Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. Š. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties netenkinti skundo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė Marija Gaivenė, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) V. Š. 2017-05-18 pateikė skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems asmenims; tuo atveju, jei pagal patvarkymą buvo nurašytos lėšos, šias lėšas grąžinti. Skundą motyvuoja tuo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.Antstolė Marija Gaivenė 2017-05-23 patvarkymu Nr. S17-10997 atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) V. Š. skundą dėl antstolės veiksmų ir vykdomąją bylą su pareiškėjo skundu persiuntė Trakų rajono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių išieškoti negalima. Nustatytas ribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, taikomas tik vienkartiniam išieškojimui. Pagal antstolės patvarkymą iš skolininko buvo išieškota 30,77 EUR.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM prašė pareiškėjo (skolininko) skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, V. Š. atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.

12. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti antstolės 2017-05-23 patvarkymą Nr. S17-10997. Šiuo patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl 2017-05-10 patvarkymo Nr. S17-9948 panaikinimo. Iš atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas V. Š. iš esmės ginčija antstolės 2017-05-10 patvarkymą Nr. S17-9948, o su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi nesutinka pilna apimtimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atskirasis skundas rašytas ne profesionalaus teisininko, atsižvelgdamas į atskirojo skundo turinį ir bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, operatyvumo bei proporcingumo principais, atskirąjį skundą nagrinėja, pasisakydamas tiek dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, tiek dėl antstolės 2017-05-10 patvarkymo Nr. S17-9948 pagrįstumo.

13. Iš vykdomosios bylos Nr. 0007/16/01962 medžiagos matyti, kad antstolė Marija Gaivenė vykdo išieškojimą iš skolininko V. Š. pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016-07-27 vykdomąjį raštą Nr. 2-189-939/2016 dėl 162,25 EUR skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Šioje byloje antstolė Marija Gaivenė 2017-05-10 priėmė patvarkymą Nr. S17-9947, kuriuo nutarė iš skolininko išieškoti lėšas, laikantis CPK 733-743 straipsniuose nustatytos tvarkos, t.y. iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, kai išieškoma pagal vieną vykdomąjį dokumentą; ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Sumas nurodoma išskaityti reguliariai iki atskiro patvarkymo.

14. Antstolė Marija Gaivenė, remdamasi CPK 688 straipsniu, taip pat 2017-05-10 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S17-9948, kuriuo nukreipė išieškojimą į kitas skolininko V. Š. lėšas visa apimtimi. Būtent šį antstolės patvarkymą pareiškėjas laiko neteisėtu ir nepagrįstu, laikydamasis pozicijos, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į 1 MMA.

15. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, 2017-12-19 nutartyje išnagrinėjo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigų sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, aiškinimo ir taikymo klausimą civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 ir išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai.

17. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje akcentavo, kad, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.

18. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

19. Kadangi skundžiamame patvarkyme šis apribojimas nėra nurodytas, pripažintina, kad šiuo patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje buvusias Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje. Todėl toks patvarkymas pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to naikintinas.

20. Pareiškėjo teigimu, nuo jo asmeninės sąskaitos pagal skundžiamą 2017-05-10 patvarkymą Nr. S17-9948 buvo nurašyta 30,77 EUR, kuriuos jis prašo grąžinti. Antstolė patvirtino, kad minėta suma buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą 2017-05-19. Dėl to, 2017-05-10 patvarkymą Nr. S17-9948 panaikinus, antstolė įpareigotina pagal minėtą patvarkymą nurašytas 30,77 EUR lėšas grąžinti skolininkui V. Š..

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas panaikinti apskųstąją nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolės Marijos Gaivenės 2017-05-10 patvarkymą Nr. S17-9948 vykdomojoje byloje Nr. 0007/16/01962 ir įpareigoti antstolę Mariją Gaivenę grąžinti pagal 2017-05-10 patvarkymą Nr. S17-9948 nurašytas 30,77 EUR lėšas skolininkui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)