Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-113-482/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
1-113-482/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36981-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kaltinamasis
J. G.
Civilinis ieškovas
V. A.
Advokatai
Erikas Rugienius
Baudžiamoji byla Nr. 1 –113-482/2023proceso Nr.1-01-1-36981-2022-6

procesinio dokumento kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.,Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, gynėjui advokatui Erikui Rugieniui, kaltinamajai J. G., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. A., jos įgaliotai atstovei advokatei J. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruojama ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirba, pensininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra 2022 m. rugsėjo 27 d. apie 09 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia ranka stūmė nukentėjusiąją V. A., dėl ko pastaroji parpuolė ant žemės, dėl to jai konstatuota kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžimai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamoji J. G. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino, paaiškino, kad tą rytą ją prikėlė gaidžių triukšmas. Atsikėlė, priėjo prie lango ir pamatė 3 gaidžius ir 6 vištas. Prasidariusi langą, nuvijo tuos paukščius su bliuzonu pro langą. Grįžusi pasimatavo spaudimą, kuris buvo pakilęs, išgėrė vaistų ir atsigulė. Po 10 minučių atėjo V. A. anūkė V. ir pasakė, kad jos mamutė pasakė, kad ji ją pastūmė, ji griuvo ir susilaužė ranką. Ji pasakė kviesti greitąją ir nuėjus atsigulė ir iki 12.30 valandos gulėjo. Jos kieme buvo V. A. vištos. Ji jau du metai, kaip su tomis vištomis kovoja. Kalbėjo su V. A. ir prašė užsidaryti vištas, neleisti į jos daržus, bet ji nereagavo. Vaikydavo tas jos vištas, o V. A. iš jos juokdavosi. Tai buvo antradienis, rugsėjo mėnesį, 2022 metais. Gal buvo rugsėjo 17 ar 27 diena, bet gerai nepamena. Į lauką išėjo tik po 12.20 valandos. Nukentėjusiosios anūkė pas ją atėjo po 9 valandos, gal 9.20 valandą. Kai ryte pabudo nuo paukščių triukšmo, nukentėjusiosios tuo metu kieme nematė, matyti ir negalėjo dėl lapų. Ji žiūrėjo per miegamojo langą pirmame aukšte. Nukentėjusioji pyksta ant jos, nes ji nuolat prašo užsidaryti savo vištas. Ji vištas nuolat su rykšte vaiko iš savo daržo. V. A. ją apkaltino, kodėl, nežino. Ji su V. A. nesipykdavo, bet jų nuomonės nesutapdavo. Ji už jaunimą, o V. A. prieš jaunimą. Jos pasišnekėdavo ir ji V. A. vaistus nuolat leisdavo. Kai numirė V. A. vyras, tai V. A. atbėgo pas ją pusę antros nakties prašyti pagalbos. Paskui laidotuvėms ji darė maistą V. A., o pastaroji ją apkalbėjo, kad neva ji pavogė mėsą. Su Kauno teritorinės ligonių kasos ir V. A. ieškiniais nesutinka. Buvo tik langą atsidariusi, kai vaikė vištas su bliuzonu, nuo jos lango iki V. A. gyvenamojo namo durų atstumas apie 50 metrų. Gyvena viena ūkiškai, turi 5 vištas. Ji ūkinių pastatų nakties metu nerakina, tik užrakina garažą. Duris uždaro tik žiemą, o kai šilta, iš viso neuždaro. Įvykio dieną durys nebuvo uždarytos. Nukentėjusioji pyksta ant jos ir todėl ją apkalba. Žalos vištos padarė, bet ji nereikalavo atlyginti žalą. Ji pas kaimynę nebuvo nuėjusi, ji išvijo vištas,išgėrė vaistus ir atsigulė. Mėlyno chalato ji neturi. Tą dieną buvo apsirengusi rausvos spalvos chalatu. Kai ji būna namuose, tai tvarto durys visada būna atidarytos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, gyvena kaimynystėje. Ji neturėjo problemų iki to laiko ir buvo tik vištų problema. Kaltinamoji meluoja. Kaltinamoji atėjo pas ją, paskambino į duris, ji atidarė ir kaltinamoji pasakė pasiimti vištą. Ėjo vištą parsivaryti ir kaltinamoji ėjo paskui ją. Parvarė tą vištą ir J. G. atėjo pas ją į kiemą. Paskui ji pasakė, kad jei ta višta padarė žalą, tai ji sumokės. Tada kaltinamoji ją pastūmė ir nubėgo. Ji šaukė, kad ranką jai nulaužė. Buvo žentas namuose ir jis ją nuvežė į priėmimo skyrių, jai sugipsavo ranką. Visas šis įvykis buvo 2022 m. rugsėjo 27d. pusę 9 ryte. Ją pastūmė kaltinamoji jos kieme. Toje vietoje buvo žolė, ten dar buvo kelmo šaknys ir ji krisdama atsirėmė į tą kelmą ranka ir jai „nulūžo“ ranka. Jai buvo