- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- A5.-1274-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00997-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
sekretoriaujant Vitai Jurienei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei, Giedriui Račkauskui,
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajam darbo inspektoriui Gintarui Zaveckiui,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. (E.) P., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija, Inspekcija) vyriausiasis darbo inspektorius G. Zaveckis 2020 m. kovo 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-471-2020 E. P. už tai, kad ji, būdama UAB ,,A” (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktore / atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios su G. M., E. V. (E. V.) ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido įmonės UAB ,,A” naudai G. M. 2020 m. vasario 10 d. atlikti valytojos darbą ir E. V. 2020 m. vasario 10 d. atlikti administratoriaus darbą, tokiu būdu savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad E. P. surašant administracinio nusižengimo protokolą nedalyvavo (ANK 608 str. 2 d. 1 p.), nurodyta, kad su pažeidimu nesutinka, pridedamas rašytinis paaiškinimas (b. l. 2).
Šalies argumentai
G. L. 2020 m. sausio 22 d. pateiktame prašyme Valstybinei darbo ginčų komisijai ji prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,A“ 126 Eur neišmokėto darbo užmokesčio bei 500 Eur neturtinę žalą. Prašyme nurodė, kad 2019 m. lapkričio 17 d. (sekmadienį) žodžiu susitarė su UAB ,,A“ atstovu, kuris prisistatė E. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)), dėl įsidarbinimo UAB ,,A“ valytoja, už 6 Eur / val. į rankas atlygį, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. valyti (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį susitarė sudaryti jai pradėjus dirbti, todėl 2019 m. lapkričio 18 d., atėjusi į darbą, perdavė E. savo asmens kortelės kopiją, kad būtų paruošta darbo sutartis. E. pažadėjo darbo sutartį pateikti kitą dieną, tačiau 2019 m. gruodžio 19 d. paskambino ir pranešė, kad yra išvažiavęs iš Vilniaus ir darbo sutartį pateiks pirmadienį – 2019 m. lapkričio 25 d., 2019 m. lapkričio 23 d. perskambino ir paaiškino, kad atvažiuos tik prieš Kalėdas. Ji 2019 m. gruodžio 18, 19, 20, 21, 22, 23 dienomis valė minėtas patalpas; atidirbo 21 val. 2019 m. gruodžio 23 d. paskambino E. dėl darbo sutarties, bet jis atsisakė sudaryti darbo sutartį ir sumokėti už atliktą darbą. G. L. pabrėžė, kad su ja UAB ,,A“ neatsiskaitė iki šiol ir šiandien UAB ,,A“ skola, kilusi iš minėtų darbo santykių, sudaro 21 val. x 6 Eur / val. = 126 Eur; dėl apgavystės patyrė neturtinę žalą, nes labai pergyveno (pergyvena) dėl UAB ,,A“ apgavystės ir aplinkybės, kad bus labai sunku įrodyti UAB ,,A“ skolą. Prie prašymo pridėtos nuotraukų, SMS žinučių kopijos (b. l. 24–26).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja apklausta G. M. teismo posėdžio metu parodė, jog nelabai gerai prisimena viską, nes tai jau buvo seniai. Ji ieškojo sau kambario. Su savo vaiku negalėjo gyventi. Tuo metu dirbo teisme valytoja, ryte ateidavo, išvalydavo, eidavo pietauti, o vakare vėl ateidavo. Ir ji visą laiką dėvėjo chalatą, po paltu. Bedirbdama teisme gal prieš tris mėnesius, gal prieš pusę metų prie konteinerių, kai išnešė šiukšles, susipažino su vyru, Hostelio darbuotoju, jis ten rūkė. Teismo posėdžio metu nurodė – E. V. Jie pasikalbėdavo. Kartą ji paklausė, ar jis žino, gal kas nuomoja nebrangiai kambarį. Jis jai pasakė, kad čia yra Hostelis, ir kad čia pigiai galima išsinuomoti kambarį, jai reikėjo 4 dienom. Darbą ji tuo metu turėjo, dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškojo tik gyvenamosios vietos. Ji nežinojo, kad ten yra Hostelis, dėl gyvenamosios vietos visų pažįstamų klausinėjo, nežinojo, ar jis (tas vyras) ten dirbo, kokios jo pareigos Hostelyje, tik jį matydavo ten šalia kiekvieną dieną. Vieną dieną (tai galėjo būti 2020 m. vasario 10 d.) ji atėjo, pažiūrėjo kambarį, vyras pasakė, kur šluota, kur skuduras. Ji galvojo vakare atsineš savo daiktus, tačiau kai atėjo inspektoriai, jai buvo šokas, nes pradėjo laužyti duris ir belstis du vyrai juodais kostiumais, ji labai išsigando. Ką ji jiems sakė, neatsimena, o jie sakė, kad kvies policijos ekipažą. Jie ją labai išgąsdino. Jie pradėjo klausinėti, kas ji. Jai šito užteko ir viskas baigėsi. Hostelyje buvo du tušti kambariai, vienas buvo visai tuščias, vienas su tualetu, o kitame tualetas atskirai. Ji sutiko ten merginą, kuri sakė, gal ji padės, gal nori čia gyventi, bet tai buvo 2 dienos iki tol, kol ieškojo kambario. Jos pakalbėjo ir viskas. Tą dieną ji nepamena, ar pirmą kartą buvo atėjusi į Hostelio patalpas, ar antrą kartą. Norėjo gyventi ten porą dienų. Valėsi ten sau, kad galėtų gyventi. Ten stovėjo kibirai, šluotos. Ji pati vaikščiojo, žiūrėjo, kur gyvens. Neatsimena, gal jai E. V. pasakė, kur valymo priemonės, bet ji pati, atrodo, rado. Jai nereikėjo skalbtis. Gali būti, kad kokius skudurus skalbė. Neprisimena, ar buvo sudariusi sutartį, kad ten gyvens, atrodo, kad ne. Atrodo, tarėsi, kad ji mokės už gyvenimą 8 Eur už parą, neprisimena. Dėl apgyvendinimo tarėsi su E. V., taip pat ir dėl nuomos mokesčio. Raktai nuo kambarių buvo duryse, jai niekas jų nedavė. Tie kambariai buvo tušti, atidaryti. Gal E. V. rodė kambarius, ji neprisimena. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. ji dirbo valytoja UAB ,,A”. Po įvykio su Inspekcija ji iš ten išėjo, nenorėjo gyventi. Paskui teisme baigėsi sutartis, liko be darbo. Pensija labai maža, ir jie jai pasiūlė Hostelį valyti vieną kartą per savaitę. Ateidavo žiūrėti, bet ten nieko valyti nereikėdavo, nes žmonių nebuvo. Įmonėje (duomenys neskelbtini) ji vis dar dirba.
Liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad visa istorija prasidėjo nuo G. L. Ji visiškai nesveikas žmogus, viską darė dėl savo asmeninių motyvų. Ji tvirtino, kad ji dirbo valytoja Hostelyje, bet iš tikrųjų to nebuvo. Tai įrodo pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 17 d. sprendimas jos prašymą atmesti. Tą dieną, kai atėjo Inspekcija patikrinti Hostelio, negana to, kad du dideli vyrai atėjo, laužėsi į vidų, moteris (G. M.), senyvo amžiaus, ligota, buvo labai įbauginta. Kai atėjo Inspekcija, Hostelyje gyveno (duomenys neskelbtini) piliečiai, buvo ir G. M.. Su G. M. jis labai trumpai buvo pažįstamas. Ji dirbo valytoja teisme, jie susipažino ir ji papasakojo, kad sunki situacija šeimoje, ieško, kur galėtų pagyventi. Jam buvo gaila to žmogaus, paklausė E., ar yra galimybė apgyvendinti žmogų, galimybė buvo. E.jo artima draugė, paliko jam raktus nuo jos buto, nuo Hostelio. Tuo momentu buvo du laisvi kambariai. G. parodė tuos du kambarius, kad galėtų išsirinkti, paaiškino, kad pagal taisykles gyventojai patys tvarkosi. Kai buvo Inspekcija, matė, kad ten nėra registratūros, ten tik gyventojai. Pašalinių žmonių ten visai nėra. Laisvo įėjimo nėra, ten stovi domofonas, reikia žinoti kodą. Jei ji ten būtų dirbusi, būtų pranešusi inspektoriams šį kodą, kad jie nesibrautų į patalpas. G. rinkosi, kur jai gyventi. Ji norėjo įsikelti į švarią patalpą, ji pradėjo valyti ir kaip tik tada atvyko Inspekcija. Priešais Hostelį yra siuvykla, kurioje dirba jo žmona. Jis ten dažnai būna, dažnai rūko, ir taip susipažino su G. Jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė. Iki 2020 m. kovo mėnesio jis pats dirbo, turėjo savo įmonę, pardavinėjo Izraelio kosmetiką, nes pats (duomenys neskelbtini) pilietis. Kai prasidėjo pandemija, teko veiklą sustabdyti. Nuo 2020 m. kovo dirba kurjeriu, individuali veikla. Tai, kad Hostelyje yra laisvų kambarių, jam pranešė E., nes jis jos klausė dėl G., ir ji pasakė, kad yra du laisvi kambariai. Su G. M. dėl apsigyvenimo bendravo gal kelias dienas iki patikrinimo. Mano, kad G. pirmą kartą buvo Hostelyje tą patikrinimo dieną. Su ja nebuvo susitaręs, kad ji ten gyvens. Iš pradžių ji atėjo pažiūrėti, ar jai tinka, ar ne. Jai patiko. Jis jai pasakė, kad Hostelio gyventojai patys tvarkosi. Tai jis taip pat sužinojo iš E. Pradėjo tvarkytis, nes ketino persikelti. Kur padėti valymo įrankiai jis jai parodė. Kai E. išvažiavo iš Lietuvos tais metais, ji jam viską parodė savo namuose, Hostelyje ir paliko raktus. Iki tol, kol įleido G., daugiau nieko nebuvo įleidęs, bet nepamena. Tačiau tai pirmas žmogus, kuris susidomėjo apgyvendinimu ten. Raktai nuo kambarių iki šiol yra pas jį. Tuo metu Hostelyje dar gyveno baltarusiai. 95 procentai gyventojų ten yra baltarusiai. Ten tik vyrai gyvena. Kai atvyko inspektoriai G. M. paskambino jam ir nurodė, kad jis yra administratorius, galbūt dėl to, kad pas jį buvo raktai, jis yra vienintelis žmogus Lietuvoje, kuriuo E. pasitiki, išvažiuodama ji jam paliko raktus. Jis pats tame Hostelyje nedirba, negali pasakyti, kad jis administratorius. Niekada neįleidinėjo įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Net nežino, kokiomis valandomis jie atvažiuoja. Jie žino kodą, žino, kur nešvarūs skalbiniai. Hostelio jam nelabai reikėjo prižiūrėti. Jis ten ateidavo kartą ar du per savaitę, tiesiog pažiūrėti, ar nebuvo gaisro, ar nesulaužyti baldai. Sėdėti ten niekada nesėdėjo. E. nepažįsta. Tie (duomenys neskelbtini) turi savo vyresnįjį, brigadininką, bet abejoja, kad tai tas pats E. Patikrinimo dieną, G. kambarius atrakino jis, parodė. G. sudėjo purvinus skudurus į skalbyklę. Jis parodė, kur yra skalbimo mašina, neatsimena, kad ji kažką skalbė. Gal tai jos iniciatyva buvo. Viename iš kambarių buvo tualetas ir dušas, o kitas kambarys neturėjo, buvo bendras tualetas ir dušas koridoriuje, kuriuo gali naudotis ir kiti gyventojai. Jis neseka, kas naudojasi kuriuo dušu. Kad būtų švarus dušas žiūri tie, kas ten gyvena. Yra ir virtuvė, jie ją irgi valo. Savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad visada tai darė ir dažniau – aprodė kambarius kaip ir G., tačiau nepamena, gal kažkam dar ir rodė, ne tik G., bet ten nebėgiojo kas porą valandų rodyti. Jeigu bus reikiamybė, jis gali parodyti kambarius. Jam nesunku tai padaryti. Tarp jo ir E. draugiški santykiai, oficialiai jis negali jos pavadinti darbdave, Lietuvos Respublikoje draugiški santykiai nėra nusikaltimas.
Liudytoja apklausta G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad Hostelis (duomenys neskelbtini) yra priešais siuvimo saloną, kuriame ji lankydavosi pas siuvėją. Ten būdavo jos vyras E.. Kadangi jai reikėjo pinigų, norėjo padirbėti, legaliai dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), tačiau tik puse etato. 2019 m. prieš Kalėdas jai E. pasiūlė padirbėti minėtame Hostelyje, kuriame reikia dirbti 2, 3, 4 valandas, mokestis valandinis. Jis ją supažindino su E. Pasiūlymas padirbėti buvo penktadienį lapkričio mėnesį, nurodė ateiti sekmadienį. Penktadienį E. telefonu skambino E., o E. jai tą patį penktadienį taip pat skambino telefonu. Ji atėjo į Hostelį sekmadienį, atėjo E. ir nuvedė į tą pastatą, jis turėjo raktus nuo visų kambarių, ją įleido. Ir jis jai pasakė, kad reikia valyti pirmą aukštą ir rūsį. Rūsyje yra skalbimo mašina, kibirai, patalynė, šepečiai, šluotos. Ten stovėjo stalas, buvo virtuvė. Viskas buvo labai apleista, ji stebėjosi, už ką žmonės moka pinigus. Viskas buvo purvina, riebaluota, ant langų grybelis. E. paklausė, ar ji gali šiandien dirbti. Ji pasakė, kad ne, nes buvo švariai apsirengusi. Jie susitarė, kad ji ateis pirmadienį, atsineš dokumentą. Taip pat ji su E. susitarė, kaip jis mokės. Jis pasiūlė 3-4 Eur, o ji pasakė 6 Eur už valandą, kitaip nedirbs. Jis pasakė ateiti pirmadienį 10 valandą ir pradėti darbą. Ji atėjo, turėjo savo drabužius, persirengė, kur stovi skalbimo mašina, davė kopiją asmens tapatybės kortelės. Jis (E.) ten taip pat tvarkė, ją tai nustebino. Ji jam SMS žinute parašė, kiek laiko ji dirbo. Pirmą dieną jis dirbo kartu, paskui jis išėjo. Antrą dieną jai atėjus, jo nebuvo. Ji pradėjo dirbti, jam paskambino, jis atsakė, kad bus vėliau. Vakare vėl skambino, nes dieną jis taip ir nepasirodė. Trečiadienį jau jis atėjo, ji paklausė, ar jis paruošė sutartį, jis pasakė, kad atidavė buhalteriui ir ji jo daugiau nematė. Paskui jis jai paskambino ir pasakė, kad jis kažkur į komandiruotę išvažiuoja. Ir tada ateidinėdavo E. E. nešiodavo patalynę. Šeštadienį jis paprašė jos kitas patalpas sutvarkyti, (duomenys neskelbtini). Ji ten sutiko du užsieniečius, kalbančius anglų kalba. Ten ji taip pat tvarkė. E. jai nurodė durų kodą, visą kita, užrašė ant lapelio. Ji paklausė, ar bus jos sutartis, jis pasakė, kad E. atvažiuos per Kalėdas. Tada ji pasakė, kad daugiau neis dirbti. Prašė sumokėti geruoju, bet jie jai nesumokėjo. Daugiau E. ji nematė, tik tuos du kartus. E. sakė, kad jis (E.) verslininkas, važinėja po Europą. Ji iš viso išdirbo nuo pirmadienio iki šeštadienio. SMS žinute parašė, kiek valandų išdirbo. Ji suprato, kad E. tik kažką jam (E.) padėdavo. E., jai esant, skambino žmonės, klausė apie nuomą, jis puikiai kalbėjo anglų kalba. Jam skambindavo ir žmonės ateidavo. Kai ji tvarkydavo, ateidavo ponia su šuniuku, sakė, kad ji kaimynė. E. žiūrėjo, kaip ji dirba, ar ji jam tinka. Hostelyje buvo žmonių. Kai ji dirbo, matė lauke jaunuolį. Taip pat 5 ar 6 jaunuolius, jie buvo po nakties vakarėlio, kurie paskui išvyko, o po jų tualete buvo sudaužytos taurės. Ji dirbdavo apie 4 valandas per dieną, nes turėjo eiti ir į savo darbą. E. pamatė trečiadienį, jis ją įleisdavo, atrakindavo ir išeidavo. E. atveždavo patalynę, o po žmonių jis ją surinkdavo, pas jį buvo raktai. Jis jai palikdavo raktus nuo patalynės laikyklos, po to ji raktus atiduodavo, prieš išeinant. E. ją matė kiekvieną dieną. Kitas patalpas (butą) (duomenys neskelbtini) jai irgi parodė E., ją ten nuvedė šeštadienį, ten, kur anksčiau buvo (duomenys neskelbtini), netoli tos vietos. Ten stovėjo du vaikinai, užsieniečiai, ir jie kalbėjo telefonu kaip tik su E., jie perdavė jai telefoną ir E. jai pasakė: „taip taip, laba diena, G., įleiskite tuos vaikinus“. Kai tvarkė tą butą, ten irgi stovėjo spinta, stumdomomis durimis, buvo moteriškos šlepetės, matėsi, kad ten kažkas tvarkėsi. Hostelyje (duomenys neskelbtini) pirmą kartą parodė E., kur tos priemonės, kur viskas sudėta. Ji gali net nupiešti, kaip atrodo Hostelis. Lovos geležinės, gali parodyti, kuriuos kambarius ji tvarkė. Ten yra registratūra, bet nieko ten nebuvo, vien betvarkė. O butas atrodė taip: įeini į kiemą, prieškambario durys, stumdomos, kažkoks katilas, visa patalynė, iš dešinės yra butas, iš kairės taip pat butukas. Iš kairės praustuvas, iš dešinės toliau miegamasis, toliau vėl miegamasis. Tai buvo 2019 m. lapkričio 22 d. Hostelyje girdėjo kalbant lietuviškai. Prie žmonių ji netvarkė. Kai išvykdavo žmonės, ji tada tvarkydavo. Ji tvarkė 2 kambarius, iš kitų kambarių surinkdavo patalynę. Vieni kambariai buvo labai apleisti, kuriuos jos paprašė išvalyti E., sakė, kad ruošiasi Kalėdoms, kai kuriuos kambarius patys tvarkėsi, o ji kapitaliai tvarkė. E. prisistatė kaip šeimininkas. Yra susirašinėjimas su E., E., juos pateikė.
Liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartį su UAB ,,A” pasirašė susiskambinę telefonu, paskui nusiuntė elektroniniu paštu. Elektroninis paštas, kurį naudojo susirašinėjimui yra (duomenys neskelbtini). Vardo nežino, su kuo bendravo, bet rašė vieną iš laiškų, kuriuos dabar turi su savimi, tai buvo kažkoks E., bet šie laiškai buvo nepasirašyti. Niekur laiškuose nėra nei vardo, nei pavardės. Pateikia teismui laiškus. Viename iš jų yra rekvizitai, pagal kuriuos prašė sutartį jiems paruošti. Telefonu bendravo su vyru. Tas vyras skambindavo ir sakydavo, atvažiuokite, yra patalynė, dėl sutarties vykdymo skambindavo. O paskui skambindavo kada grąžinti juos. Vardo nepamena, bijo sumeluoti, bet atrodo tas pats E., bet nėra tikras. Jiems davė nuo durų kodą, kurį surinkus atsidaro durys, prie registratūros būdavo sudėta nešvari patalynė, ją paimdavo ir sudėdavo švarią. Gal kažkokie gyventojai būdavo, gal statybininkai, bet labai retai žmones ten matydavo. Skambindavo numeriu, kuris nurodytas pateiktuose dokumentuose (duomenys neskelbtini)), taip ir sužinodavo, kad reikia pasiimti skalbinius. Numerį buvo įsivedęs kaip (duomenys neskelbtini), o ne vardą. Iki šio pavasario bendradarbiavo, kažkur iki karantino dirbo kartu, kovo ar balandžio mėnesio, nepamena. Ten tuščia visą laiką būdavo, Hostelyje su niekuo nebendravo. Iš jų niekas nepaimdavo patalynės, ir jie niekam neatiduodavo, būdavo padėta, jiems tik paskambindavo. Ant suoliuko sudėdavo švarius, kai atveždavome, o purvini būdavo sudėti į maišus už registratūros. Atrodo, skambindavo vienas ir tas pats žmogus, pagal balsą sprendžiant. Jis skambindavo telefonu, kartais per Viber. Važiuodavo ne vienas vairuotojas, kam pasakydavo, tas ir važiuodavo. Nuo sutarties sudarymo pradžios, 2018 m. lapkričio mėnesio, su juo bendraudavo tik vyras. Kolega sakė, kad būdavo ir moteris. Su vyru bendravo tik rusiškai, jis lietuviškai nekalbėjo. Yra matęs tą vyriškį. Tamsiaplaukis, apie 30-35 metų amžiaus. Būdavo, kad jie išsikraudavo, o jis prieina ir klausia, kada atveš. Sutikdavo lauke, prie durų, ateidavo pasiklausti. Mano, kad čia tas pats žmogus. Iš pokalbių telefonu, žinojo apie ką kalba eina. Kitų žmonių ten nematydavo. Arba statybininkai, arba gyventojai. Valytojų ten nematė. Tas vyriškis, kuris skambindavo, pats kartais valydavo, išnešdavo šiukšles, vieną kartą matė, bet tada jį matė viduje. Patalynę jie veždavo tik (duomenys neskelbtini) Hostelio adresu, kitur neveždavo. Žmogus, kuris būtų beveik plikas (E. V.) ir priimtų patalynę, tokio žmogaus nematė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta G. M. nurodė, jog tą dieną (2020 m. vasario 10 d.) Hostelyje buvo atėjusi apsižiūrėti kambario (o ne dvi savaites jau ten buvo, kaip minėjo patikrinimo metu, be to, E. P. rašytiniame paaiškinime buvo nurodžiusi, kad G. M. planavo gyventi jų nakvynės namuose nuo 2020 m. vasario 10 d., E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. M. pirmą kartą buvo Hostelyje tą patikrinimo dieną), nurodė nepamenanti, ar pirmą kartą buvo atėjusi į Hostelio patalpas, ar antrą kartą, tą kartą valėsi sau du kambarius ir WC, jai reikėjo apgyvendinimo 2-4 dienoms (nors E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su G. M. būtų buvusi sudaryta ilgalaikė nuoma), apsigyventi Hostelyje jai pasiūlė E. V., jis ją įleido į patalpas, jis jai pasakė, kur šluota, kur skuduras, nors vėliau patikslino, kad ji pati vaikščiojo, rado šluotas, kibirus. Raktai nuo kambarių buvo duryse, jai niekas jų nedavė (nors E. V. rašytiniame paaiškinime pats nurodė, kad G. M. davė raktus nuo kambarių, teisme taip pat teigė, kad raktai nuo kambarių iki šiol yra pas jį, patikrinimo dieną G. M. kambarius atrakino jis, parodė, E. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad E. V. G. M. parodė tuos kambarius). G. M. teigė, kad tie kambariai buvo tušti, atidaryti, bet vėliau patikslino, kad gal E. V. ir rodė kambarius. Rašytiniame paaiškinime G. M. viena vertus nurodė, kad kambariuose niekas negyvena, kita vertus, nurodė, jog išvalė savo kambarį. Taigi iš jos pozicijos neaišku, ar ji jau buvo apsigyvenusi minėtame Hostelyje, ar dar tik ruošėsi, ar valė tuščius negyvenamus kambarius, ar savo gyvenamus (-ą), ketinamus apsigyventi.
Pats E. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad G. M. – potencialus Hostelio klientas, o jis įleido ją į patalpas ir davė raktus nuo kambarių, parodė visą Hostelio teritoriją, paaiškino, kur kas yra, paaiškino gyvenimo Hostelyje tvarką (kurią, kaip nurodė teismo posėdžio metu, sužinojo iš E. P.). Be to, pagal E. P. prašymą kas kelias dienas tikrina, ar nesugadinta Hostelio įranga, E. P. prašymu 2020 m. vasario 10 d. parodė G. M. Hostelio teritoriją. Kiekvieną kartą, kai atsiranda būtinybė parodyti potencialiems klientams Hostelio teritoriją pagal E. P. prašymą, gali tai padaryti ir daro. Teismo posėdžio metu E. V. jau teigė, kad iki tol, kol įleido G. M., daugiau nieko nebuvo įleidęs, nepamena, tai pirmas žmogus, kuris susidomėjo apgyvendinimu ten. Hostelio jam nelabai reikėjo prižiūrėti. Jis ten ateidavo kartą ar du per savaitę, tiesiog pažiūrėti, ar nebuvo gaisro, ar nesulaužyti baldai. Sėdėti ten niekada nesėdėjo. Savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad visada tai darė ir dažniau – aprodė kambarius kaip ir G. M., tačiau nepamena, gal kažkam dar ir rodė, ne tik G. M., bet ten nebėgiojo kas porą valandų rodyti. Jeigu bus reikiamybė, jis gali parodyti kambarius. Jam nesunku tai padaryti. Tarp jo ir E. draugiški santykiai, oficialiai jis negali jos pavadinti darbdave. Taigi iš viso to akivaizdu, kad šiuo atveju teikiant pagalbą E. P., nauda buvo kuriama ne jai pačiai, kaip fiziniam asmeniui, o UAB ,,A”, t. y. juridiniam asmeniui, siekiant gauti pajamų (pelno) iš tokios veiklos.
E. P. nurodoma aplinkybė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. jų įmonė su (duomenys neskelbtini) įmone sudarė sutartį dėl patalpų nuomos, pagal kurią jie išnuomojo savo patalpas ir jų valymu, tvarkymu užsiima patys (duomenys neskelbtini) gyventojai, nepaneigia tos aplinkybės, kad G. M. faktiškai vykdė valytojos funkcijas patikrinimo metu Hostelio (duomenys neskelbtini) patalpose. Tiek pagal pačios E. P. paaiškinimus teismo posėdžio metu, tiek pagal pateiktą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 2018 m. rugpjūčio 17 d. su UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 112–114), (duomenys neskelbtini) bendrovei buvo išnuomotos ne visos Hostelio (duomenys neskelbtini) patalpos (kambariai). Sutarties 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subnuomos objektas yra kambarys Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 (iš sutarties 1 straipsnio iš tiesų nelabai aišku, ar šie kambariai yra gyvenamosios paskirties ar bendro naudojimo patalpos), tačiau pati E. P. nurodė, kad faktiškai patikrinimo metu buvo išnuomoti 5 kambariai (iš 7 turimų), taigi du buvo laisvi. Pagal patalpų nuomos sutartį nuomotojas (UAB ,,A”) privalo pasirūpinti, kad subnuomos objektas būtų reikiamai valomas, vėdinamas ir šildomas (5 str. 1 d.), o nuomininkas (UAB (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja kartą per 3 dienas tvarkyti bendro naudojimo patalpas (5 str. 6 d.); nuomotojas (UAB ,,A”) įsipareigoja kartą per 7 dienas keisti patalynę kambariuose bei teikti papildomai apmokamas paslaugas, o būtent: tvarkyti bendro naudojimo patalpas, jeigu yra poreikis, kambarių tvarkymas (6 str. 1 d.). Taigi net jei nuomininkas (UAB (duomenys neskelbtini)) ir turėjo pareigą pats tvarkytis išsinuomotus kambarius (nors iš pateiktos sutarties tai tiesiogiai ir neišplaukia), tai nereiškia, kad UAB ,,A” apskritai nebuvo poreikio naudotis valymo paslaugomis likusioms neišnuomotoms patalpoms ir / ar kitoms bendro naudojimo patalpoms. Tai patvirtina minėtas faktas, kad G. M., net jei ir ketino apsigyventi kažkuriame iš likusių laisvų kambarių, juos bei kai kurias bendro naudojimo patalpas (vonios, WC) ir turėjo tvarkyti (o ne nuomininkas – UAB (duomenys neskelbtini)). Kaip minėta, tai, kad G. M. šias patalpas iš tiesų valė sau, kelia abejonių.
Šias abejones sustiprina ir tai, kad G. M. vėliau, po Inspekcijos patikrinimo, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. realiai buvo įdarbinta UAB ,,A”. Tai nėra pagrindo vertinti kaip atsitiktinumo, atsižvelgiant į tai, kad VDI 2020 m. vasario 10 d. patikrinimo metu tos pačios bendrovės Hostelio patalpose ji buvo rasta jas bevalanti, pati tuo metu būdama įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) valytoja, kurios darbo vieta buvo visiškai šalia – Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40, Vilnius), o pagal darbo grafiką 2020 m. vasario 10 d. nuo 11 val. iki 14.30 val. ji turėjo pertrauką ir patikrinimo metu buvo laisva nuo darbo pirmoje darbovietėje. Pati E. P. teismo posėdžio metu paminėjo, kad vėliau E. susisiekė su G. M., kadangi ji visą laiką ieškosi darbo, dirba tai šen, tai ten, ieško, kur galėtų užsidirbti. Pagal VSDFV 2020 m. liepos 20 d. duomenis, G. M. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2020 m. pirmąjį pusmetį nebuvo su ja nutraukusi darbo santykių.
Taip pat negalima nepaminėti ir liudytojos G. L. parodymų. Jos pareiškimo VDI Vilniaus darbo ginčų komisijai pagrindu ir buvo atliekamas Inspekcijos 2020 m. vasario 10 d. patikrinimas UAB ,,A” patalpose (duomenys neskelbtini). Ir nors G. L. atžvilgiu dėl galimo nelegalaus darbo UAB ,,A” 2019 m. lapkričio mėn. VDI Vilniaus darbo ginčų komisija 2020 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė jos prašymą atsakovui UAB ,,A” dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos išieškojimo (b. l. 106–108), tačiau jos parodymai apie galimą nelegalų darbą UAB ,,A” yra reikšmingi ir nagrinėjamu atveju. G. L. teikdama rašytinius paaiškinimus Inspekcijai, nurodė, kad dėl valytojos darbo Hostelyje (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), tarėsi su E., kuris ją supažindino su E., nurodė, kad šis yra direktorius, jis (E.) turėjo visus raktus nuo kambarių, parodė, ką ji turi valyti, sutarė 6 Eur / val. atlygį, darbo laiką nuo 11 val. iki 13 val., pažadėjo sudaryti darbo sutartį, tačiau jos nesudarė, vėliau E. išvyko, o vietoj jo nurodė dirbsiantį E., kuris ją kontroliavo, vedė dirbti ir į kitus butus (duomenys neskelbtini), kurie buvo nuomojami, E. jai pasakė adresą (duomenys neskelbtini) butų, atveždavo patalynę ir į (duomenys neskelbtini), ir į butus senamiestyje, parašė kodus durų ir butų seifo, kur imti raktus nuo butų, visa tai vyko 2019 m. lapkričio mėn., savo paaiškinimams pagrįsti pateikė SMS žinučių kopijas, jai galimai E. ranka (panašaus braižo) ant lapelio užrašytus įėjimo kodus. Analogiškas aplinkybes ji išdėstė ir apklausta teismo posėdžio metu. Kaip matyti, G. L. paaiškinimai šiuo atveju yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka kitą bylos medžiagą, nors, kaip minėta, šioje byloje ir nebuvo pripažinta, kad jos darbas UAB ,,A” buvo nelegalus. Jos nurodytas asmens, vardu E., telefono numeris pagal Telia Lietuva pateiktą informaciją nuo 2018 m. liepos 31 d. priklauso būtent UAB ,,A”, kliento adresas (duomenys neskelbtini), kontaktiniai duomenys: el. p. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), kontaktinis asmuo E. P., tel. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. V. bei E. P. nurodė nepažįstantys E., toks asmuo UAB ,,A” nedirba, gali būti kad tai (duomenys neskelbtini) vyresnysis, brigadininkas, tačiau neaišku, o G. L. nepažįsta, dėl jos įdarbinimo nieko nežino, ji yra nesąžininga moteris, nepagrįstai reikalavusi iš jų pinigų. Pažymėtina, kad ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovas T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl sutarties su UAB ,,A” sudarymo iš pradžių bendravo telefonu, paskui elektroniniu paštu, visuomet bendravo su vyriškiu (viename iš laiškų nurodytas jo vardas – E.), dėl skalbinių (patalynės) vežimo paskambindavo taip pat vyriškis. Yra matęs tą vyriškį, tačiau jis ne E. V.. Taigi iš to darytina išvada, kad UAB ,,A” naudai ir interesais anksčiau ir bylai aktualiu metu (ne vieną kartą) galimai nelegaliai veikė (dirbo) daugiau asmenų, vykdžiusių įvairias funkcijas (daugiausiai valymo, administravimo, priežiūros ir kt.), o G. M. bei E. V., šiuo atveju būdami suinteresuoti išvengti ar padėti UAB ,,A” vadovams išvengti atsakomybės, nei valymo, administravimo paslaugų (darbo funkcijų) atlikimo, nei jų atlygintinumo fakto neatskleidė bei negalėjo atskleisti.
Galiausiai, nors šiuo atveju, kaip nurodyta asmenų paaiškinimuose, dėl atlyginimo nebuvo tartasi (išskyrus G. L. paaiškinimus), tačiau, pagal teismų praktiką tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, taip pat administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Taigi, įvertinęs visa tai bei byloje nustatytas aplinkybes, patvirtintas minėtais įrodymais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju darbuotojų (G. M. ir E. V.) atliekamų pareigų vykdymas ir darbdavio (UAB ,,A”) sutikimas be sudarytos darbo sutarties atlikti valytojos bei administratoriaus darbus UAB ,,A” naudai bei nepranešimas VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojų priėmimą į darbą buvo nelegalus darbas ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.
Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis E. P. nuo 2016 m. gruodžio 29 d. yra paskirta (išrinkta) UAB ,,A” direktore, todėl 2020 m. vasario 10 d. būdama atsakinga, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent ji turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su G. M. bei E. V., t. y. E. P., tuo metu ėjusi įmonės vadovės pareigas, buvo atsakinga tiek už darbo sutarčių su G. M. bei E. V. sudarymą, tiek už tinkamą pranešimą apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus (ypač jos paaiškinimus), teismas sprendžia, jog E. P. žinojo apie G. M. bei E. V. faktiškai atliekamas darbo funkcijas UAB ,,A” naudai, sutiko su tuo ir leido šiems asmenims dirbti, neatlikusi minėtų įstatyme nustatytų pareigų, susijusių su šių asmenų įdarbinimu.
Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3–5), asmenų duotus paaiškinimus (b. l. 6–15), proceso dalyvių teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad E. P., pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2016 m. gruodžio 29 d. būdama UAB ,,A” direktore, atsakinga už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudariusi rašytinės darbo sutarties su G. M. bei E. V. ir nepranešusi apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, leido jiems dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais E. P. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyje jai, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, E. P. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius. Tokiu būdu konstatuotina, jog E. P. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus (į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį), tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad duomenų apie tai, jog E. P. Lietuvoje bausta administracine tvarka ar būtų teista nėra, šiuo metu pagal pačios žodžius yra (duomenys neskelbtini) priežiūros atostogose, tai, kad nenustatyta E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ji savo kaltės dėl nusižengimo nepripažino, Inspekcijai penkis kartus siuntus nurodymus pateikti informaciją bei dokumentus į juos nereagavo, pateikė tik vieną rašytinį paaiškinimą, t. y. tyrimo metu su Institucija nebendradarbiavo, nustatytas pažeidimas nebuvo pašalintas.
Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant E. P. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus (ANK 34 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutarė:
E. (E.) P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20112133689.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.