- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2-556-759/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00619-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui D. Š. dėl draudiminės išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškiniu prašo iš atsakovo D. Š. priteisti 624,68 Eur draudimo išmokos, 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodo, kad atsakovas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė CHRYSLER PACIFICA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2023 m. gegužės 3 d. M. Sleževičiaus g., Vilniuje įvyko autoįvykis, kurio metu transporto priemonės vairuotojas CHRYSLER PACIFICA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. Š. atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę NISSAN X TRAIL valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininkas D. Š. apie įvykį policijos neinformavo ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 624,68 Eur draudimo išmoką dėl NISSAN X TRAIL valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, ir pasišalino iš įvykio vietos.
Atsiliepimas
Atsakovas D. Š. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jis nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis ir nepasišalino iš įvykio vietos. Paaiškino, kad 2023 m. gegužės 3 d. apie 14 val. automobiliu atvežė savo neįgalų sūnų T. Š. į kineziterapinius užsiėmimus į Vilniaus sportinės gimnastikos klubą „(duomenys neskelbtini)“, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Po kineziterapinių užsiėmimų atsakovas su sūnumi važiavo į PC BIG esančią piceriją, po kurios grįžus prie automobilio PC BIG aikštelėje pastebėjo automobilio apgadinimus, ir iškvietė policiją. Atvykęs patrulis fiksavo įvykį 16.50 val., tai patvirtina 2023 m. gegužės 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus pažyma dėl eismo įvykio Nr. RE-001474-23, įvykio registracijos Nr. (ROIK) 07-23-9596369. Vėliau paaiškėjo, kad į policiją kreipėsi ir kitas asmuo M. D. – automobilio NISSAN X-TRAIL valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris automobilio apgadinimus pastebėjo vėliau ir kitoje vietoje, t. y. Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, laikas 19.29 val. Taigi nurodytos pažymos su skirtingomis eismo įvykio vietomis ir skirtingais laikais, leidžia pagrįstai teigti, kad nei vienas vairuotojas nežinojo, nesuprato dėl kokių priežasčių ir kur iš tikro įvyko eismo įvykis dėl kurio buvo apgadinti abu automobiliai ir nebuvo aišku kas kieno automobilį apgadino ir kas kaltas. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas suvokė, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Priešingai, atsakovas pateikė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtina, kad atsakovas negalėjo, neturėjo ir nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat svarbu ir tai, jog atsakovas pripažintas kaltu pagal ANK 417 str. 7 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimai (KET, patvirtintų LR Vyriausybės 202-12-11 nutarimus Nr. 1950, 126 p. – nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir jį sugadino), o ne pagal ANK 426 str. kuris numato administracinę atsakomybę už pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Todėl mano, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje konstatuotas prejudicinis faktas – atsakovas negalėjo, neturėjo ir nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos.
Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos, atsakovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė (dėl skirtingų kaltės formų), nes civilinės atsakomybės atveju užtenka nustatyti paprastą neatsargumą, o šio įvykio aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovas suvokė ar turėjo suvokti jog automobilis kliudė kitą automobilį ir turėjo patikrinti ar jam nepadarė žalos ir kreiptis į policiją ar ieškoti automobilio savininko kaip tai nustato TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p. ir KET 222 p. Be to, atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, nes nepranešė apie eismo įvykį draudikui per 3 darbo dienas, kaip tai numato privalomo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, nepateikė eismo įvykio deklaracijos ar kito eismo dalyvių pasirašyto dokumento apie eismo įvykio aplinkybes ir jam taikoma atsakomybė už sutarties ir LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 2 d. pažeidimą, todėl atsakovas turi grąžinti 20 proc. draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Atsakovas D. Š. teismui pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktu teismui dubliku ir prie jo pridėtais dokumentais. Nurodė, kad ieškovė pateikė dubliką, kuriuo savo reikalavimą grindžia nauju faktiniu ir teisiniu pagrindu ir tokiu būdu keičia/pildo ieškinio pagrindą, nes nurodo naujas faktines aplinkybes/faktinį pagrindą ir teisinį pagrindą, kurie nebuvo nurodyti nei ieškovės pretenzijoje atsakovui, nei ieškinyje – nurodo, kad atsakovas per 3 darbo dienas nepranešė draudikui apie eismo įvykį, nors tokią pareigą