sužalota kairė ranka. Kaltinamoji atsisuko ir matė, kad jos ranka „nupuolė“. Jos stovėjo viena prieš kitą ir kaltinamoji ją pastūmė viena ranka ir ji persivertė, šaukė kaltinamąją, bet ji pabėgo. Ji atsikėlė ir nuėjo į kambarį ir tada žentas ją nuvežė į ligoninę. Pas ją gyvena jos anūkė su vyru. Anūkė dar buvo nuėjusi pas kaltinamąją ir pasakė, kad jai ranką sulaužė, bet kaltinamoji sakė, kad visai jos nematė. Pareiškė 300 eurų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes jai kainavo vaistai. Važiavo pas traumatologą, kuris jai rašė vaistus, kokius reikia vartoti. Vaistus skyrė gydytojas L. J.. Jai pasiūlė kreiptis į šeimos gydytoją ir šeimos gydytoja rašė jai siuntimą pas traumatologą. Vaistus nuo skausmo, tepalus rašė gydytojas traumatologas. Paskui blogai blogai sugijo ranka, tai reikėjo dar nakčiai kompresus dėti. Vaistus pirko su popieriniu receptu. Nuskausminamuosius taip pat pirko pagal receptą. Jai ir dabar skauda tą ranką. Ji ta ranka nieko negali daryti, nes ranka dreba ir ji ranka nieko nesuima. Jai reikia apsirengti ir ji tik viena ranka gali viską daryti. Durų skambutis pas ją yra ir jis veikia. Kaltinamoji ją stūmė ranka ir ji rankose nieko neturėjo. Ji gerai neprisimena, bet jai atrodo, kad ji rankose nieko neturėjo. Kaltinamoji gal turėjo rankose piktžolę, bet ar ji ją numetė ar su ta piktžole rankose ją stūmė, neatsimena. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.12) sutinka. Kaltinamoji rankoje turėjo žolę, bet nežino, ar ji su ta žole rankoje ją stūmė. Stūmė ją ranka į krūtinę. Gydėsi tik gydytojo paskirtais vaistais. Jai sugipsavo ranką, po to po dviejų savaičių peršvietė ir pasakė, kad nėra jokio gijimo, kaulas sutirpęs, parašė dėti kompresus. Dabar tik dešine ranka viską gali daryti. Jai padeda viską daryti anūkė. Iki įvykio visus darbus pati pasidarydavo, o dabar jai reikalingas pagalbininkas. Civilinį ieškinį 1700 eurų neturtinės žalos palaiko. Ranka gipse buvo visą mėnesį. Nuėmus gipsą, dar liepė ranką aprišti elastiniu bintu. Ji ir dabar dar susivynioja tą ranką į elastinį bintą. Kai labai skauda, tai dar geria nuskausminamuosius vaistus. Rankos nuleisti negali, nes labai skauda. Šiandien rankos nepasirišo, bet ją laiko nenuleidus. Kai ji nieko neveikia, tai tos rankos neapsibintuoja. Lazdele ji nesinaudoja. Dabar atsirėmus į anūkę, nes stovint ji visa dreba. Kai bendravo tą dieną su kaltinamąja, tai jos savijauta buvo gera. Veiksmas vyko ne prie sūpynių, o prie tokio apvalaus padaryto vaikams suptis. Koks yra atstumas nuo sūpynių iki jos namo, nežino. Ji čekių nerinko, nežinojo, kad jų reikės. Nuo jos namų iki kaltinamosios namų yra žolė ir pasodinti medžiai. Žole vadina pievą. Nematė, iš kur tas žoles pasiėmė kaltinamoji. Tolimesnio gydymo ji atsisakė, nes ji gyvena kaime, nebus kam ją vežioti į tuos gydymus. Jai sunku susisiekti su ligonine, todėl atsisakė tolesnio gydymosi ir gydėsi namuose. Jai sakė, kad ištirpęs kaulas ir kreivai sugijęs kaulas ir reikia operuoti. Namuose tepalais ir kompresais gydėsi. Gydytoja sakė, kad jei bus komplikacijų, atvažiuoti. Nuvažiavo ir pasakė, kad gyja kaulas ir sakė apsispręsti dėl operacijos. Jai sugijo kreivai ranka ir ji šiandien dar negali dirbti ta ranka. Jau pusė metų ir ji nieko negali ta ranka dirbti. Pakartotinai į medikus nesikreipė. Ji nenori operuotis tokiame amžiuje. Gretutinių ligų, tai turi aukštą spaudimą ir naudoja vaistus kiekvieną dieną. Taip pat jai keisti akių lęšiukai ir lašus naudoja. Su sveikata būna visaip ir paguli, ir atsikelia, ir vėl pavaikšto. Kol neturėjo šitos traumos, ji viską pasidarydavo pati. Ji vaikščioja gerai, tik ta ranka negali visko daryti.