Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, ištaisytu Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. 30 parų areštu;

pagal BK 178 str. 2 d. 50 parų areštu;

pagal BK 294 str. 2 d. 60 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. T. M. paskirtos bausmės pagal BK 178 str. 2 d. ir 294 str. 2 d. subendrintos apėmimu būdu ir skirta subendrinta bausmė – 50 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 3 d., paskirtos bausmės pagal BK 140 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., ir BK 294 str. 2 d. subendrintos ir skirta subendrinta bausmė – 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ str. T. M. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 60 parų arešto.

Bausmė skirta atlikti areštinėje.

Bausmę vykdyti ir bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. sulaikius T. M..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikintina.

Nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: priteista iš T. M. 1000 Lt neturtinės žalos ir 200 Lt turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. D., likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad jis 2014-03-07 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), J. V. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vykstant išgertuvėms, kilusio konflikto metu tyčia kelis kartus kumščiu sudavė į veidą A. D., kas nukentėjusiajam A. D. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, T. M. nuteistas už tai, kad jis 2014-03-07 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo teisę – už tai, kad, neva, A. D. sudaužė jo telefoną, panaudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu: sudavė ne mažiau keturių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiam A. D. į veido ir galvos sritį ir padarė jam muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir dešinės ausies kaušelyje bei odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, kas nukentėjusiajam A. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei už tariamai sugadintą asmeninį telefoną jis pasiėmė ir taip atvirai pagrobė svetimą, iš A. D. rūbų kišenės iškritusį, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Aska 306“, taip padarydamas nukentėjusiajam A. D. 200 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo T. M. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. neginčija nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kaltės, tačiau nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sutiko atlyginti žalą ir skyrė jam per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, tikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas T. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė tris nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 140 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir du – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 178 str. 2 d., 294 str. 2 d., 11 str. 4 d.), nusikaltimus padarė anksčiau būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į šias visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė arešto bausmes. Taigi, pirmosios instancijos teismas T. M. tinkamai parinko bausmės rūšis.

BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. T. M. už BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., 294 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės, kurių dydžiai artimi šios rūšies bausmės vidurkiui, skiriamą pilnamečiui nuteistajam už nusikaltimo padarymą (BK 49 str. 3 d.), atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jo asmenybę, jos nėra aiškiai per griežtos, todėl švelninti šias bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo.

Prašydamas sušvelninti bausmes, T. M. nurodė, kad jis savo kaltę dėl šių nusikaltimų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, sutiko atlyginti žalą, tačiau nusikalstamų veikų padarymą išprovokavo pats nukentėjusysis.

Provokuojančiu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių T. M. teiginį, kad nukentėjusysis A. D. išprovokavo jį padaryti nusikalstamas veikas, todėl BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta aplinkybė nepripažintina T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Bendrindamas T. M. paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 str. nuostatas, tačiau bendrindamas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir BK 294 str. 2 d. nepagrįstai taikė BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas. Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., teismas taiko bausmių apėmimą tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 str. ar 11 str. T. M. padarytos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. ir 294 str. 2 d. nesiskiria pagal pavojingumą, BK 11 str. prasme abu nusikaltimai laikomi apysunkiais. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad minėti nusikaltimai nesiskiria pagal pavojingumą, o T. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir 294 str. 2 d., padarė tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais, sprendžia, kad jam paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Taigi, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant T. M. paskirtas bausmes (BPK 328 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo padaryta klaida įtakos galutinės subendrintos bausmės nustatymui neturėjo, todėl ji paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas rezoliucinėje dalyje nepagrįstai ir neteisingai nurodė bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. sulaikius T. M., nes kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, paskelbus nuosprendį nuteistasis T. M. nebuvo sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, kad BPK 307 str. 1 d. nereikalauja nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti arešto bausmės pradžią, todėl šis nurodymas šalinamas iš nuosprendžio.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies . 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį, ištaisytą Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. T. M. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimu būdu paskiriant T. M. galutinę subendrintą bausmę – 60 parų arešto.

Nuosprendžio dalį, kurioje nurodyta bausmę vykdyti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. sulaikius T. M., panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.