Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjos T. A. skundą dėl 2016-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį M. D. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. D. buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, UAB „D.“ direktoriumi, 2016-08-31, apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), esančiame statybos objekte, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti J. M., prieš tai su juo nesudaręs darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka (prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios) apie J. M. įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų nuostatas bei padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad M. D. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėja skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-05 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-14973-369/2016 ir priimti naują nutarimą bei pripažinti M. D. kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir nesant atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, skirti baudą sankcijos ribose, t.y. 1 882 Eur už nelegaliai dirbusį asmenį.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos nuomone, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. D. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, bylos duomenys patvirtina, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas, t.y. asmuo M. D. vadovaujamoje UAB „D.“ dirbo nesant sudarytos darbo sutarties ir apie ją įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-08-31, apie 14 val. Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektoriai J. V. ir D. R. atliko patikrinimą renovuojamoje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nustatyti senojo grindinio klojimo darbus atliekantys asmenys, nurodę dirbantys UAB „D.“, vienas šių asmenų – J. M.. Patikrinus Sodros duomenų išrašus, nustatyta, kad J. M. įmonės apdraustųjų sąrašuose nėra. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvacija, kuria vadovaujantis teismas konstatavo, jog nepakanka duomenų padaryti išvadai, jog M. D. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Apklaustas teismo posėdžio metu, M. D. teigė, jog J. M. dirbti pasikvietė jo brolis, niekam, o taip pat ir įmonės direktoriui, apie tai nežinant, darbų vadovas jo nematė, t.y. pasak įmonės direktoriaus, jis nėra atsakingas už tai, kas vyksta įmonėje be jo žinios. Kalbant apie direktoriaus, kaip bendrovės vadovo atsakomybę, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (LAT 2016-04-19, 2At-39-648/2016). Nagrinėjamu atveju, net jei J. M. bendrovėje dirbo ne direktoriaus iniciatyva, jis, būdamas įmonės vadovu, privalėjo darbą organizuoti bei vadovaujamoje įmonėje darbo tvarką nustatyti taip, kad tokio pažeidimo būtų išvengta, t.y. nei darbų vadovas, nei jam pavaldus darbuotojas be įmonės direktoriaus žinios negalėtų duoti pašaliniams asmenims žodinio ar rašytinio nurodymo dirbti pastarosios įmonės naudai, prieš tai su juo nesudarius darbo sutarties. Vien tas faktas, kad įmonėje yra pakankamai didelė darbuotojų kaita, o kai kurie iš jų dirba tik po vieną dieną ir dėl to M. D., kaip teigiama, negali įsidėmėti visų darbuotojų, jo atsakomybės nešalina. Įstatymų reikalavimai nedraudžia įmonės vadovui, siekiant tinkamai organizuoti įmonės veiklą, perleisti tam tikras funkcijas, kas liečia darbuotojų atranką, kitiems asmenims, pvz.: darbų vadovams, kurie betarpiškai bendrauja su darbuotojais ir būna objekte. Taigi Apeliantas pagrįstai nesutinka su skundžiamo nutarimo išvada, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo traukiami tik tie darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie realiai leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui. Visų pirma, kaip patvirtina liudytojų D. R. ir J. V. parodymais, taip pat filmuota medžiaga, įmonės darbų vadovas D. K. buvo objekte (duomenys neskelbtini), ir stovėjo netoliese prie dirbančio J. M., šiame objekte buvo ir M. D., kuris taip pat netrukus priėjo prie savo darbuotojų bei inspektorių. Nurodomu metu J. M. atliko plytelių klojimo darbus, kuriuos atlikti buvo įgaliota būtent UAB „D.“, todėl nelogiškas liudytojo D. K. teiginys, kad pirmą kartą mato J. M., kai jis stovėjo praktiškai šalia šio žmogaus ir suvokė, kad jis dirba UAB „D.“ naudai. Be to, kaip minėta, įmonės vadovas M. D. nėra įpareigojęs darbų vadovo D. K. perimti darbuotojų atrankos ir darbinimo funkcijų, taigi už pažeidimus šioje srityje atsako pats įmonės vadovas.