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad kaltinamąją J. G. pažįsta, su ja nesutarimų neturi. Tą dieną buvo namuose ir girdėjo, kaip buvo atėjusi kaimynė J. ir paskui ji su močiute išėjo į lauką. Ten jos kalbėjosi kokias 5 minutes, o paskui išgirdo rėkiančią močiutę, ji šaukė jį. Išėjo į lauką, pamatė parkritusią nukentėjusiąją, tada jis paskambino žmonai, kuri grįžo ir iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kaltinamąją jis pažino iš balso. Ko atėjo kaltinamoji pas juos į namus, nežino, bet kažkas tai dėl vištos, kuri jos kieme buvo.Išėjęs pamatė močiutę šonu parkritusią ir užsiėmusią ranką. Močiutę jis pakėlė ir atvedė į virtuvę. Močiutė pasakė, kad kaltinamoji ją pastūmė ir sulaužė jai ranką. Kurią ranką skaudėjo močiutei, nepasakys. Nukentėjusioji rėkė ir sakė, kad ją iš nugaros pastūmė kaltinamoji ir ji parkrito. Kai išėjo į lauką, tai kaltinamosios kieme nebuvo. Tik pastūmimą nukentėjusioji minėjo. Kai atvyko medikai, apžiūrėjo močiutę, pasakė, kad tikriausiai yra lūžis ir ją išsivežė. Vaistų neleido. Jis kartu nevažiavo. Su nukentėjusiąja kartu gyvena apie 10 metų. Konfliktai tarp nukentėjusios ir kaltinamosios buvo ir anksčiau. Buvo nesutarimai tarp jų dėl geodezinių matavimų ir tai buvo praeitais metais. Jos pykosi dėl žemės matavimų ir ginčijosi. Kaltinamoji močiutę tąsė ir buvo tarp jų stumdymaisi. Dėl vištų būdavo tarp jų pastovūs konfliktai. Buitį močiutė pati apeidavo ir viską pati pasidarydavo. V. A. pasikvietė pati juos gyventi pas save. Dabar 2-3 mėnesiai, kai nukentėjusioji pati viską pasidaro, bet jai jau sunkiau pasidaryti. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.71-72) sutinka, tada geriau viską prisiminė. Kai išėjo į lauką, tai rado močiutę gulinčią. Dar prisiminė, kad močiutė pasakojo, kad kaltinamoji jai trenkė žole per veidą. Prie laiptų pusiau gulinčią rado močiutę, kai išėjo į lauką. Tą dieną jo žmona buvo nuėjusi pas kaltinamąją į namus. Nukentėjusioji buvo pastumta kitoje vietoje, nei jis rado ją gulinčią. Iki kaimynės atėjimo, prieš įvykį, močiutė nesiskundė rankos skausmais. Balsą kaltinamosios girdėjo ir pažino ją iš balso ir nemano, kad galėjo jos balsą sumaišyti, nes pas juos mažai kas ateina. Prielaidų jis jokių nedaro ir mano, kad tikrai pažino kaimynę J. iš balso. Jis negirdėjo, ką jos kalbėjo. Nuo nukentėjusios namų laiptų iki kaltinamosios namo durų atstumas gali būti 200-300 metrų. Iki tos pastūmimo vietos, tai jos praeina pavėsinę, garažą, ūkinius pastatus ir tada įeina į jos teritoriją. Yra pieva, arai, šiltnamis ir kaltinamosios sodai. Dar yra sūpynės. Sūpynės ten stovi seniai, tiesiog jų neprisiminė iš karto. Močiutę rado ant šono gulinčią, atsirėmusią viena ranka į žemę. Nukentėjusioji jam nurodė, kad ją pastūmė J. G. į nugarą iš užpakalio. Žino tą vietą, kurioje buvo pastumta nukentėjusioji, tai prie sūpynių. Ta vieta nėra lygi, ten įvairi žemė. Toje vietoje žolė, bet nelygu. Bet kas ten gali parkristi. Anksčiau nėra matęs, kad nukentėjusioji būtų kur nors parkritusi.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad beveik 10 metų su žmona gyvena pas jos močiutę V. A. (duomenys neskelbtini) . 2022 m. rugsėjo 27d. apie 09 val. būdamas namuose išgirdo, kad kažkas paskambino durų skambučiu, V. A. jas atidarė ir girdėjo, kad kalbėjo su kaimyne vardu J., pavardės nežino. Kadangi buvo antrame aukšte, negirdėjo apie ką konkrečiai vyko pokalbis, tačiau trumpai pasikalbėjus viskas nutilo - kaip suprato, jos abi išėjo į lauką, nes girdėjo užsidarant duris. Kol kalbėjo prie durų, abi kalbėjo normaliu tonu, jokių riksmų negirdėjo. Po kokiu 5 minučių išgirdo V. A. rėkiant - ji šaukė "E., padėk". Kol jis nulipo, ją rado jau atėjusią prie laiptų, ji buvo viena, kaimynės jau nebuvo. V. A. rėkė: E. padėk, kviesk greitąją, nes jai sulaužė ranką. Iškvietus greitosios medikus, kol jie atvyko, močiutė pasakojo, kad kaimynė J. atėjo pasakyti, kad į jos laukus nuėjo viena močiutės višta ir liepė ją pasiimti. Kai V. A. nuėjo vaikyti tą vištą atgal į kiemą, kaimynė jai trenkė žole per veidą ir ją pastūmė, dėl ko ji puolė ir galimai susilaužė ranką. Ar tarp jų vyko koks žodinis konfliktas nesakė, nes jai labai skaudėjo, todėl tik trumpai papasakojo ir viskas. Atvykę medikai suleido vaistus nuo skausmo ir išsivežė ją į ligoninę, kur nustatė, kad jai lūžo rankos riešas. Su kaimyne tarp jų vyksta konfliktai dėl vištų jau keli metai, nes tvoros nėra, kai jas išleidžia, jos kartais nueina į kaimynės kiemo ribas, dėl ko po to vysta žodiniai konfliktai. Jie seniau augino vištas, tačiau ta kaimynė jas mušdavo, būdavo visko, tada jie jas išnaikino ir neaugina. Tačiau po kelių metų jie įsigijo vištų, uždarė jas garde, liepia jai jų nepaleisti, kad nebūtų konfliktų tačiau ji vis tiek jas paleidžia, dėl ko vyksta nesutarimai (b.l. 71-72).

