Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. vasario 10 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 180 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 str., 87 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

2) 2018 m. rugpjūčio 27 d. pagal BK 281 str. 7 d. – 75 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta 1/3 trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 50 parų arešto. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones uždrausta 2 m., bei turto konfiskavimas.

3) 2019 m. rugpjūčio 8 d. pagal BK 281¹ str. 1 d., 243 str. – laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta 1/3 trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nevartoti vartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto 5 m., bei turto konfiskavimas.

4) 2020 m. rugsėjo 22 d. pagal BK 281¹ str. 1 d., 243 str. – laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta 1/3 trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas O. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis O. G., 2023 m. kovo 11 d. apie 09.28 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0279 nustatytas 3,16 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojų parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis O. G. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, jog teisės vairuoti transporto priemones neturi. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu O. G. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam kartu su bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams. O. G. patvirtino, kad apie minėtą nuosprendį ir juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jam buvo žinoma, jis buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, tačiau jis vis tiek vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad O. G. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kaltinamojo elgesys, tai yra automobilio vairavimas žinant apie jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą draudimą tai daryti, bei automobilio vairavimas būnant neblaiviam, neabejotinai parodo, kaltinamojo aiškų jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymius.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta. Kaltinamasis teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą jau 3 kartus (vairavimą būnant neblaiviam), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 91-96, 98-108, 109-111), dirba, darbdavio charakteristikoje nurodyta, jog darbines funkcijas geba tinkamai įvykdyti, tačiau turi problemų su darbo drausme, ne kartą buvo įspėtas dėl darbo pareigų pažeidimų, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų registre neįrašytas (b. l. 113, 121-122, 127). Teismas O. G. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už areštą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Skirti švelnesnes bausmes kaltinamajam netikslinga, kadangi kaip matyti O. G. jau 3 kartus buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, bausmės vykdymas jam du kartus buvo atidėtas, tačiau teigiamos įtakos jam nepadarė, jis ir toliau daro nusikaltimas veikas. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti ir negeba netgi vykdyti jam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, už ką yra teistas du kartus. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis už vairavimą būnant neblaiviam teisiamas jau ketvirtą kartą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas ir prokurorės prašomas arešto bausmes, didesnes nei sankcijų vidurkis. Nusikalstamos veikos padarytos iš esmės tapačiais veiksmais, ir laikotarpiu, todėl bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalis (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, kadangi O. G. jau buvo teistas arešto bausme, teisinio pagrindo svarstyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą nėra.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, net neturėdamas teisės vairuoti. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 6 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, taip pat dėl jos taikymo sprendžiama ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo jam priklausančią transporto priemonę Audi A4, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinamojo vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, automobilis Audi A4, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-90), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

2023 m. kovo 16 d. prokurorės nutarimu nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiam O. G., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas (b. l. 45-49).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2023 m. kovo 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio registracijos liudijimą, saugomus voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kaltinamajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad teikiant kaltinamajam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 90,00 Eur išlaidų (b. l. 160). Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kurio turtinė padėtis nenustatyta, jog būtų sunki, kaltinamasis dirba, gauna darbines pajamas, yra darbingo amžiaus, nenustatyta sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų dirbti, nenustatyta ribotų darbingumų/ar nedarbingumų, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 90,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

O. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą - 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs O. G. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį šį nuosprendį.

Išaiškinti O. G., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 663 60132) apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti O. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, O. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį Audi A4, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2023 m. kovo 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio registracijos liudijimą, saugomus voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

2023 m. kovo 16 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiam O. G., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš O. G. 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.