įtvirtina TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 4 p., todėl atsakovui taikoma atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. ir pagal privalomos civilinės atsakomybės sutartį atsakovas turi grąžinti 20 proc. jam išmokėtos išmokos. Tai leidžia manyti, kad ieškovė keičia ir ieškinio dalyką, nes nėra aišku ar ieškovė reikalauja grąžinti 100 proc. išmokos ar 20 proc. išmokos. Pažymėjo, kad ieškinio pagrindo keitimas yra ieškinio tikslinimas teikiant pareiškimą dėl ieškinio tikslinimo, abejotina ar dublikas yra tinkama ieškinio tikslinimo forma, dėl ko dublike pateiktos naujos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas net neturėtų būti nagrinėjami ir vertinami. Nors ieškovė teigia, jog atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, nes nepranešė draudikui per 3 darbo dienas apie kilusį eismo įvykį, tačiau atsakovas mano priešingai. Kadangi atsakovas prie PC BIG pastebėjęs savo automobilio apgadinimus iš karto skambino draudikui/ieškovei ir klausė ką tokiu atveju daryti, nes jis turi ir civilinės atsakomybės ir kasko draudimą. Draudiko atstovas nurodė skambinti į policiją, nes nėra aiškus kaltininkas, kaltininko civilinės atsakomybės draudikas nėra žinomas ir atsakovui galimai reikės naudotis kasko draudimu, dėl ko atsakovas ir pranešė policijai, pranešimas fiksuotas į bylą pateikta pažyma. Taigi, atsakovas mano, kad jis tinkamai vykdė visas pareigas, telefonu apie įvykį informavo ir draudiką (nors kasko draudimo atveju tokios pareigos pranešti per 3 darbo dienas ir nėra) ir policiją. Pažymi ir tai, kad atsakovas pripažintas kaltu pagal ANK 417 str. 7 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimai (KET, patvirtintų LR Vyriausybės 202-12-11 nutarimus Nr. 1950, 126 p. – nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir jį sugadino), o ne pagal ANK 426 str. kuris numato administracinę atsakomybę už pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Protokole aiškiai konstatuota, kad atsakovas nematė ir nepajuto kontakto su automobiliu, kurį apgadino, tai yra prejudicinis faktas (CPK 182 str. 2 ir 3 p.), o tai paneigia atsakovo bet kokią kaltę, net ir paprastą neatsargumą, kurį nurodo ieškovė.
Atsakovas D. Š. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje esančios pažymos ir policijos pateikta medžiaga patvirtina, kad nei vienas vairuotojas nežinojo, nesuprato dėl kokių priežasčių ir kur įvyko eismo įvykis dėl kurio buvo apgadinti abu automobiliai ir kas kaltas, nes abu automobilio vairuotojai automobilių apgadinimus pastebėjo kitose vietose nei įvyko eismo įvykis. Be to 2023-05-15 policijos teikta informacija draudikui neabejotinai patvirtina, kad atsakovas nepasišalino iš įvykio vietos , nes atsakovui taikytas Kelių eismo taisyklių 9,126 p, ANK 417 str. 7 d. (nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir jį sugadino), o ne ANK 426 str. kuris numato administracinę atsakomybę už pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Pažymėjo ir tai, kad tikslu fiksuoti vairuotojo galimybes išlipus iš automobilio pastebėti automobilio kairės pusės galinio sparno/bamperio pažeidimus buvo kreiptasi į antstolį, kuris tai fiksavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir vaizdo įrašu. Tiek policijos medžiagoje esantis video, tiek ir teikiamas antstolio konstatavimo protokolas su vaizdo įrašu patvirtina, kad atsakovas nematė automobilio pažeidimų, nesuvokė ir negalėjo suvokti kad įvyko eismo įvykis ir nepasišalino iš įvykio vietos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkintinas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės AAS "BTA Baltic Insurance Company", atstovaujamos filialo Lietuvoje ir atsakovo D. Š. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria šalys apdraudė automobilio CHRYSLER PACIFICA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), civilinę atsakomybę. Atsakovas D. Š. 2023 m. gegužės 3 d. M. Sleževičiaus g., Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę CHRYSLER PACIFICA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę NISSAN X TRAIL valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininkas D. Š. apie įvykį policijos neinformavo ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl eismo įvykio, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 624,68 Eur draudimo išmoką, dėl NISSAN X TRAIL valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų.
Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovo 624,68 Eur išmokėtą draudimo sumą, ieškinį grindžia tuo, kad transporto priemonės valdytojas pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Dėl atsakovo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos
Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovė ieškiniu pareikštu reikalavimu regreso teise prašo iš atsakovo priteisti 624,68 Eur išmokėtos draudimo išmokos, kadangi sukėlęs eismo įvykį transporto priemonės valdytojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko eismo įvykis (buvo kontaktas su kitu objektu).