Liudytoja V. K. paaiškino, kad neturi piktumų su kaltinamąja. Praeitų metų rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, buvo darbe. Jai paskambino vyras ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą ir sakė, kad kaimynė J. močiutę pastūmė ir galimai jai lūžo ranka. Grįžo namo, rado močiutę rėkiančią ir dejuojančią iš skausmo. Greitoji dar nebuvo atvykusi. Nuėjo iki kaimynės J. ir pasibeldė į duris. Ji ilgokai neatidarė, o paskui atidarė duris ir ji kaimynės J. paklausė, kodėl ji stūmė močiutę. Ji pasakė, kad močiutės nematė, nestūmė ir nebuvo atėjusi pas močiutę. Močiutė sakė, kad J. G. buvo su mėlynu chalatu ir kai ji nuėjo ir kaltinamoji atidarė duris, tai ji buvo su mėlynu chalatu. Ji grįžo pas močiutę ir jau buvo atvykusi greitoji pagalba. Jai apie 10 valandą ryto vyras paskambino į darbą. Konfliktas tarp jų įvyko, kai jos ėjo abi parsivyti vištų. Taip jai pasakojo vyras, o pati močiutė nesakė, nes ji ir neklausinėjo jos. Vyras sakė, kad kaimynė močiutę pastūmė. Močiutė iš skausmo tiesiog klykė ir ji močiutės per daug neklausinėjo. Konfliktų tarp nukentėjusios ir kaltinamosios būdavo ir anksčiau. Jos abi yra karštakraujės ir viena kitai niekada nenusileidžia. 10 metų gyvena su močiute. Močiutė viską pati savo namuose pasidarydavo, ji ir daržą susitvarkydavo ir pečių pasikurdavo. Nereikėjo jiems apsigyventi pas ją dėl to, kad ją prižiūrėti. 2022 metais viskas buvo. Močiutė gerai vaikšto ir atrodo sveikas žmogus. Po įvykio ji ta ranka nieko negali daryti. Po įvykio, jau praėjus 3-4 mėnesiams, jei močiutė ką nors daugiau padirba, tai jai ta ranka ištinsta. Buvo sužalota močiutei kairė ranka. Kur įvyko pastūmimas, nepasakys, žino, kad pas juos kieme. Nukentėjusioji kitų didelių ligų neturi. Kartais pakyla spaudimas, nuo spaudimo vartoja vaistus. Jai močiutė apie tą chalatą, kurį vilkėjo kaltinamoji, tai papasakojo iš karto, kai tik grįžo namo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l.77-78) sutinka. Buvo atidarytos ūkinių pastatų durys. Ji nežino, ar durys pastoviai būna atidarytos. Kaimynė pas močiutę į namus ateidavo, bet nedažnai. Kol nebūdavo šitų konfliktų, tai jos viena pas kitą nueidavo, bet nedažnai. Iki šio įvykio močiutė buvo sveika ir nusiskundimų jokių neturėjo. Po įvykio močiutė buvo pas medikus. Su ja vaistinėje nebuvo, ją buvo nuvežęs tėtis arba jos brolis. Buvo prirašyti gydytojo tepalai, bet pavadinimų nežino. Kaimynai to įvykio nematė ir negalėjo matyti, nes kaimynai yra kitoje kelio pusėje ir ten dar užstoja ūkiniai pastatai. Kokius rūbus kiekvieną dieną dėvi kaltinamoji, ji nestebėjo. Močiutė akcentavo, kad buvo su mėlynu chalatu, todėl ji pasakė, kad kai jai atidarė duris, kaltinamoji buvo su mėlynu chalatu. Tą dieną kaltinamoji buvo su mėlynu chalatu ir šlepetėmis ir buvo atidarytos ūkinio pastato durys. Ji pastebėjo atidarytas ūkinio pastato duris ir tai buvo tik jos pastebėjimas. Kiekvienas žmogus, eidamas miegoti, mano, kad užsidaro visas duris. Ji nėra priklausoma nuo nukentėjusios. Močiutė dar ir dabar tuos tepalus naudoja ir tvarsčius vyniojasi ant rankos. Ji pirko vaistus nuo skausmo, tepalus nuo tinimo, tepalus nuo sausėjimo ir elastinį bintą. Čekiai nebuvo išsaugoti. Vaistų pavadinimų nežino. Ten kur gyvena, vaistinės nėra. Kas galėdavo, tas ir veždavo močiutę pas gydytojus. Pabeldė, kai atėjo pas kaltinamąją į namus, o ne skambino skambučiu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad V. A. yra jos močiutė, ji su šeima gyvena jos name. Rugsėjo 27 dieną ji ryte apie pusę 8 išvežė mergaites į mokyklą, vyras liko namuose-jis buvo miegamajame antrame aukšte, močiutė buvo savo kambaryje. Palikusi mergaites mokykloje nuvažiavo tiesiai į darbą. Apie gal 09 val. vyras jai paskambino ir paprašė, kad ji iškviestų greitąją, nes buvo atėjusi kaimynė J., kuri pastūmė močiutę, o ši krisdama susilaužė ranką. Tada ji pagalbos telefonu iškvietė greitąją pagalbą - telefone likęs skambutis 09.07 val. Po to nuvažiavo namo. Močiutę V. A. rado gulinčią ant lovos, ji rėkė, sakė, kad labai skauda ranką. Ji sakė, kad buvo atėjusi kaimynė J. G., kad jos abi ėjo parsivaryti močiutės vištą iš jos pievos, po to sakė, kad kai pasakė kaimynei, kad paskaičiuotų, kiek višta padarė nuostolio, J. ją pastūmė, ji parpuolė ir greičiausiai susilaužė ranką, nes labai skauda. Močiutė sakė, kad ją pastūmusi J. per krūmus nubėgo namo. Tada ji nuėjo iki J. G., paskambino į duris. Ji jos paklausė, kas atsitiko ir kodėl stūmė močiutę, tačiau ji atsakė, kad niekur šiandien nebuvo išėjusi, miegojo iki kol ji atėjo ir nematė močiutės akyse. Tačiau suprato, kad ji meluoja, nes eidama matė, kad jos kieme atidarinėtos ūkinių pastatų durys, kurios nakčiai ar kai jos nebūna visada būna uždarytos. Ji su ja nesiginčijo ir išėjo namo. Namie pakalbėjo su vyru, jis pasakė, kad ryte girdėjo skambutį į duris, kad močiutei atidarius duris, girdėjo ją kalbant su kaimyne J. G. ir po to jos abi išėjo į lauką, po ko netrukus jau išgirdo rėkiančią močiutę. Kaimynė yra konfliktiškas žmogus, pavasarį darėsi geodezinius matavimus, jai atrodė, kad jos užgrobę neteisėtai jos žemės, tačiau po matavimų paaiškėjo, kad visa žemė pamatuota teisingai ir jai niekas daugiau nepriklauso. Po to prasidėjo konfliktai tarp kaimynės ir močiutės dėl vištų, kad močiutės vištos eina į jos pievą, nes jų teritorijos šalia ir tvoros nėra, todėl jas pamačiusi rėkdavo ir vaikydavo vištas, nors į jos pievą jos nueidavo ne dažnai (b.l. 77-78).

