- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e2YT-28664-1099/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23251-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. N., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai V. K. ir jos bei suinteresuoto asmens A. N. (A. N.) atstovui advokatui Nerijui Kirkilui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. N. (A. N.), valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą pareiškėjai palikimui priimti po motinos N. N. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), praleistą dėl svarbių priežasčių ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos motina N. N. 2013 m. spalio 14 d. Vilniaus m. 41-ame notarų biure testamentu padarė patvarkymą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini).
3. Pažymi, kad per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), įsigaliojusį nuo 2020 m. lapkričio 7 d., kurio 2.1.2. punktu buvo uždraustas Valstybės sienos kirtimas užsieniečiams (įskaitant ir pareiškėjai) bei atvykimas į Lietuvos Respubliką. Šis draudimas nebuvo taikomas užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dalyvauti artimųjų (sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių, seserų) laidotuvėse (Nutarimo 2.1.2.17 punktas). Pareiškėja, siekdama atvykti į savo motinos laidotuves ((duomenys neskelbtini)), savo buvimo valstybėje ((duomenys neskelbtini)) atliko koronaviruso COVID-19 testą, kurio rezultatas buvo teigiamas.
4. Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus dėl informacijos suteikimo, t. y. kokių veiksmų pareiškėja turi imtis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šioje situacijoje, tačiau atsakymas iš Lietuvos notarų rūmų nebuvo gautas. Pareiškėja taip pat 2020 m. gruodžio 22 d. elektroniniu laišku kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos suteikimo, tačiau pastarasis pareiškėjai nurodė, jog pareiškėjos pateiktas klausimas nepriskirtas Registrų centro kompetencijai ir dėl paveldėjimo klausimų pasiūlė kreiptis į Notarų rūmus.
5. Pareiškėja pažymi, kad 2021 m. sausio 15 d., 2021 m. liepos 7 d. kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą su paklausimais dėl galimybės atvykti į Lietuvą siekiant susitvarkyti paveldėjimo klausimą, tačiau į šiuos paklausimus pareiškėja atsakymo negavo.
6. Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. vasario 11 d. surašė prašymą Vilniaus miesto 4-ajam notarų biurui, nurodydama, kad dėl COVID-19 pandemijos ji negali atvykti į Lietuvą (2021 m. vasario 1 d. pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) valstybės sienos komiteto gavo raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja negali išvykti iš (duomenys neskelbtini) vadovaujantis 2020 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) Ministrų tarybos nutarimu Nr. 624 „Dėl priemonių prieš infekcinių ligų plitimą“) ir fiziškai iki 2021 m. vasario 21 d. paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal N. N. testamentą ir kad pati negali rasti asmens, kuris už ją tai galėtų padaryti Lietuvoje. Pareiškėja prašyme nurodė, kad įsipareigoja po sienų atidarymo atvykti į Lietuvą dėl palikimo priėmimo ir padengti visas išlaidas, susijusias su palikimo priėmimo klausimu. Anot pareiškėjos, šis prašymas notarų biure buvo gautas 2021 m. vasario 17 d., t. y. per terminą, skirtą palikimui priimti.
7. Pareiškėja pažymi, kad tik 2021 m. rugpjūčio 9 d. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareiškėja gavo elektroninį laišką, jog ji gali atvykti į Lietuvą pas savo brolį. Pareiškėja į Lietuvą atvyko 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir nedelsiant, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d., pateikė teismui prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
8. Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jas palaikė. Pakartotinai pažymėjo, kad pareiškėja neturėjo galimybių atvykti į Lietuvą per tris mėnesius po motinos mirties, nes, visų pirma, jai buvo nustatytas COVID-19 virusas, antra, dėl pandemijos ir įvesto karantino buvo uždarytos valstybių sienos. Paaiškino, kad tik atsiradus galimybei, pareiškėja atvyko į Lietuvą ir kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Be to, nurodė, kad pareiškėja per visą laikotarpį ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į įvairias institucijas (tiek Lietuvos, tiek (duomenys neskelbtini)), tačiau realios pagalbos taip ir nesulaukė.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo A. N. (A. N.) teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad sutinka, jog teismas atnaujintų pareiškėjai terminą priimti palikimą.
10. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog jam žinoma, kad motina N. N. buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą turtą po savo mirties paliko pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo su pareiškėja buvo sutarę, kad neatsižvelgiant į tai, jog buvo sudarytas testamentas, į palikimą nepretenduos, todėl per 3 mėnesių terminą po motinos mirties palikimo nepriėmė, į teismą pareiškimo dėl palikimo priėmimo taip pat nebuvo pateikęs. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog jokių pretenzijų neturi.
11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jeigu teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie galimą palikėjos N. N. palikimo perėjimą valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad N. N. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis N. N. mirė būdama našle (sutuoktinis I. N. (I. N.) mirė (duomenys neskelbtini)); turėjo du pilnamečius vaikus V. K. (pareiškėja) ir A. N. (suinteresuotas asmuo). Testamentų registro duomenimis, N. N. 2013 m. spalio 14 d. buvo sudariusi testamentą (testamento notarinio registro numeris 6-2952VZ), testamento saugojimo vieta Vilniaus miesto 41-asis notaro biuras, tačiau šiuo metu palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota (jos palikimas nepriimtas).
14. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – V. K. gimimo liudijimas Nr. 838570, patvirtina V. K. ir N. N. giminystę.
15. Iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 7 d. suinteresuoto asmens A. N. pareiškimo apie palikimo nepriėmimą, kurį patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras T. P. V. (notarinio registro Nr. TPV-7598), matyti, kad suinteresuotas asmuo A. N. po savo motinos N. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų neturi ir ateityje neturės; žino, kad nepriėmus palikimo, ta palikimo dalis, kuri priklausytų jam, atitenka kitiems įpėdiniams ar/ir testamentiniams įpėdiniams lygiomis dalimis.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
17. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
18. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
19. Taigi, iš pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido, nes 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, įsigaliojusį nuo 2020 m. lapkričio 7 d., kurio 2.1.2. punktu buvo uždraustas Valstybės sienos kirtimas užsieniečiams (įskaitant ir pareiškėjai) atvykti į Lietuvos Respubliką. Šis draudimas nebuvo taikomas užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dalyvauti artimųjų (sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių, seserų) laidotuvėse (Nutarimo 2.1.2.17 punktas). Anot pareiškėjos, siekdama atvykti į savo motinos laidotuves, (duomenys neskelbtini) savo buvimo valstybėje ((duomenys neskelbtini)) atliko COVID-19 testą, kurio rezultatas buvo teigiamas. Taip pat 2021 m. vasario 1 d. pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) valstybės sienos komiteto gavo raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja negali išvykti iš (duomenys neskelbtini) vadovaujantis 2020 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) Ministrų tarybos nutarimu Nr. 624 „Dėl priemonių prieš infekcinių ligų plitimą“. Nors pareiškėja dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos negalėjo atvykti į Lietuvą, tačiau ji aktyviais veiksmai (elektroniniais laiškais) kreipėsi į Lietuvoje esančias institucijas dėl palikimo priėmimo (į Lietuvos notarų rūmus, VĮ „Registrų centras“, Valstybės sienos apsaugos tarnybą). Kadangi tiek šalies, tiek (duomenys neskelbtini) mastu buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl COVID-19, pareiškėja negalėjo atvykti į Lietuvą, be to, jai buvo nustatytas COVID-19, todėl būtent dėl minėtų priežasčių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. 2021 m. rugpjūčio 9 d. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareiškėjai gavusi elektroninį laišką, jog gali atvykti į Lietuvą, ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atvyko į Lietuvą ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė teismui prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
20. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) mastu buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl COVID-19, pareiškėjos susirgimas COVID-19, turėjo įtakos tam, jog ji negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus N. N. įpėdinius (kaip minėta, suinteresuotas asmuo A. N. po savo motinos N. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų neturi, žino, kad nepriėmus palikimo, ta palikimo dalis, kuri priklausytų jam, atitenka kitiems įpėdiniams ar/ir testamentiniams įpėdiniams lygiomis dalimis). Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes (pareiškėjos susirgimas COVID-19, Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) mastu paskelbta ekstremali padėtis dėl COVID-19) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, atnaujina pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po motinos N. N. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. K., užsieniečio fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po N. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjai V. K., kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal N. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.