Ieškovės teigimu, ji turi teisę pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu, reikalauti iš atsakovo grąžinti jai išmokėtą draudimo išmoką dėl padarytos žalos, jeigu atsakovas padarė žalos ir pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškiniu ir teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis ir nepasišalino iš įvykio vietos. Pažymėjo, kad, kai tik pastebėjo automobilio apgadinimus, jis pats skambino į draudimo bendrovę bei iškvietė policijos pareigūnus. Atsakovo pateiktas aplinkybes patvirtina į bylą pateikta VAVPK Kelių Policijos skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. 16.50 val. pažyma dėl eismo įvykio bei vyriausiosios patrulės B. Aidukonytės tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad adresu Ukmergės g. 369, Vilniuje, PC „BIG“ aikštelėje, nežinomas automobilis apgadino pranešėjo automobilį Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjas D. Š.. Svarbu ir tai, jog VAVPK administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR-P-22943-2023 yra užfiksuota aplinkybė, kad D. Š. nežinojo apie jo padarytą eismo įvykį, dėl ko jam atsirastų prievolė sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį pranešti policijai. Minėtame protokole D. Š. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 str. 7 d. - kelių eismo taisyklių pažeidimai, o ne pagal ANK 426 str., kuris numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir jos formos. Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda esant ne tik tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje svarbu nustatyti ar transporto priemonės valdytojas (atsakovas) tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra jo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad vairuojama transporto priemonė sukėlė eismo įvykį (susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą, kontaktą ir pan.), suvokti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).
Nagrinėjant bylą teisme nėra surinkta jokių įrodymų, kad transporto priemonės valdytojas pajuto, suvokė ar turėjo suvokti, kad 2023 m. gegužės 3 d. įvyko eismo įvykis, t. y. kontaktas su kitu objektu. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų (duomenys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausios patrulės B. Aidukonytės pateiktame tarnybiniame pranešime, 2023 m. gegužės 10 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-22943-2023) pakanka konstatuoti faktines aplinkybes, kad atsakovas nežinojo apie jo padarytą eismo įvykį, dėl ko jam atsirastų prievolė sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį praneši policijai. Be to, transporto priemonės valdytojas nesuvokė susidariusios situacijos, kad įvyko eismo įvykis, nes jis nematė ir nepajuto kontakto su automobiliu, kurį apgadino, todėl negalima konstatuoti, kad iš įvykio vietos jis pasišalino.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir konstatavus, kad transporto priemonės valdytojas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, teismas konstatuoja, kad ieškovė neturėjo pagrindo reikšti ieškinį atsakovui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Nors ieškovė dublike nurodė, kad atsakovas nebendradarbiavo su draudimo įmone, nevykdė pareigos per 3 dienas pranešti draudikui apie įvykusį eismo įvykį, tačiau atsakovas tokias ieškovės aplinkybes neigia, teismui pateikdamas tripliką ir jame nurodydamas aplinkybes priešingai nei ieškovė. Atsakovas nurodė, kad prie PC BIG pastebėjęs savo automobilio apgadinimus skambino draudikui ir klausė ką tokiu atveju daryti, kadangi jis turi ir civilinės atsakomybės ir kasko draudimą. Draudimo atstovas jam nurodė skambinti policijos pareigūnams, nes nėra aiškus kaltininkas, kaltininko civilinės atsakomybės draudikas nėra žinomas ir atsakovui galimai reikės naudotis kasko draudimu. Be to, atsakovas apie įvykusį eismo įvykį pranešė ir policijai, tokią atsakovo aplinkybę patvirtina ir VAVPK reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės B. Aidukonytės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gegužės 3 d. apie 17 val. 28 min. buvo gautas iš pranešėjo D. Š. pranešimas, jog nežinomas automobilis apgadino jo automobilį Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai vykdė visas pareigas, telefonu apie įvykį informavo ir policiją, ir draudiką. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas nebendradarbiavo su draudimo įmone yra nepagrįsti.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovė dublike nurodė naujas faktines aplinkybes/faktinį pagrindą ir teisinį pagrindą, kurie nebuvo nurodyti nei ieškovės pretenzijoje atsakovui, nei ieškinyje. Svarbu pažymėti, kad ieškinio pagrindo keitimas yra ieškinio tikslinimas teikiant pareiškimą dėl ieškinio tikslinimo, todėl dublikas nėra tinkama ieškinio tikslinimo forma. Pagal CPK 141 str., ieškinio tikslinimas galimas tik tuo atveju jeigu keičiamas ieškinio pagrindas arba dalykas. Darytina išvada, kad dublike pateiktos naujos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas, šiuo nagrinėjamu atveju nėra nagrinėjami ir vertinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 2 710,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis) bei 58,00 Eur išlaidas už antstolio konstatavimo protokolo rengimą. Kadangi ieškinys netenkintinas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina viso 2 768,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 768,40 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.