Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyventis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. nuo 2012 m. balandžio 24 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybė teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama kreditoriaus VMI interesus.

Šiais veiksmais S. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. K. nurodė, kad su padarytų administraciniu nusižengimu sutinka, priekaištų neturi. Bet yra kita gyvenimo dalis, kur turi daryti mokėjimus, kad vykdytų savo veiklą. Turi daryti projektą, kur dalyvauja ne viena šalis. Iš gautų pajamų gali mokėti mokesčius. Gauna avansą, jį turi sumokėti mokesčiams. Darbai nevyksta, tai turi stabdyti veiklą. Tai tiesiog bandymas gelbėti situaciją. Buvo kreiptasi į mokesčių inspekciją. Jie susitarė, tačiau prasidėjo covido laikai, karas. Jų įmonė teikia paslaugas, projektavimus. Nusikalto, neturi kaip pasiteisinti. Bandai gyventi, išgyventi ir nepasisekė. Dabar iškelta bankroto byla. Turėjo būti lapkričio 21 dieną, bet nušalintas bankroto administratorius, tai sausio 6 d. paskirtas kitas posėdis. Jų veikla yra konsultacinė, daugiau projektavimas. Norėtų baudą išdalinti. Prašo mažesnės, minimalios baudos.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VMI yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 28 d. duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka yra 30 318,37 Eur. Bendrovės mokestinės nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI su Bendrove buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį: 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-44913 dėl Bendrovės 56 914,46 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Ši mokestinės paskolos sutartis 2023 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (23.34- 08) 327-6742 buvo pakeista 2023 m. sausio 19 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-6846, kuria buvo išdėstytas 35 571,56 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. Tačiau minėta sutartis, Bendrovei jos nevykdant, VMI 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-75011 buvo nutraukta.

Iš AS ,,Luminor Bank“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausios sumos buvo sumokėtos: 2023 m. gegužės 8 d. atliktas 1 270,50 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2023 m. gegužės 18 d. atliktas 5 225,99 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2023 m. gegužės 19 d. atliktas 484 Eur mokėjimas MB (duomenys neskelbtini); 2023 m. gegužės 24 d. atliktas 413,82 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2023 m. gegužės 26 d. atliktas 2 000 Eur mokėjimas M. B.; 2023 m. gegužės 29 d. atliktas 423,10 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2023 m. birželio 5 d. atliktas 1 300 Eur mokėjimas M. B.; 2023 m. gruodžio 18 d. atliktas 1 200 Eur mokėjimas M. B.; 2023 m. gruodžio 25 d. atliktas 455 Eur mokėjimas Gyvybės draudimo UAB (duomenys neskelbtini); 2023 m. gruodžio 26 d. atliktas 1 110 Eur mokėjimas M. B..

Taigi, S. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmenybę teikdamas atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, S. K. savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Iš VĮ ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad nuo 2012 m. balandžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu yra S. K. (b. l. 6).

AS ,,Luminor Bank“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 18-33).

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka 2024 m. spalio 28 d. (b. l. 8).

Į teismo posėdį neatvyko VMI įgaliotas atstovas (gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta VMI atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismo posėdžio metu S. K. administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčijo, kaltę pripažino. Atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad Bendrovė atlikinėjo mokėjimus kitiems kreditoriams, jog galėtų vykdyti veiklą. Tai buvo bandymas gelbėti situaciją.

Byloje nėra ginčo, kad S. K. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas.

Teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Taigi, S. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, kad pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tokius veiksmus atliko, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai pažeidžia kreditoriaus – VMI – interesus. S. K. duoti paaiškinimai niekaip nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant jo kaltės.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į S. K. asmenybę – neteistas, penkerių metų laikotarpyje administracinę tvarka baustas, baudos sumokėtos. S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, S. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir pareiškėją charakterizuojančius duomenis, tai, jog asmuo su nusižengimu sutiko, darytina išvada, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta S. K. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Urbo banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-8-1057/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.