Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei antstolei R. M. dėl paveldėtų piniginių lėšų pasisavinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaudama teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį bei jame išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad VMI prie LR FM 2016-08-05 gavusi iš antstolės R. M. informaciją apie tai, kad pagal 2005-04-01 Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-0398-04/2005 antstolės kontoroje vykdomas 801,10 Eur skolos išieškojimas iš P. K. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai, ir kad skolininkas P. K. 2015-04-18 mirė, pradėjo paveldėjimo procedūrą. Iki tol VMI prie LR FM nebuvo žinoma apie tai, kad P. K. miręs. Pradėjus vykdyti paveldėjimo procedūrą, iš bankų pateiktos informacijos buvo nustatyta, kad antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko, nepagrįstai areštavo ir negražina mirusiam P. K. priklaususių piniginių lėšų, kadangi lėšos buvo areštuotos jau po minėto asmens mirties. Banko ataskaitos išrašas patvirtina, kad piniginės lėšos buvo antstolės inkasuotos praėjus devyniems mėnesiams po P. K. mirties, todėl 55,61 Eur lėšos turi būti grąžinamos VMI prie LR FM. VMI prie LR FM 2017-02-24 raštu paprašė antstolę pervesti antstolės depozitinėje sąskaitoje saugomas valstybės paveldėtas 55,61 Eur pinigines lėšas per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Antstolė atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad VMI prie LR FM nėra vykdymo proceso šalis. Visi skolų išieškojimai po skolininko mirties yra negalimi, tačiau antstolė areštavo skolininko lėšas po skolininko mirties. Antstolės areštuotos lėšos teisėtai priklauso jas paveldėjusiai VMI prie LR FM. Paveldėtos lėšos turi būti tinkamai apskaitytos valstybės biudžete, todėl turi būti grąžinamos VMI prie LR FM.

Dalyvaudama teismo posėdyje atsakovė papildomai nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko P. K. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Vykdymo proceso metu, nebaigus išieškoti skolos, skolininkas 2015-04-18 mirė. Po skolininko mirties patikrinus jo turtą bei banko sąskaitas, buvo nustatyta, kad skolininkas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Dar 2005-06-20 buvo areštuotos AB DNB (šiuo metu Luminor Bank AB) sąskaitoje esančios piniginės lėšos. VMI prie LR FM, pradėjusi paveldėjimo procedūrą, žinojo, kad P. K. banko sąskaita buvo areštuota. Apie vykdomą išieškojimą buvo informuota ir notarė, tvarkiusi paveldėjimo dokumentus, ir VMI prie LR FM. Paveldėjimo dokumentuose taip pat buvo nurodyta apie vykdomą išieškojimą skolininko atžvilgiu. Palikimo priėmimo momentu ieškovei VMI prie LR FM turėjo buvo žinoma apie antstolės kontoroje vykdomą išieškojimą skolininko atžvilgiu, todėl palikimo po P. K. mirties galėjo nepriimti. Apie mirusio skolininko skolas valstybei yra išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą, dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą. Po skolininko mirties šie duomenys yra palaikomi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturėjo.

