Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Butmanta“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinyje pateiktą reikalavimą palaikė visa apimtimi. Pažymėjo, jog įrodyti, jog atsakovė yra apdrausta tenka pačiai atsakovei. Ieškovė neturi duomenų apie atsakovės draudiką, be to pažymėjo, jog jei transporto priemonė apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, toks draudimas galiotų dėl dalyvavimo eisme atsiradusiai žalai, tačiau nagrinėjamu atveju, žala kilo atsakovės darbuotojui atliekant žemės ūkio darbus.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, teismo posėdžio ieškovės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. atsakovės UAB „Butmanta“ darbuotojas A. B. vykdydamas žemės darbus, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausančią 0,4 kV oro liniją L100 iš transformatorinės ŠI-1010, nulaužė atramą Nr. 101/1. Ieškovė atstatydama sugadintą turtą iki 2020 m. balandžio 18 d. įvykio buvusios būklės, patyrė 364,39 Eur be PVM būtinų 4 kV oro liniją L100 iš transformatorinės ŠI-1010 atstatymo išlaidų. Bylos duomenimis padarinių pašalinimo darbus atliko AB „Klaipėdos energetika“, buvo surašyti atliktų darbų aktai. Ieškovė raštu „Dėl žalos atlyginimo“ Nr. 43030 kreipėsi į atsakovę, prašydama per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos apmokėti padarytą žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovei žalą ar pareiškusi pretenzijas dėl žalos apskaičiavimo ar dydžio, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Ieškovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 punktas numato, kad darbai elektros tinklų apsaugos zonose turi būti atliekami, laikantis Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“ ir Taisyklių reikalavimų. Taisyklių 20 p. įtvirtinta, kad elektros tinklų apsaugos zonose dirbti leidžiama pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintame Statybos techniniame reglamente (toliau – STR) STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nustatytus reikalavimus žemės kasimo ir kitokiems darbams. STR 43 punktas nustato, kad už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimą [...] vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip.

Atsakovė UAB „Butmanta“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad ieškovei patirtą žalą turi atlyginti ADB „Gjensidige“, ir ieškovė turėtų kreiptis į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Butmanta“ darbuotojai vykdė žemės darbus, to neginčijo ir pati atsakovė teikdama atsiliepimą. Byloje esantys įrodymai ir šalių nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovės pareigos atlyginti padarytą žalą, nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji elgėsi taip, kaip numatyta STR 1.06.01:2016. Nagrinėjamu atveju atsakovė neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis) – atlikdama žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 12 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintų Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 40 punktą, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. padarė 364,39 Eur dydžio žalą elektros tinklų oro linijos apsaugos zonoje (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovė kaip savo srities profesionalė, verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni atidumo, protingumo bei rūpestingumo standartai, atlikdama elektros tinklų apsaugos zonoje žemės kasimo darbus, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą – žemės kasimo darbus, atliko pačios atsakovės darbuotojas, ką patvirtina atsakovės darbuotojo paaiškinimas. Priimdama valinį sprendimą atlikti žemės darbus, atsakovė privalėjo įvertinti reikšmingas aplinkybes ir riziką dėl tokio sprendimo padarinių. Todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė – ji privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą 364,39 Eur žalą. Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia žalos, atstatytos sugadintą turtą iki 2020 m. balandžio 18 d. įvykio buvusios būklės, pasekmes dėl darbuotojų vykdomų žemės darbų, adresu (duomenys neskelbtini), darbų dydį. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad toks ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.263 straipsnis).

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad byloje yra įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala bei jos dydis ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteistų veiksmų ir žalos.

Pažymėtina, jog atsakovė neteikė į bylą ieškovės nurodytas aplinkybes ir duomenis nuginčijančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovė turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovė privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Teismas bylos nagrinėjimo metu sprendžiant atsakovės atsiliepimo priėmimo klausimą 2021 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovei išaiškino įrodinėjimo pareigą, siūlė atsakovės atstovui teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsiliepimo atsikirtimus. Naujų įrodymų atsakovė į bylą neteikė, be to atsakovė pasirinko pasyviai dalyvauti ginčo nagrinėjime neatvykdama į teismo paskirtą 2021 m. kovo 22 d. parengiamąjį teismo posėdį bei 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdį nenurodydama neatvykimo priežasčių, todėl atsakovės atsiliepimu nurodyti duomenys apie atsakovės draudiką neteikiant tai pagrindžiančių įrodymų ar paaiškinimų nesudarė pagrindo teismui spręsti dėl deliktinės atsakomybės pagrindų nebuvimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (364,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsniu, 6.263 straipsniu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Butmanta“ 364,39 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų trisdešimt devynių centų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 364,39 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų trisdešimt devynių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius”.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.