėti, matė, kad dirbo trise, suprato, kad tai yra dar vienas brigados narys, su kuriuo jis nieko nesitarė. Jis atvyko pirmadienį, tačiau savo įrankių nerado, pareikalavo G. J. grąžinti jo įrankius, o jis jam atsakė – sumokėk už darbą, tada įrankius grąžinsiu. Darbai buvo neatlikti, objektas prarastas, įrankiai pasisavinti“ (b. l. 48, 69).
12. Liudytoju apylinkės teisme apklaustas A. K. parodė, kad „jam paskambino G. J. ir pasakė, kad draugas jam davė telefono numerį kur bus darbo prie trinkelių klojimo, pasakė, kad jis galėtų būti kaip pagalbinis darbininkas. [...] Jis tuo metu turėjo individualią veiklą, susijusią su statyba – (duomenys neskelbtini). Tačiau jis tuo metu nedirbo pagal tą veiklą. Jis su savo automobiliu važiavo kartu su G. J. prie PC „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, kur buvo susitikę su N. Ž. Su N. Ž. kalbėjo G. J., su juo N. Ž. nekalbėjo. Sutarė, kad mokės 40 (keturiasdešimt) eurų už darbo dieną, abiem vienodai turėjo būti mokama. [...] N. Ž. jų jokių dokumentų nereikalavo, darbo sutarties nesudarė. Objektas buvo (duomenys neskelbtini), reikėjo sudėti bortus ir trinkeles. Jie dirbo su savo įrankiais, atsivežė savo kastuvus, karutį. G. J. turėjo lazerį. Kitus įrankius buvo davęs N. Ž. – kampinį šlifuoklį, vibro plokštę, trinkelių vežimėlį. [...] G. J. pagal skelbimą surado dar vieną žmogų, kurį jie atsivežė iš (duomenys neskelbtini). Jis kasė ir vežė skaldą, padėjo jiems dėti bortus. Kas tas žmogus, jis nežino. G. J. jį buvo suradęs. Tačiau jis pasitempė nugarą su bortais ir negalėjo dirbti. [...] Liudytojas tikėjosi, kad bus įdarbintas pastoviam darbui“ (b. l. 58).
13. Liudytoju apylinkės teisme apklaustas G. J. parodė, kad „kalbėjo su draugu G., esančių (duomenys neskelbtini) bei gavo iš jo N. Ž. telefono numerį. [...] Jis pasakė A. K., kad yra darbo prie trinkelių, pasiūlė dirbti pagalbiniu darbininku. Jis paskambino N. Ž., sakė, kad turi darbo patirties prie trinkelių klojimo, susitarė susitikti prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Nuvyko kartu su A. K. susitikti su N. Ž. Jis N. Ž. A. K. pristatė kaip savo komandos narį su kuriuo žada dirbti. N. Ž. sakė, kad yra „degantis“ objektas, reikia dirbti (duomenys neskelbtini). Jokio dokumento neprašė parodyti. Žadėjo mokėti po 40 (keturiasdešimt) eurų už dieną. Jis tikėjosi, kad bus įdarbintas pagal darbo sutartį. Kartu su N. Ž. jie atvyko į (duomenys neskelbtini). Jis parodė, kur dirbti, dalį įrankių jie turėjo, o kitą dalį davė N. Ž. – davė vibro plokštę, pjaustyklę, žirkles, juostas, vežimą trinkelėms, kampinį šlifuoklį. Pradėjo dirbti antradienį. [...] Jis (liudytojas) surado skelbimuose žmogų, kuriam pasiūlė dirbti prie trinkelių klojimo, pažadėjo mokėti po 30 (trisdešimt) eurų už dieną. Tą žmogų iš (duomenys neskelbtini) jie buvo atsivežę dirbti. Su N. Ž. dėl šio žmogaus nieko nederino. Tačiau N. Ž. buvo atvažiavęs ir tą žmogų matė. Jo pasamdytas žmogus pasitempė nugarą, daugiau nedirbo. [...] Mano, kad jokio broko nepadarė, jam niekas pretenzijų nereiškė. Penktadienį N. Ž. pasakė, kad juos atleidžia. Jie susirinko savo įrankius ir išvyko. Dirbo 4 (keturias) dienas. Jis laiko, kad N. Ž. skolingas jiems abiem 400 (keturis šimtus) eurų. Jis tuo metu dirbo ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi“ (b. l. 58).
14. Liudytoju apylinkės teismas apklaustas objekto savininkas A. S. parodė, kad „jam reikėjo išsigrįsti kiemą trinkelėmis ir jam parekomendavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie pasirašė rangos sutartį ir pradėjo darbus. [...] Tie subrangovai vos pastovintys ant kojų ir jis liepė po trijų dienų susirinkti viską ir išeiti. Subrangovai beveik nedirbo, rūkė, kieme mėtėsi alaus ,,bambaliai“. Subrangovai turėjo sudėti bortelius ir pakloti trinkeles, tačiau pridarė broko, viską reikėjo išardyti ir iš naujo daryti. Per tris dienas sudėjo kokius septynis bortelius. Su subrangovais jis pats nekalbėjo, jam nerūpėjo kieno jie darbuotojai. Bendravo tik su N. Ž.“ (b. l. 48).
15. Iš N. Ž. pirminio paaiškinimo 2019 m. liepos 3 d. matyti, kad su juo susisiekė G., prisistatęs trinkelių klojėjų ir pasiūlė susitikti prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Jis susitikęs su asmenimis paklausė kokia forma jie dirbs. G. atsakė, kad jie nenori darbintis, nes dirba pagal individualią veiklą. Jam pasiūlius kainą už bortų ir trinkelių sudėjimą, susitarė kitą dieną susitikti darbo vietoje, (duomenys neskelbtini). Viską aprodęs juos paliko. Jiems reikėjo sudėti 25 (dvidešimt penkis) vnt. bortų. Po keturių dienų šeimininkas liepė darbus nutraukti. Vyrai pasiėmė įrankius ir išvažiavo. Jam atvykus į darbo vietą, jis garaže pasigedo savo įrankių. Susisiekus su G., jis paaiškino, kad įrankių negaus, kol jiems nesumokės. Jis nurodė, kad per keturias dienas jie nesudėjo net 20 (dvidešimt) vnt. bortų, o jis jiems nėra skolingas (b. l. 8).
16. Iš 2019 m. gegužės 15 d. ir 29 d. G. J. paaiškinimų matyti, kad jis dirbo kartu su A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte adresu: (duomenys neskelbtini), dirbo nuo (duomenys neskelbtini). Atliko šiuos darbus: šaligatvių statymas, bortų dėjimas, trinkelių klojimas. Dėl darbo tarėsi su N. Ž., kuris jam pažadėjo už dieną mokėti po 40 (keturiasdešimt) eurų ir sudaryti su juo darbo sutartį. Darbams vadovavo N. Ž. Darbo medžiagas ir įrankius davė N. Ž. Su jais nebuvo sudaryta darbo sutartis. Už jų darbus jiems nebuvo sumokėta (b. l. 3-4).
17. Iš 2019 m. gegužės 15 d. ir birželio 7 d. A. K. paaiškinimų matyti, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirbo objekte adresu: (duomenys neskelbtini) kartu su G. J. Jie turėjo atlikti trinkelių klojimo darbus. Darbams vadovavo N. Ž. Su juo buvo sutarta, kad už darbus bus mokama 40 (keturiasdešimt) eurų už dieną. Su juo N. Ž. žadėjo sudaryti darbo sutartį, tačiau kai buvo tariamasi, jis (N. Ž.) neturėjo reikiamų dokumentų. Medžiagas ir įrankius davė N. Ž. (b. l. 5-6).
18. Iš 2019 m. birželio 12 d. A. S. paaiškinimo matyti, kad jis susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. Ž. dėl jo namuose atliekamų trinkelių klojimo darbų. (duomenys neskelbtini) pas jį į namus buvo atsiųsti dirbti du žmonės. Jis su jais nebendravo. (duomenys neskelbtini) žmonės susirinko įrankius ir išvyko (b. l. 7).
19. Iš kitos administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad „Sodros“ duomenimis N. Ž. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9). Administracinio nusižengimo byloje esanti 2019 m. kovo 15 d. rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. S. (Užsakovas) ir N. Ž. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – Rangovas) sudarė rangos sutartį dėl darbų atlikimo adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-30, 32-35). 2019 m. kovo 17 d. socialiniame tinkle „Facebook“ parašyta G. V. asmeninė žinutė dėl darbų atlikimo N. Ž.: „Sveiki gal turite kokį objektą trinkeles sudėti nupirkčiau darbą turiu brigadą tik darbo trūksta“. Atsakymas: „Čia mano Nr. (duomenys neskelbtini)“. G. V.: „Rytoj galim pabendrauti manau, kad tikrai du“. Atsakymas: „Ok super laukiu“. G. V.: „Man ryt apie 12 pasuk tel. Nr...“. Atsakymas: pakelto nykščio emocija (2x) (b. l. 31, 36-37). 2019 m. spalio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad įmonė padeda UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškoti darbuotojų, juos įdarbina ir atleidžia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo pastangomis priėmė ir atleido (duomenys neskelbtini) žmones. Tokie darbuotojai kaip A. K. ir G. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įdarbinimo nesikreipė (b. l. 56). Iš 2019 m. spalio (nenurodyta diena) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktoje informacijoje nurodoma, kad nei N. Ž., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus N. Ž., dėl G. J. ir A. K. vykdomos darbinės ir individualios veiklos nesikreipė (b. l. 60). Liudytojas G. J. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, anot jo parodymu apylinkės teisme, yra įmonės generalinis direktorius. Taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis iki (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą (b. l. 10, 65-67). Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad A. K. nuo (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą bei nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11, 63-64).
20. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Šios įstatymo normos aiškinimas ir susiformavusi teismų praktika leidžia tvirtinti, kad bendrovės vadovas būdamas pakankamai rūpestingas ir atsakingas privalo žinoti, kokie asmenys ir ką veikia, t. y. už kokių darbų atlikimą yra atsakingi, darbo vietoje.
21. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aptartų duomenų visumą, konstatuoja, kad tarp N. Ž. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus) ir A. S. buvo sudaryta rangos sutartis darbams atlikti. Apie 2019 m. kovo 17 d. G. V. kreipėsi į N. Ž. tarpininkaudamas dėl G. J. brigados įdarbinimo, siūlydamas jo darbą. Liudytojai A. K. ir G. J. (kaip jie nuosekliai tvirtino tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apklausiami apylinkės teisme) susitiko su N. Ž. prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Susitikimo metu buvo aptarti atliekami darbai: bortų dėjimas, trinkelių klojimas bei sutartas atlyginimas už darbus: 40 (keturiasdešimt) eurų už dieną. Pažymėtina, kad N. Ž., nors ir pirminiame paaiškinime ir apylinkės teisme nurodė, kad klausė, kokiu pagrindu asmenys nori dirbti, tačiau nesidomėjo ar jie dirba kitose įmonėse, liudytojų neprašė jokių dokumentų (verslo liudijimų ir pan.), patvirtinančių ar jie gali dirbti tokius darbus, ar turi tokiems darbams būtina kvalifikaciją ir pan. N. Ž. minėjo, kad su liudytojais „sudarė žodinę rangos sutartį“, tačiau su liudytojais realiai sutartų darbo sąlygų teisėtu būdu neįtvirtino, už atliktus jų darbus su darbuotojais neatsiskaitė. Darbo sutartis taip pat nebuvo sudaryta. Pažymėtina ir tai, kad byloje su liudytojais nėra sudarytų ir atskirų subrangos sutarčių įteisinančių liudytojų darbą darbų objekte. Kad buvo sutarta dėl būtinų darbo sąlygų, gavo iš darbdavio darbo įrankius bei dirbo sutartus darbus, aiškiai patvirtino liudytojai A. K. ir G. J. savo nuosekliais parodymais. Liudytojai G. J. ir A. K., negavę sutarto atlyginimo ir teisėtu būdu gindami savo pažeistas teises, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su pareiškimais dėl N. Ž. padarytos veikos. Taigi abejonių, kokios įmonės naudai darbą atliko minėti asmenys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nekyla.
22. Taigi, N. Ž. įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV apie liudytojų A. K. ir G. J. darbinę veiklą pagal darbo sutartį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, kad N. Ž., kaip įmonės vadovas, sudarė „žodinę rangos sutartį“ su liudytojais, vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti jam gresiančios atsakomybės bei nekeičia N. Ž. ir liudytojų A. K. bei G. J. susitarimo, kad nagrinėjamu atveju privalėjo būti sudaryta darbo sutartis (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. apeliacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-594/2018; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-78-870/2017 ir kt.).
23. Nustačius, kad N. Ž. su liudytojais A. K. ir G. J. susitarė dėl būtinų darbo sutarties sąlygų: darbų atlikimo darbų objekte adresu: (duomenys neskelbtini), darbo pobūdžio: bortų dėjimo ir trinkelių klojimo darbų, sutarė dėl mokamo atlyginimo už dieną (40 – keturiasdešimties eurų), gavo darbo įrankius ir dirbo, o apie tai N. Ž. neinformavo VSDFV, konstatuojama, kad N. Ž. veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl N. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta.
24. Pripažinus, kad N. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas.
25. ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
26. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
27. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad N. Ž. yra anksčiau baustas administracine tvarka (už greičio viršijimą, baustas įspėjimu už kasinėjimo darbus, neturint leidimo), visas jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas yra sumokėjęs. Nors ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už analogišką administracinį nusižengimą nebuvo baustas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (b. l. 9). N. Ž. viso proceso metu neigė padaręs administracinį nusižengimą. Administracinių nusižengimų byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas minėtas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgus į straipsnio sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos – baudos – dydžius sprendžiama, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskyrus N. Ž. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, nustatant jos minimalų dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, N. Ž. atžvilgiu nutraukta ir priimti naują nutarimą:
N. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.