Trečiasis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo byloje. Trečiojo asmens atsakovas į teismo posėdį, apie kurį buvo tinkama ir laiku informuotas, neatvyko, iki teismo posėdžio dienos prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis ieškovės atstovės paaiškinimais, atsakovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0064/05/00490 pagal 2005-04-01 Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-0398-04/2005 dėl 801,10 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Skolininkas P. K. 2015-04-18 mirė. Po skolininko mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, todėl CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjo turtą perėjo Lietuvos Respublikos valstybei. Skolininko P. K. turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM (2017-02-22 palikimo perėjimo valstybei liudijimas, el. b. l. 7). Remiantis 2017-02-22 palikimo perėjimo valstybei liudijimu, notarinio registro Nr. VP-1014, paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudarė pinigines lėšos, esančios antstolės R. M. depozitinėje sąskaitoje Nr. LT03 7182 6000 0060 9261 ir piniginės lėšos su palūkanomis, esančios AB DNB banke, sąskaitos Nr. LT76 4010 0439 0076 1476. Apie paveldimą P. K. turtą 2016-08-05 raštu Nr. S-6351 VMI prie LR FM pranešė antstolė R. M. (el. b. l. 13), kuri VMI prie LR FM informavo apie vykdomą išieškojimą. Iš AB DNB banko 2016-10-25 raštu Nr. 30.180-143/3837 pateiktos sąskaitos operacijų ataskaitos nustatyta, kad 2016-05-16 buvo įvykdytas 55,61 Eur debeto pavedimas (el. b. l. 9). Ataskaitos išrašas patvirtina, kad piniginės lėšos buvo inkasuotos po P. K. mirties, antstolė areštą PLAIS uždėjo 2016-05-12 (el. b. l. 10–11, 12). VMI prie LR FM 2017-02-24 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-5838 paprašė antstolę pervesti antstolės depozitinėje sąskaitoje saugomas valstybės paveldėtas 55,61 Eur pinigines lėšas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos (el. b. l. 14). Minėtas raštas antstolei įteiktas 2017-03-03 (el. b. l. 15–18). Antstolė 2017-03-06 raštu S-928 pranešė, kad valstybės paveldėtos piniginės lėšos nebus pervestos ir nurodė, kad vadovaujantis CPK 596 straipsniu VMI prie LR FM turėtų kreiptis dėl skolininko pakeitimo vykdymo proceso šalimi ir tik teismui priėmus nutartį dėl skolininko pakeitimo bus sprendžiamas klausimas dėl lėšų pervedimo ir kitų veiksmų vykdomojoje byloje (el. b. l. 19).

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. Pagal iki 2017-07-01 galiojusio CPK nuostatas, vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas galėjo būti keičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla. Pagal šiuo metu galiojančias CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatas, antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Šalies pakeitimui vykdymo procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, būtina vadovautis pirmiau nurodytomis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad paveldėtojas perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kokios aplinkybės turi būti įrodytos, kad būtų galima daryti išvadą, jog tam tikros subjektinės teisės ar pareigos buvo perimtos, lemia anksčiau procese dalyvavusių šalių materialusis teisinis santykis, kuriuo atitinkamos teisės ar pareigos buvo nustatytos. Jeigu vykdymo procese siekiama pakeisti skolininką, būtina nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, nurodo argumentus, kad apie vykdomą išieškojimą iš skolininko P. K. buvo informuota tiek notarė, tvarkiusi paveldėjimo dokumentus, tiek jo palikimą priėmusi VMI prie LR FM. Paveldėjimo dokumentuose taip pat buvo nurodyta apie vykdomą išieškojimą skolininko atžvilgiu. Atsakovės nuomone, palikimo priėmimo momentu, ieškovei VMI prie LR FM turėjo buvo žinoma apie antstolės kontoroje vykdomą išieškojimą skolininko atžvilgiu, todėl palikimo po P. K. mirties ji galėjo nepriimti.

CK 5.63 straipsnyje yra numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-540/2011), dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Nagrinėjamu atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2015-07-18. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtina, kad P. K. palikimas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė ieškovę VMI prie LR FM apie vykdomą išieškojimą iš P. K. informavo 2016-08-05 raštu Nr. S-6351. Antstolė, paveldėjimo dokumentus tvarkiusią notarę, apie vykdomą išieškojimą iš skolininko P. K. informavo 2016-05-12 raštu Nr. S-4784. Teismas pažymi, kad skolininko piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, areštas negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, jog kreditoriaus CK 5.63 straipsnyje nustatyta pareiga, buvo atlikta. Jeigu skolininko lėšos buvo areštuotos, būtina nustatyti, ar įpėdinis, priėmęs palikimą, objektyviai galėjo ir turėjo žinoti apie šį areštą ir taip suprasti apie palikėjo skolinius įsipareigojimus kreditoriui. Tokio fakto teismas nagrinėjamu atveju nenustatė. Be to, nei antstolė, nei išieškotoja nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog prašė atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui mirusiojo įpėdiniui pareikšti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog po skolininko mirties antstolė ar išieškotojai per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą perėmusiai valstybei, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo P. K. kreditorius ir jų reikalavimus, kurie vykdomi antstolės R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/00490.

Antstolė nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl to, kad vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/00490 VMI prie LR FM nėra pakeista į skolininką. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, valstybė nebuvo laiku informuota apie vykdomą išieškojimą iš P. K. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Antstolė valstybę apie P. K., mirusio 2015-04-18, mirtį bei jos kontoroje vykdomą išieškojimą, informavo tik 2016-08-05 raštu Nr. S-6351, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po skolininko mirties, todėl valstybė negalėtų būti keičiama mirusiu skolininku.

Valstybė paveldimą turtą priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 „Dėl Lietuvos respublikos vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų taisyklių nuostatomis. Valstybė yra specifinis palikimo priėmėjas, nes jai netaikomos CK 5.60 straipsnio normos, t. y. valstybė negali atsisakyti palikimo priėmimo. Ji įpareigota priimti paveldėjimą, tik ši pareiga ribojama paveldėto turto vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

CPK 626 straipsnyje nustatyta, kad, skolininkui mirus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Taigi, antstolei nustačius, kad skolininkas P. K. mirė, ji turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/00490. Valstybei paveldėjus P. K. turtą, vykdomoji byla turėjo būti atnaujinama ir, esant tinkamai pareikštoms kreditorių pretenzijoms, galėjo vykti skolininko pakeitimas vykdymo procese, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta. Iš AB DNB banko (šiuo metu Luminor Bank AB) 2016-10-25 pateiktos sąskaitos operacijų ataskaitos matyti, kad 2016-05-16 buvo įvykdytas 55,61 Eur debeto pavedimas. Ataskaitos išrašas patvirtina, kad piniginės lėšos yra inkasuotos po P. K. mirties praėjus beveik 13 mėnesių. Susipažinus su AB DNB banko (šiuo metu Luminor Bank AB) pateiktu sąskaitos LT76 4010 0439 0076 1476 areštu, matyti, kad antstolė areštą PLAIS uždėjo 2016-05-12. Antstolės 2016-05-12 raštas Nr. S-4784/780 Jonavos rajono 4-ajam notarų biurui, tiek 2016-08-05 raštas Nr. S-6351 VMI prie LR FM, patvirtina aplinkybę, kad tiek arešto uždėjimo metu, tiek piniginių lėšų inkasavimo metu antstolė žinojo apie tai, jog skolininkas yra miręs.

Teismas pažymi, kad po palikėjo mirties inkasuotų pinigų grąžinimui, neturi įtakos skolininko pakeitimas vykdymo procese. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Remiantis paveldėjimo teisės normomis skolininko vykdymo procese pakeitimas turi įtakos ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui, bet ne dėl piniginių lėšų grąžinimo valstybei, kurios jai priklauso palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. VP-1014, pagrindu. 2017-02-22 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. VP-1014, nėra nuginčytas ar panaikintas.

Nagrinėjamu atveju po skolininko mirties areštuotos piniginės lėšos, esančios antstolės depozitinėje sąskaitoje, negali patekti ir į CPK 758 straipsnio 2 dalyje numatytas lėšas, dėl kurių būtų privalomai stabdomas lėšų išmokėjimas išieškotojui ir dėl kurių grąžinimo VMI prie LR FM turėtų kreiptis, tik teismui priėmus nutartį dėl skolininko pakeitimo. Šiuo atveju piniginės lėšos, kurios yra nurašytos po P. K. mirties, negali būti laikomos ir teisėtai išieškotomis vykdymo procese ir turėtų būti grąžinamos valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė R. M., žinodama, jog piniginės lėšos pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą po skolininko mirties, nepagrįstai negrąžina valstybei jos paveldėto turto ir taip pažeidžia proporcingumo, teisingumo principus bei suvaržo VMI prie LR FM teises.

Ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės antstolės R. M. ieškovės VMI prie LR FM naudai priteistinos 55,61 Eur piniginės lėšos, esančios antstolės R. M. depozitinėje sąskaitoje LT03 7182 6000 0060 9261.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė prievolių tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (55,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės antstolės R. M. (kontoros adresas: (duomenys neskelbtini).), ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, buveinė: Vilniuje, Vasario 16-osios g. 14, 55,61 Eur (penkiasdešimt penkių eurų ir 61 ct) pinigines lėšas, esančias antstolės R. M. depozitinėje sąskaitoje LT03 7182 6000 0060 9261, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (55,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės antstolės R. M., 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokų kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.