Šalies argumentai

2022 m. rugsėjo 27d. V. A. pareiškimu prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, jog 2022 m. rugsėjo 27d. apie 9.00 val. jai priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme žodinio konflikto metu ją pastūmė kaimynė J. G., dėl ko ji parkrito ir susižalojo ranką, jai nustatytas kairės rankos riešo lūžimas (b.l. 10).

Specialisto išvadoje Nr. G 517/2022 (09) pateikta, jog V. A. konstatuota kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžimai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai buvo padaryti 2022 m. rugsėjo 27d., galimai vienu poveikiu, kontaktuojant su kietu buku daiktu, o taip pat galimai nukentėjusiajai krentant ir kairės plaštakos atramos sritimi remiantis į kietą neribotą paviršių (b.l. 23).

2022 m. rugsėjo 27d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) . Teritorija aplink kiemą neaptverta. Įvažiavus į kiemo teritoriją dešinėje pusėje yra gyvenamasis namas. Kairėje pusėje yra pavėsinė. Už pavėsinės dešiniau yra ūkinis pastatas, kairėje pusėje yra medis ant kurio pakabintos sūpynės. Aplink medį bei kieme auga žolė. Už medžio su sūpynėmis yra plotelis žemės, kur neauga žolė. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b.l. 52-57).

2022 m. spalio 27d. akistatos tarp V. A. ir J. G. protokole užfiksuota, jog V. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2022 m. rugsėjo 27d. ryte kaimynė J. G. ją pastūmė žodinio konflikto metu ir ji krisdama susilaužė kairės rankos riešą. J. G. su tokiais parodymais nesutiko, teigdama, jog pas kaimynę tą rytą nebuvo, jos nestūmė (b.l. 1-62).

2022 m. spalio 6d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti ligoninėje su nukentėjusia bendravusio pareigūno Bodycameros įrašai 2022 m. rugsėjo 27d. Nr. 101727_042. Pradžia 10:16:57 val., 03:30 min. Policijos pareigūnas ligoninėje bendrauja su V. A.. Klausia, kas atsitiko, moteris pasakoja: kaimynę gerą turiu, išėjo višta, žinokit šitaip buvo atsikėliau, išleidau vištas laukan ir paskui pasidariau pusryčius aš sau pavalgyt ir paskambino į duris ir atėjo kaimynė, sako tavo višta atėjus ant jos žolės. Ir aš nuėjau tą vištą nusivaryt ir paskui ji eina paskui mane ant mano kiemo. Sakau J. padaryk tu sakau paskaičiuok nuostolius, ką ta mano višta padarė, tai aš tau sumokėsiu. Ir ji mane kad stūmė ir buvo mano viskas. Policijos pareigūnas pasitikslina: pastūmė ir parpuolėt? Moteris nurodo, kad jai lūžus ranka. Policijos pareigūnas dar kartą perklausia, ar ji parkrito, moteris patvirtina, kad parkrito, kad ji jau sena moteris, 84 metų, ją kaip stūmė, ji atsirėmė ta ranka ir lūžo. Policijos pareigūnas klausia, ar moteris turės pretenzijų, moteris patvirtina, kad labai nori pretenzijų aiškina, kad jeigu dar būtų daržas, kad ta višta kokį nuostolį būtų padarius, o dabar ant žolės, nurodo, kad rašys pareiškimą, nes jai buvo toks skausmas, o ta višta nieko nepadarė, ten buvo tik žolė ne joks daržas, ne joks pasėlys. Policijos pareigūnas pasitikslina, ar nuosavame name gyvena, moteris patvirtina, kad taip, nurodo adresą, nurodo savo asmens duomenis, patikina, kad rašys pareiškimą ir tikrai nedovanos (b.l. 81-82).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 20 straipsniu, visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji 2022 m. rugsėjo 27 d. apie 09 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia ranka stūmė nukentėjusiąją V. A., dėl ko pastaroji parpuolė ant žemės, dėl to jai konstatuota kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžimai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais duomenimis –2022 m. spalio 6d. kitų objektų apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada.

Vertinant nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiosios parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.

Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad kaltinamoji ją pastūmė, dėl ko ji krito ir susižalojo ranką. Šią aplinkybę patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. K., kuris paaiškino, jog išgirdo, kaip jį šaukia V. A., jam priėjus, pastaroji pasakė, kad ją stūmė kaltinamoji, dėl ko ji krito ir susilaužė ranką.

Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji V. A. paaiškino, kad kaltinamoji ją stūmė, ji krito, jai lūžo ranka.

Nors kaltinamoji nurodė, kad įvykio metu nebuvo su nukentėjusiąja, tačiau tokius jos parodymus paneigia apklaustas liudytoju E. K., kuris jau ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 28 d. paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 27d. apie 09 val. būdamas namuose išgirdo, kad kažkas paskambino durų skambučiu, V. A. jas atidarė ir girdėjo, kad kalbėjo su kaimyne vardu J., pavardės nežino. Kadangi buvo antrame aukšte, negirdėjo apie ką konkrečiai vyko pokalbis, tačiau trumpai pasikalbėjus viskas nutilo - kaip suprato, jos abi išėjo į lauką, nes girdėjo užsidarant duris. Kol kalbėjo prie durų, abi kalbėjo normaliu tonu, jokių riksmų negirdėjo. Po kokiu 5 minučių išgirdo V. A. rėkiant - ji šaukė "E. padėk". Kol jis nulipo, ją rado jau atėjusią prie laiptų, ji buvo viena, kaimynės jau nebuvo. V. A. rėkė: E. padėk, kviesk greitąją, nes jai sulaužė ranką. Liudytojas E. K. tokiu parodymus davė ir teisiamojo posėdžio metu, patvirtindamas, jog kaltinamąją atpažino iš balso, kad pas nukentėjusiąją mažai kas ateina ir jis negalėjo supanioti balso su kitu asmeniu.

Specialistas išvadoje Nr. G 517/2022 (09) nurodė, kad jog V. A. konstatuota kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžimai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai buvo padaryti 2022 m. rugsėjo 27d., galimai vienu poveikiu, kontaktuojant su kietu buku daiktu, o taip pat galimai nukentėjusiajai krentant ir kairės plaštakos atramos sritimi remiantis į kietą neribotą paviršių (b.l. 23).

Tokiu būdu, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. A. parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat pirmosios jos apklausos, juos patvirtina kiti įrodymai.

Nors apklausti liudytojai E. K. ir V. K. tiesiogiai nukentėjusiosios sužalojimo fakto nematė, tačiau jų parodymai, vertinant bendrame kontekste su kitais įrodymais, yra reikšmingi, kaip patvirtinantys nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, jog smurtinis konfliktas kilo tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, būtent, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tai yra 2022 m. rugsėjo 27 d. apie 09 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamajai pastūmus nukentėjusiąją,dėl ko pastaroji krito ir krisdama susižalojo ranką.

Kaltinamoji aplamai neigė buvimą su nukentėjusiąja 2022 m. rugsėjo 27d. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji jai inkriminuojamą veiką padarė netiesiogine tyčia - kai dėl kaltinamosios veikimo ar neveikimo atsiranda baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors kaltinamoji jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teisiamajame posėdyje buvo keliamas liudytojų parodymų patikimumo klausimas, atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. K. nurodė, kad atėjusi pas kaltinamąją į namus paskambino į duris, o teisiamojo posėdžio metu – pabeldė į duris. Taip pat minėta liudytoja nurodė, kad kaltinamoji, atidariusi duris, buvo apsirengusi mėlynos spalvos chalatu, kad matė kaltinamosios ūkinių pastatų atidarytas duris. Liudytojo E. K. parodymų patikimumas, atsižvelgus į tai, jog liudytojas skirtingai nurodė vietą, kur rado kieme nukentėjusiąją.

Tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi reikšmės, vertinant kaltinamosios veiksmus ar sprendžiant liudytojų patikimumo klausimą. Liudytojai E. K. ir V. K. buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės ir davė parodymus. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi jie patvirtina bylos esmę-nesunkų sveikatos sužalojimą.

Kadangi kaltinamoji įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jai skiriama bausmė.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamoji anksčiau neteista (b.l.85), nėra bausta už administracinių nusižengimų padarymą ( b.l.87), dirbo iki 2010 m. balandžio 30 d. ( b.l.89).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajai ir jos padarytai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis- laisvės apribojimas, skiriant teismo draudimą bendrauti su nukentėjusiąja, bausmės dydį nustatant mažesnį nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta, šiuo nuosprendžiu skirti kardomąją priemonę nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių :

Kaltinamoji su civiliniais ieškiniais nesutiko.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 232,16 eurų civilinį ieškinį dėl V. A. gydymo išlaidų (b.l. 40-42).

Ieškinyje nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 27d. V. A. dėl kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžimų suteiktos radiologo, traumatologo konsultacijos, skubiosios medicinos pagalbos V ir VIII paslaugos. Suteiktų paslaugų kaina 232,16 eurai. Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 6.283 straipsnio 1dalis). Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už nukentėjusiajai padarytą žalą atsakinga kaltinamoji. Dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajai dėl padaryto sužalojimo valstybei, PSDF biudžetui padaryta žala. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 31 str.1 punktu, 34 straipsniu 1 punktu, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teritorinės ligonių kasos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Todėl prašo priteisti iš kaltinamosios 232,16 eurų nukentėjusiosios gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes, į kaltinamosios veiksmus, į suteiktas nukentėjusiajai paslaugas, civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamosios J. G. 232,16 eurų gydymo išlaidų.

Nukentėjusioji V. A. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 300 eurų turtinės ir 1700 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto sužalojimo ji perka vaistus, dėl ko prašo 300 eurų turtinės žalos, dėl patirtų sužalojimų jautė stiprų ilgai trunkantį skausmą ir nepatogumus, dėl ko prašo 1700 eurų neturtinės žalos ( b.l.115).

Nukentėjusioji V. A. teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad kaulai blogai sugijo, kaulas sutirpęs, reikalinga operacija. Tačiau ji, įvertinusi savo amžių, į tai, kad neturi galimybių vykti iš savo gyvenamosios vietos ( rajono) į ligoninę ( miestą), atsisakė operacijos, o naudojo gydytojo paskirtus tepalus, nuskausminamuosius, rišo ranką elastiniu bintu. Tepalus vartoja ir iki šios dienos, tačiau ji negali pasakyti nei koks tai tepalas, nei kokie nuskausminamieji vaistai.

Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad lūžis sugijo su dislokacija-ligonei pasiūlytas operacinis gydymas, atsisakė, tolimesnio gydymo eigos edukacija – gydomoji mankšta, reabilitacija, režimas, NVNU tepalai, kompresai, galūnės tausojantis režimas, šeimos gydytojo institucijos tolimesnė priežiūra ir observacija ( b.l.149).

Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji nepateikė įrodymų dėl patirtos turtinės žalos. Teismas sutinka ir neprieštarauja, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, nes pirko vaistus. Iš dalies tai įrodyta ir ambulatorinio apsilankymo aprašyme. Tačiau to nepakanka teismui spręsti, jog būtent, pirkdama vaistus, nukentėjusioji patyrė konkrečią 300 eurų turtinę žalą, padaryta turtinė žala turi būti įrodyta, o ne preziumuojama. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys neįrodytas, nepagrįstas ir atmetamas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Pagal teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo144,8 eurų iki 7 240,50 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016 2K-24-895/2017, 2K-166-788/2017).

Bylos duomenimis nukentėjusiajai specialistas išvadoje Nr. G 517/2022 (09) konstatavo kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžimus, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 23).

Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai E. K. ir V. K. patvirtino, jog po sužalojimo V. A. jautė stiprų skausmą, dėl sugipsuotos rankos ir vėliau dėl blogai sugijusio kaulo nukentėjusioji negalėjo pati apsitarnauti, reikėjo pagalbos, ranka tindavo, buvo skausminga. Gydytojas siūlė operaciją, tačiau ji dėl savo amžiaus, susisiekimo problemos, atsisakė, gydėsi namie gydytojo skirtais vaistais, kompresais.

Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, kas sutinkamai su jos amžiumi, turėjo didesnę reikšmę gijimui.

Todėl įvertinus padaryto nukentėjusiajai sužalojimo pobūdį, sužalojimo padarymo aplinkybes ir nenustačius neleistinų nukentėjusiosios veiksmų, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į teismų praktiką bylose dėl panašaus sužalojimo, teismas laiko, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamosios 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiąją V. A. byloje atstovavo įgaliota atstovė advokatė J. J., kuri dalyvavo teisiamajame posėdyje, pateikė įrodymus dėl civilinio ieškinio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. balandžio 5d. pažymoje Nr. APD-2023-06008 nurodė, kad advokatė J. J. teikė V. A. antrinę teisinę pagalbą, kurių išlaidas sudaro 260 eurų ( b.l.145).

Pripažinus kaltinamąją kalta, minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamosios 260 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros ir bausmės metu uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja V. A..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios J. G. 232,16 eurų gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios J. G. 260 eurų išlaidų, sumokant išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą ( 188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį ( įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš kaltinamosios J. G. 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti, ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė