Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1067-1131/2025, pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui S. K. V. dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo, tretieji asmenys – J. S., D. Z., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Šiaulių apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 30 d. gautas ieškovės atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo. 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovei buvo nustatyti ieškinio trūkumai, t. y. nurodyta, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių aplinkybes apie ieškinyje nurodomus sūnaus mirusio faktinio tėvo giminaičius patvirtinančių oficialių duomenų (pvz., iš registrų); nepateikė oficialių duomenų apie spėjamo tėvo palikuonis ir kitus giminystės ryšius, spėjamo tėvo turto įpėdinius, kurie taip pat gali turėti teisinį suinteresuotumą byla; nenurodė, kuriam tikslui nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas; nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog su atsakovu yra sudariusi santuoką. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog ši nutartis yra neskundžiama. Ieškovė, nesutikdama su 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį šioje apeliacinės instancijos teismo byloje skundžiama 2025 m. sausio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti būtent tuo pagrindu, jog 2024 m. gruodžio 30 d. atskiruoju skundu ieškovė skundžia neskundžiamą nutartį, t. y. nutartį, kuri negali būti apeliacijos objektu.

10. Nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytomis išvadomis, apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis yra ne tik trūkumų šalinimo nutartis, bet kartu ja, anot apeliantės, atsisakoma priimti vieną iš ieškinio reikalavimų, t. y. dėl tėvystės nustatymo, kuris turėjo būti išskirtas į atskirą bylą, todėl šioje dalyje 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis galėjo būti skundžiama, taigi, pirmasis atskirasis skundas, kurį atsisakyta priimti skundžiama nutartimi, nepriimtas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

11. Pažymėtina, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

12. Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, privalo patikrinti ne tik tai, ar jis atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar jis pateiktas per nustatytus terminus, ar jį padavęs asmuo tam turi tokią teisę, bet ir tai, ar jis pateiktas dėl teismo nutarties, kuri gali būti apeliacijos objektu. Tik nustačius visas šias sąlygas būtų galimas apeliacinis procesas.

14. Vadovaujantis CPK 138 straipsniu, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnis reglamentuoja bendrąsias procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimo ir trūkumų ištaisymo nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, numatyti 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27, 35, 80, 82, 86, 115, 1622, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1349. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

15. Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas suvienodinti skirtingą praktiką dėl naujos redakcijos CPK 115 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023, taip pat išaiškino, kad teismų nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus tas nutartis, kurios yra susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu.

16. Nagrinėjamu atveju esant įstatymo imperatyvui, nustatančiam, jog nutartys pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra neskundžiamos, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nevertino pirmojo 2024 m. gruodžio 30 d. atskirojo skundo dėl 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties panaikinimo argumentų, nes nustatė, jog 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, ir atsisakė priimti 2024 m. gruodžio 30 d. atskirąjį skundą bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

17. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog, anot jos, 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti vieną iš jos reiškiamų ieškinio reikalavimų, tačiau įvertinus 2024 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo buvo atsisakyta priimti. Priešingai, iš 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties teksto matyti, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad abu ieškinio reikalavimai neatitinka tam tikrų CPK normų reikalavimų ir dėl to ieškiniui nustatė trūkumus, t. y. pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog „teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir fakto dėl tėvystės nustatymo neatitinka CPK 111 str., 135 str., 444 str., 447 str., todėl nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti“. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nėra suprantama, kuo remdamasi apeliantė laiko (teigia), kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti vieną iš jos pateikto ieškinio reikalavimų.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovės 2024 m. gruodžio 30 d. atskirasis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu. Esant anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, gavęs 2024 m. gruodžio 30 d. atskirąjį skundą, 2025 m. sausio 3 d. nutartimi turėjo pagrindą atsisakyti jį priimti (CPK 115 straipsnio 5 dalis, 334 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.