Teismas, konstatuodamas, kad M. D. nelegaliai dirbančio žmogaus nepažinojo ir objekte matė pirmą kartą, vadovavosi tiek M. D. bei darbų vadovo, tiek liudytojų J. M. ir K. M. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada padaryta neišsamiai ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes, t.y. teismas nevertino Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų parodymų tiek atskirai, tiek kaip visumos, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, vadovaudamasis tik iš konteksto paimtais paaiškinimais, be to, neįvertino ir liudytojų K. M. ir J. M. parodymų prieštaringumo ir to, kad jų teisme duoti parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Pateikdamas rašytinį paaiškinimą 2016-08-31, J. M. nurodė, jog su UAB „D.“ rašytinės darbo sutarties dar nėra sudaręs, dirba nuo 2016-08-31, nuo 10 val., ar dirbs kitą savaitę, dar nežino, dėl konkretaus darbo užmokesčio nesitarė, o UAB „D.“ direktorių pažįsta iš matymo (b.l. 4). K. M. 2016-08-31 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog brolį J. M. atsivedė į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip pagalbinį darbuotoją, padėti atlikti pagalbinius darbus. Darbų vadovas D. paprašė pagalbinio darbuotojo, D. matė dirbantį darbuotoją J., D. pažadėjo sumokėti J. už atliktus darbus bei žadėjo įdarbinti, jei reikės darbuotojo ilgesniam laikui (b.l. 5). Peržiūrėjus kompaktiniame diske esantį vaizdo įrašą, matyti, kaip VDI inspektoriai prieina prie darbininkų. Vienas iš asmenų, kaip buvo nustatyta vėliau – J. M., kloja trinkeles. Paklaustas, kokioje įmonėje dirba, jis atsakė nieko nežinantis. Prie inspektorių priėjo darbų vadovas D. K. bei direktorius M. D., taip pat ir kiti šios įmonės darbuotojai. Pastarieji prisistatė inspektoriams, nurodė, kurioje įmonėje dirba, taip pat kiek laiko. Prie šių darbuotojų priėjo ir J. M., kuris patvirtino, kad taip pat dirba UAB „D.“ nuo 2016-08-31. Taigi pirmosios instancijos teismo teiginys, kad J. M. nežinojo, kurioje įmonėje dirba ir negalėjo nurodyti jos direktoriaus pavardės, yra nepagrįsti. Pastebėtina ir tai, kad įmonės vadovas buvo objekte patikrinimo dieną, o J. M. nurodė jį pažįstantis iš matymo, tik nežinantis pastarojo pavardės. Be to, po patikrinimo šis asmuo buvo įdarbintas būtent minėtoje įmonėje. Paminėtas aplinkybes, nurodytas rašytiniuose paaiškinimuose, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti inspektoriai D. R. bei J. V.. Pastarasis patvirtino, kad pagal pateiktą darbų rangos sutartį, grindinio plytelių klojimo darbus atlikti buvo pavesta UAB „D.“, o tokio pobūdžio darbą ir dirbo J. M. bei kiti šiame objekte patikrinimo metu buvę darbuotojai. Taigi abejonių, kokios įmonės naudai darbą atliko J. M., skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nekyla.

Kaip pagrįstai pažymėta apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo gautas anoniminis pranešimas dėl kitoje įmonėje galimai nelegaliai dirbančių asmenų, jokios įtakos M. D. atsakomybei neturi. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjas 2016-08-18 pavedimu nurodė atlikti neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais nuo 2016-08-18 iki 2016-09-15 Vilniaus miesto savivaldybės vietoje, (duomenys neskelbtini). Pavedime nurodytas tikrintinas ūkio subjektas UAB „P.“. Taigi inspektoriams buvo pavesta patikrinti (duomenys neskelbtini) esantį objektą, kuriame minimu laikotarpiu dirbo didelis žmonių skaičius, taigi natūralu, kad inspektoriai nežinojo, kurioje įmonė dirba kiekvienas iš ten buvusių darbuotojų, jie šias aplinkybes aiškinosi priėję prie darbininkų. Ir tai, kad iš esmės atsitiktinai užfiksuotas nelegalaus darbo atvejis ne toje įmonėje, kurią buvo pavesta patikrinti, administracinės atsakomybės nešalina. Teismo posėdžio metu apklausų inspektorių parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nėra, todėl nėra pagrindo ir abejoti šių liudytojų parodymais ir jais nesivadovauti. Tuo tarpu, apklausti teismo posėdžio metu, J. ir K. M., iš esmės pakeitė savo poziciją, teigdami, kad nei minimos įmonės darbų vadovas, nei direktorius apie J. M. pagalbą broliui nežinojo, o su pastaruoju atsiskaityti asmeniškai žadėjo pats liudytojas K. M.. Patikrinimą atlikę inspektoriai neigė kokiu nors būdu įtakoję, ką rašytiniuose paaiškinimuose rašė abu liudytojai – K. M. ir J. M.. Toks pastarųjų liudytojų parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas vertintini kaip siekimas slėpti nelegalaus darbo faktą, todėl vertintini kritiškai.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

M. D. baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, dirbantis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. M. nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka, dirbo tik 2016-08-31, nuo 10 val. iki 14 val., kuomet į objektą atvyko VDI inspektoriai, t.y. tik maždaug 4 valandas. Duomenų, kad šis asmuo būtų nelegaliai dirbęs ir anksčiau, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad net ir minimalios baudos paskyrimas, šiuo atveju, būtų neadekvatus pažeidimo padarymui bei prieštarautų teisingumo principui, todėl taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir M. D. skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-05 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

M. D. pripažinti kaltu, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, skirti jam administracinę nuobaudą – 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK) ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka