Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) K. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-35980-862/2014 išnagrinėjus ieškovo K. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo K. O. ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pareikštą atsakovei R. O., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė nurodė, jog nepalaiko prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovui yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimo smurto prieš nepilnametį vaiką panaudojimo, pagal ieškovo pateiktus garso įrašus taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skyrius turi pakankamai medžiagos, jog abu tėvai netinkamai įgyvendina savo tėvų valdžią. Mano, kad šiuo metu dukrai esant pas ieškovą, jis nesudaro galimybių dukrai betarpiškai, nekontroliuojamai bendrauti su mama. Nurodė, jog teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra numatę vaiką paimti iš šeimos ir nustatyti laikinąją globą SOS vaikų kaime, kuriame vykdoma programa „Inkilas“, skirta laikinam, iki vienerių metų, vaiko paėmimui iš šeimos, teikiant nepilnamečiui reikalingą pagalbą.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą buvo išklausyti liudytojai A. U. ir G. P. P..

Teisme gauta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato kriminalinės policijos, Vilniaus apygardos prokuratūros apie šeimą, šalis turima medžiaga.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą laikinai nustatyti su ieškovu, uždrausti atsakovei matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs apelianto atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Todėl taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, taip pat uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiu vaiku. Kaip nurodo pats apeliantas, šalių santuoka nėra nutraukta ir šalių nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su apeliantu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ginčo šalys 2014-10-16 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinės bylos Nr. N2-43110-967/2014) su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydami teismo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kur nurodyta, kad dukros gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu (šiuo atveju apeliantu), taip pat nurodytas šalių sutarimas dėl bendravimo su dukra tvarkos. Minėtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-21 priėmė sprendimą iš dalies tenkinti pareiškėjų R. O. ir K. O. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtindamas sutarties dalyje dėl pareiškėjų aptartų teisių ir pareigų, susijusių su nepilnamete dukra. Teismas nustatė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014-09-25 įsakymo dėl laikinosios globos K. E. O. nustatymo Nr. A30-3382, matyti, kad K. E. O., likusiai be tėvų globos, nustatyta laikinoji globa nuo 2014-09-19. K. E. O. globėja paskirta VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Taip pat nustatyta vaiko gyvenamoji vieta VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“ adresu Ozo g. 37, Vilniuje. Duomenų, kad šis įsakymas būtų negaliojantis (apskųstas įstatymo nustatyta tvarka) arba panaikintas CK 3.255 straipsnyje nustatytais pagrindais, byloje nėra. Be to, kaip nurodo pats apeliantas savo atskirajame skunde, ginčo šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su juo. Tokiu būdu darytina išvada, kad atskirojo skundo pateikimo metu nebuvo būtinybės taikyti apelianto prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nepilnametės dukros laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su apeliantu, nes šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas jau buvo pasiektas (dukra gyveno su tėvu (apeliantu)). O anksčiau nurodytos aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad abu tėvai (nagrinėjamoje byloje apeliantas ir atsakovė) šiuo metu yra netekę savo nepilnametės dukros globos teisių. Todėl šiandien ir objektyviai (dėl laikinosios globos nustatymo) nėra galimybės tenkinti apelianto prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymą su apeliantu.

Dėl apelianto prašymo iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką, jie atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikui yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės, kaip motinos, teisės yra apribotos, ar kad ji, bendraudama su dukra, kuomet dukra gyvena su tėvu (ar VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“), kenkia nepilnametės interesams taip, kad būtų būtina apriboti bet kokį bendravimą. Į bylą pateikti įrodymai tikėtinai patvirtina aplinkybę, jog abu tėvai, t. y. tiek apeliantas, tiek atsakovė, savo tėvų valdžią įgyvendina daugiau atsižvelgdami į savo asmeninius, o ne į nepilnametės dukros interesus. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovės teisės bendrauti su dukra visiškas apribojimas iki šioje byloje priimto galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo reikštų ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo, taip pat protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-09 nutartį palikti nepakeistą.