Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

mišriame(žodiniu būdu ir nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą) vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje::

L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023m. spalio 03d., apie 20⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis L. Ž. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), prieškambaryje kilusio buitinio konflikto metu ne mažiau kaip penkis kartus su kumščiu ir delnu sudavė negalią turinčiai savo sutuoktinei-pil. R. Ž. į veidą ir galvos sritį, po ko su ranka suėmė už kaklo ir, taip laikydamas, pastarąją smaugė, o po to jis(kaltinamasis L. Ž.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kambaryje ant sofos-lovos sėdinčiai nukentėjusiajai R. Ž. su medine lazda tris kartus sudavė ir per abejas kojas, ties blauzdomis, ir, taip mušdamas, nukentėjusiajai R. Ž. padarė galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniųjų kaktinės, smilkininės, momeninės, pakaušinės ir po voratinkliniu-virš kairiosios smilkininės galvos smegenų skilčių su poodine kraujosruva kaktoje, poodines kraujosruvas žanduose, kairiame skruoste, nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaros juosmeninėje srityje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis dešinėje blauzdoje ir poodines kraujosruvas pakinkliuose, kas nukentėjusiajai R. Ž. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos sumušimo, kraujui išsiliejant po kietuoju ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalais, nukentėjusiajai R. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, 2023m. spalio 05d., apie 11⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis L. Ž. šeimos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), jau po 2023m. spalio 03d., apie 20⁰⁰ val., pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios R. Ž. asmenį, koridoriuje vėl kilusio buitinio konflikto metu negalią turinčiai savo sutuoktinei-pil. R. Ž. ne mažiau kaip penkis kartus su delnu sudavė į veidą, o nukentėjusiajai R. Ž. nuėjus į kambarį, dar ne mažiau kaip vieną kartą su šlapiu/drėgnu susuktu skuduru(pašluoste) sudavė ir ties pečiais per kaklą(kaklo srityje), ir, tokiu būdu mušdamas bei kitaip smurtaudamas, nukentėjusiajai R. Ž. ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir dėl nedidelės žaizdos apatinėje lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimų kakle ir poodinių kraujosruvų žanduose pastarajai padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. Ž., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, prisipažino iš dalies ir teisme parodė, kad jo sutuoktinė R. jau nuo 2011 metų pastoviai vartoja alkoholį, dėl ko buvo atleista ir iš darbo, o kai ši išgeria, jis net kalbėdamas telefonu, jaučia, jog sutuoktinė yra neblaivi. Kai jis po darbo grįžta į namus, dažniausiai savo sutuoktinę R. randa išgėrusią ir tada pradeda ieškoti alkoholio butelių, kuriuos, suradęs, išpila. Tai matydama, sutuoktinė R. jį užsipuola, pradeda muštis, nuo ko ir prasideda visi šeimyniniai konfliktai. 2023m. spalio 03d., vakare, po darbo grįžęs į namus, jis vėl rado savo sutuoktinę R. išgėrusią, kuri jau buvo spėjusi išgerti pusę butelio, kurį jis išpylė. Kilo konfliktas Kiek jis atsimena, sutuoktinė R. tapo agresyvi, kuri puolė muštis, buvo suėmusi jam už rankų. Per susistumdymą, koridoriuje nuo savęs atsistumdamas sutuoktinę R., ginantis nuo pastarosios agresijos, galėjo ją prispausti prie spintos, kada su delnu laikė ties sutuoktinės krūtine, tačiau nei vieno smūgio su ranka ar su delnu sutuoktinei nesudavė. Sutuoktinės niekada nėra mušęs ir su lazda, su kuria nemušė ir tą vakarą vykusio šeimyninio konflikto. Medinę lazdą, kuri stovi jo kambaryje, už spintos, jis laiko namuose kaip sportavimo įrankį. Tuo tarpu 2023m. spalio 05d. eilinis konfliktas šeimoje įvyko ne ryte, o vakare, kada jis po 19⁰⁰ val. iš darbo grįžo į namus. Jam nuėjus į virtuvę, sutuoktinė R. pradėjo jam priekaištauti, jog ji neturinti nieko išgerti, buvo reikalaujama cigarečių. Sutuoktinė nevaldė savo emocijų, kuri, rėkdama ir spiegdama, reiškė savo nepasitenkinimą. Nesusivaldęs, su drėgna išskleista virtuvine pašluoste jis sutuoktinei R. sudavė gal kokius 4-5 kartus per pečius kaklo srityje, tačiau tokiu būdu jis sutuoktinės sužaloti negalėjo. Tą vakarą jis sutuoktinės nei su kumščiu, nei su delnu per veidą nemušė. Kadangi sutuoktinė R. sunkiai vaikšto, pasiramsčiuojant su ramentu, pastaroji, būdama neblaivi dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir kartas nuo karto besikartojančių (duomenys neskelbtini) priepuolių, ir anksčiau ne vieną kartą griuvo(griūvinėjo) bute, todėl sutuoktinė tiek 2023m. spalio 03d., tiek ir 2023m. spalio 05d. taip galėjo ir pati susižaloti, dėl ko ant kūno, įvairiose vietose pas ją atsirasdavo mėlynės/kraujosruvos.

Aiškindama 2023m. spalio 05d. įvykio šeimyninio konflikto aplinkybes, nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad minėtą dieną ji buvusi visiškai blaivi. Tą dieną konfliktas prasidėjo ryte, apie 11⁰⁰ val. Sutuoktinis L. jau daugiau kaip savaitę laiko iš jos piniginės buvo paėmęs pinigus ir banko atsiskaitymo kortelę. Ant lentynos pamačiusi padėtus 35 eurus, ji pasiėmė 5 penkis eurus, tai pastebėjęs sutuoktinis, pradėjo kelti sceną. Įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji sutuoktiniui L. ėmė priekaištauti ir dėl to, jog jis dar iš vakaro, t.y. 2023m. spalio 04d., kažkur paslėpė cigarečių pokelį, kurį ji buvo nusipirkusi, sakė, kad „ namuose nesmirdinsiu “. Ji prašė sutuoktinio L. cigaretes jai grąžinti, tačiau jis nenorėjo jai atiduoti, sakydamas: „ aš tau duosiu “. Iš pradžių barnis vyko koridoriuje. Ji stovėjo nugara atsirėmusi į drabužių spintą, kada sutuoktinis L. jai delnu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į veidą tiek į kairę, tiek į dešinę veido pusę. Nuo suduotų smūgių ji nugriuvusi nebuvo. Kada sutuoktinis L. ją mušė, ji verkė. Jai nuėjus į kambarį, konfliktas nesibaigė. Atėjęs į kambarį, sutuoktinis L. su savimi atsinešė susuktą šlapią virtuvinį skudurą(pašluostę), kurį laikydamas suėmęs per vidurį vėl pradėjo ją mušti, su duodamas ne mažiau kaip penkis kartus per pečius kaklo srityje. Smūgiai kliuvo tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės. Po to sutuoktinis nurimo ir išėjo į darbo, o ji namuose likusi viena, atsigulė į lovą, nes nuo suduotų smūgių skaudėjo veidą. Tą dieną ji telefonu kalbėjo su savo broliu-pil. R. Š., kuriam sakė, kad ją „ lupo “, t.y. mušė sutuoktinis L., o vakare brolis jai į namus iškvietė policijos pareigūnus. Ji stengiasi broliui nesiskųsti ir nieko nepasakoti, gyventi uždarai, kad neužkrauti savo bėdų.

Liudytojas R. Š., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie LR BPK 276 str. 4d. buvo pagarsinti ir teisminio bylos proceso metu, ir teisme parodė, kad pil. R. Ž. yra jo sesuo., kuri gyvena su savo vyru L. adresu: (duomenys neskelbtini). Jie turi bendrą pilnametę dukrą, kuri gyvena Vilniuje. Sesers R. ir jos vyro L. santykiai jau ne vienerius metus yra komplikuoti dėl bendrų nesutarimų. L. yra agresyvus sesers R. atžvilgiu, kuris lankosi pas kitas moteris, o namuose smurtauja prieš R., dėl yra buvęs pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Sesuo R. savo vyro L. bijo, todėl pastarajam vis atleidžia ir priima toliau kartu gyventi. Berods iki 2023m. rugpjūčio mėn. sesuo R. apie tris mėnesius dėl sveikatos problemų, susijusių su vidaus organais, gulėjo ligoninėje, po ko grįžo į šeimos butą. Tas butas yra jo ir sesers R. tėvų nuosavybė. 2023m. spalio 03d., apie pietus, galimai tarpe 13⁰⁰-14⁰⁰ val., jis su savo tėvu-pil. A. Š. buvo nuvažiavęs pas seserį R. į jos butą. Buto durų niekas neatidarė, o turimu raktu atsirakinti buto durų nepavyko, nes iš vidaus matomai buvo įkištas raktas. Jis liko laukti prie buto durų, o tėvas kartu jais buvusiu pil. V. K. nuvažiavo iki sesers vyro L. darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Tėvas grįžo kartu su sesers vyru L., kuris atrakino pastarojo šeimos buto duris. Namuose buvo R., kuri miegojo lovoje, kosėjo. R. veide, kairėje pusėje ties žandu ir smilkiniu matėsi tamsiai mėlynos spalvos kraujosruvos. Veidas buvo sutinęs. Kairės pusės petyje ir priekinėje dalyje, ties krūtine kairėje pusėje taip pat buvo matomos mėlynos spalvos kraujosruvos. Be to, matė kraujosruvas ir kažkurioje rankoje, ties riešu(tiksliai neatsimena kurioje rankoje, berods dešinėje rankoje), kurios jam buvo panašios į tokias, kurias galima padaryti, stipriai ranka suspaudus ranką. Jis sesers vyro L. klausė, ar šis vėl R. mušė, į ką pastarasis atsakė neigiamai, sakydamas, jog R. pati griuvo nuo (duomenys neskelbtini). Sesuo R. turi tokią ligą, bet geria vaistus ir, kiek jam yra žinoma, priepuoliai būna reti. Sesers tą dieną iš nežadino, tik pasižiūrėjo jos pulsą, norėdamas, kad ši pailsėtų. Bute jokio kvapo, panašaus į alkoholio, nejautė, nematė ir jokių alkoholinių gėrimų butelių. Vakare sesuo R., kiek jam yra žinoma, telefonu bendravo su tėvu. 2023m. spalio 05d., vakare, apie 21⁰⁰ val., o gal jau ir po 21⁰⁰ val., jis telefonu paskambino savo seseriai R., norėdamas paklausti, kaip ši laikosi. Atsiliepusi į telefono skambutį, sesuo jam sakė, kad ji guli ir kad ją mušė jos vyras L.. Jis R. pasakęs, jog pas ją atvažiuos, ir kad kvies policiją, bet sesuo jį ragino atvažiuoti rytoj, t.y. sekančią dieną. Neišlaukęs rytojaus, jis nusprendė iš karto važiuoti pas seserį, kad pasižiūrėti kas vyksta. Dar kalbėdamas telefonu su seserimi R., girdėjo, kad šalia jos yra pastarosios vyras L., kuris sakė žodžius, panašius į tai, kad, jeigu jis(liudytojas R. Š.) R. kvies policiją, jis(L.) ją dar muš. Žinodamas, kad L. yra linkęs smurtauti prieš jos seserį R., jis, nieko nelaukęs, nusprendė važiuoti pas seserį į namus pažiūrėti kas vyksta. Dar pakeliui pats telefonu iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad pil. L. Ž. smurtauja prieš jo seserį-pil. R. Ž.. Jis nuvažiavo iki daugiabučio namo, kur gyvena sesuo, bet pirmi, nei jis, ten jau buvo nuvykę policijos pareigūnai. Pats į butą nėjo, bet, būdamas kieme, matė, kad po kurio tai laiko iš buto policijos pareigūnai išsivežė L., o jo seserį vežė į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ skubios pagalbos skyrių. Jis seserį gyvai matė tą patį vakarą, kada buvo nuvažiavęs į ligoninės skubios pagalbos skyrių ir sekančią dieną, t.y. 2023m. spalio 06d., po pietų, dienos metu. Tada matė, kad R. apatinė lūpa ties viduriu buvo prakirsta, pakraujavusi ir patinusi, o berods dešinės kojos blauzdoje buvo matoma kraujosruva. Tai buvo švieži sužalojimai, kurių dar nebuvo 2023m. spalio 03d., kada jis seserį R. matė gulinčią lovoje savo bute. Tada sesuo lovoje gulėjo su naktinukais ir, jeigu būtų tose kūno vietose buvę šie sužalojimai, jis juos būtų matęs. Bendraujant su seserimi R., pastaroji jam sakė, kad namuose 2023m. spalio 05d., vakare, jos vyras L. su lazda jai sudavė į koją ir, kaip jis suprato, matomai su kumščiu sudavė seseriai į veidą, dėl ko prakirto lūpą. R. bijo jam atvirauti ir daug pasakoti, nes žino, kad jis ją užstoja ir rimtai vyriškai kalbės su sesers vyru L. arba apie tai praneš policijai. Sesuo R. savo vyro L. labai bijo, dėl ko vengia atvirauti, bijo tolimesnio sutuoktinio smurto. Mano, kad, jeigu jis pats nebūtų iškvietęs policijos, sesuo ir toliau būtų sutuoktinio L. mušama ir policijos pareigūnų pati nekviestų. Detaliau apie savo vyro L. smurtavimą gali papasakoti tik pati sesuo R.. Šiuo metu, kiek jam yra žinoma, nors sesers vyras L. iš namų ir yra iškeldintas, sesuo R. bijo grįžti į jų šeimos butą ir gyvena pas tėvus. R. turi neįgalumą dėl judėjimo negalios, kuri yra registruota Užimtumo tarnyboje.

Liudytojas A. Š., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie LR BPK 276 str. 4d. buvo pagarsinti ir teisminio bylos proceso metu, ir teisme parodė, kad pil. R. Ž. yra jo dukra, kuri su pil. L. Ž. santuokoje gyvena jau virš (duomenys neskelbtini) metų. Judviejų santykiai yra ir buvo prasti. Apie paskutinius tris metus jo anūkė, t.y. R. ir L. dukra, nei su savo motina R., nei su juo ir jo žmona yra nutraukusi santykius, nes visiškai nebendrauja, neaplanko ir nesidomi. Kaip suprato, anūkė su savo motina R. nebendrauja dėl pastarosios girtavimų. Gal apie 5-6 metus laiko jų dukra R. piktnaudžiauja alkoholiu. Kol dukra dirbo (duomenys neskelbtini), pastaroji alkoholį vartodavo savaitgaliais. Jų dukra R. alkoholį pradėjo vartoti iš nevilties, nes jos vyras L. nevengdavo išeiti iš namų, po negrįždavo po kelias dienas, todėl mano, kad šis be R. nuolatos turėdavo kitų moterų. Jų dukra R. (duomenys neskelbtini) nedirba jau daugiau nei porą metų, nes jai dėl išgėrinėjimo, t. y. alkoholio vartojimo, teko išeiti iš darbo. Iš dukros R. jis ne kartą yra girdėjęs apie sutuoktinio L. smurtą jos atžvilgiu. Dar kai anūkė eidavo į mokyklą, dukra R. ir pati anūkė sakydavo, kad L. ją(motiną R.) muša. Tai tęsiasi jau ne vienerius metus laiko, nes du kartus dukros vyrui L. buvo pradėtos bylos dėl smurto prieš R., tačiau, kiek jam yra žinoma, bylos buvo nutrauktos, nes dukra R. savo vyrui L. vis atleisdavo. Jų dukra R. turi ligų su kojomis ir rankomis, kuri labai sunkiai vaikšto, o ir jos kepenys yra pažeistos, apie ką daugiau gali pasakyti dukros šeimos gydytojas. Nuo 2023m. spalio mėn. pradžios jų dukra R. gyvena ne šeimos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bet pas jį su žmona jų namuose. 2023m. spalio mėn. pradžioje, berods buvo ketvirtadienis, apie 13⁰⁰ val., jis paprašė savo draugo jam padėti nuvažiuoti iki dukros R. buto, nes ši kelias dienas jam neatsiliepė telefonu, todėl jam pasidarė neramu, kad kažkas yra negerai. Jis visų pirma nuvažiavo iki dukros R. ir jos vyro L. buto, kur skambino, beldė į buto duris, bet jų durų niekas neatidarė. Tada draugas jį pavežė iki dukros vyro L. darbo, esančio prie (duomenys neskelbtini), kur darbe rado L.. Jis dukros vyro L. klausė, kur yra jo dukra R., į ką šis atsakė, jog namuose. Tada jis prašė L. važiuoti iki namų, kad jam atrakinti buto duris, jog jis galėtų įsitikinti, kad jų dukrai R. yra viskas gerai. L. sutiko ir jis, draugo vežamas, vėl grįžo prie jų dukros R. buto. L. atrakinus buto duris, jis rado kambaryje, lovoje miegančią savo dukrą R.. Būna, jog dukra prigeria vaistų ir miega. Matė, kad dukra R. kvėpuoja, todėl jam palengvėjo. Dukra R. buvo apsirengusi treninginiu viršumi ir kelnėmis, užsidengusi su kaldra. Matė, kad dukros veidas dešinėje pusėje, ties akimi ir skruostu buvo mėlynas, su kraujosruvomis. Kokio senumo buvo tos kraujosruvos, jis nežino. Jis dukros vyro L. klausė, kodėl jų dukra R. mėlyna, į ką šis atsakęs, jog dukra pati, būdama girta, griuvo. Tuo metu jokio alkoholio ir butelių bute nematė. Prieš porą dienų iki šio įvykio jis matė savo dukrą R., kada jai į namus buvo nuvežęs valgyti, tačiau tada dukros veide jokių mėlynių nebuvo. Jo draugas-pil. V. K. irgi buvo įėjęs į dukros R. šeimos butą. Kadangi jų dukra R. miegojo, tąkart jos nekėlė ir nežadino, nes, įsitikinęs, jog ji yra gyva, jis kartu su draugu iš buto išėjo. Dukros vyras L. liko bute. Jam atrodo, kad tąkart, po to, kai jis su draugu išėjo iš jų dukros R. šeimos buto, pas dukrą buvo nuvažiavęs ir jo sūnus R., kuriam buvo sakęs, kad turi įtarimų, jog R. jos vyras L. vėl muša. Savo sūnui R. jis visada pasako, kada įtaria, jog jų dukra R. yra savo vyro L. mušama, tačiau įvykius ir datas dėl savo senatvės jis gali maišyti. Po to karto jis neatsimena, ar tą pačią, ar kitą dieną, bet labai greitai jų sūnus R. vėl buvo nuvažiavęs pas R. į namus, kur pastarąją rado sumuštą. Jų sūnus R. iškvietė policijos pareigūnus, o jam pačiam apie tai pranešė telefonu. Tą naktį, kada policijos pareigūnai jų dukrą R. nuvežė apžiūrai į ligoninę, jau paryčiui dukra buvo parvežta pas jį ir žmoną į jų namus, kur jų dukra R. gyvena ir šiuo metu. Matė, jog jų dukra R. tikrai buvo sumušta, kurios kojos iš priekio, žemiau kelių buvo su kraujosruvomis, dukra labai sunkiai paėjo. Dukra R. jam sakiusi, jog sutuoktinis L. jai su pagaliu sudavė per kojas, į veidą ir galvos sritį. Jis nežino, kaip ten viskas namuose pas dukrą R. vyko, nes apie tai daugiau gali paaiškinti pati jų dukra R., bet jam buvo akivaizdu, kad dukrą jos sutuoktinis L. mušė ne per vieną kartą ir ne per vieną dieną. Jis mano, kad jų dukra R. bijo savo sutuoktinio L., todėl džiaugiasi, kad dabar jų dukra, kol neišsiskyrė su savo vyru L., gyvena pas jį su žmona. Jis bijo, jog dukra, bijodama savo vyro L., nepakeistų parodymų byloje ir kad byla nebūtų nutraukta, kaip buvo ir su kitomis bylomis. Jų dukra R. tikrai sutuoktinio L. yra mušama, dėl ko ir nori policijos pareigūnų pagalbos, kad pastarasis būtų tinkamai už tai nubaustas. Jis įsitikinęs, jog jų dukros vyras L. nori R. mirties ir buto, kuriame jie gyvena. Tas butas yra jo vardu, nes yra pardavęs žemes ir, turėdamas pinigų, jis šį butą nupirko dukros R. šeimai.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2023m. spalio 05d., 21⁴⁹ val., buvo užregistruotas pil. R. Š.(pastaba: įvykių registracijos kortelėje yra nurodyta klaidinga minėto asmens pavardė, kuri turėtų būti Š.) telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad trečiame aukšte esančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini) prieš jo seserį smurtauja vyras, kuris ją muša. Gali prireikti medikų. Vaikų nėra. Pats pranešėjas vyksta į vietą. Pranešta GMP ir VPK(b.l. 10-11, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2023m. spalio 05d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad 2023m. spalio 05d., apie 21⁵⁴ val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), prieš pranešėjo seserį smurtauja vyras, gali prireikti medikų. Nuvykus minėtu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pil. R. Ž., kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavo vyras, kuris jai trenkė tiek prieš kelias dienas, o taip pat ir šią dieną. Namuose buvo rastas galimai smurtavęs pil. L. Ž., kuris buvo blaivus, kuris teigė, jog šią dieną savo sutuoktinei R. Ž. buvo sudavęs iš skuduro. L. Ž. elgėsi agresyviai, konfliktiškai, kuris sulaikymo metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. R. Ž. matėsi kraujosruvos ant rankų, buvo prakirsta apatinės lūpos vidinė pusė. L. Ž. buvo sulaikytas 22⁰⁵ val., o galimai nukentėjusioji R. Ž. medikų buvo išvežta į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ skubios pagalbos skyrių medicininei apžiūrai(b.l. 56, t. 1). Prie tarnybinio pranešimo yra pridėtas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašas, iš kurio matyti, kad, įvykio vietoje alkotesteriu „ Alcotest 7510 “ Nr. ARKL-0679(patikros sertifikatas Nr. 1938493, kuris yra metrologiškai patikrintas ir galiojantis iki 2023m. gruodžio 10d., patikrinus galimai smurtavusio asmens L. Ž. blaivumą, buvo nustatyta, jog minėtas asmuo yra blaivus. Ligoninėje alkotesteriu „ Alcotest 7510 “ Nr. ARJK-0074(patikros sertifikatas Nr. 1936938, kuris yra metrologiškai patikrintas ir galiojantis iki 2023m. lapkričio 26d., atlikus ir galimai nukentėjusio asmens L. Ž. blaivumo testą, irgi buvo nustatyta, jog pastaroji yra blaivi(b.l. 58-62, t. 1).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. Ž. 2023m. spalio 06d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotą pil. R. Ž. ligos istorijos Nr. 23PR-10685 su gydytojo darytu įrašu išrašą, kuriame yra fiksuojamas į gydymo įstaigą atvykusios nukentėjusiosios asmens medicininės apžiūros aprašymas. Kaip matyti medicininio dokumento turinio, 2023m. spalio 05d., 22⁴⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, lydima policijos, dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje buvo pristatyta pacientė-pil. R. Ž., pasak kurios, prieš ją smurtavo vyras-pil. L. Ž., kuris trenkė į lūpą ir veidą. Pacientės teigimu, bandė ją smaugti, stipriai sugriebė dešinį žąstą, kuris užvakar su pagaliu jai trenkė į koją ir ranka trenkė į veidą. Tikslinant smilkinio srityje esančios hematomos kilmę, pacientė teigė, kad į tą vietą anksčiau yra vyras trenkęs. Atlikus pacientės medicininę apžiūrą, apatinėje lūpoje(vidinėje pusėje) buvo stebimas smulkus prakirtimas, nereikalaujantis siuvimo. Visame kūne buvo stebimos įvairaus senumo hematomos. Veide, ties kairiu apatiniu žandikauliu, skruostikauliu ir kairiu smilkiniu buvo stebimos hematomos yra violetinės, žalsvai gelsvos. Kairiame petyje buvo matoma didelė hematoma(violetinė, gelsva), skausmingas kairysis raktikaulis, ties kaire kaklo puse buvo stebimas šviežias nubrozdinimas(raudona), taip pat dešiniame žąste buvo stebima hematoma, šalia kurios yra šviežia kraujosruva(raudoni taškeliai), o nugaroje, juosmeninėje srityje buvo stebimi nubrozdinimai(b.l. 49-50-52, t. 1).

Iš byloje esančio 2023m. spalio 26d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 09⁵¹¹-10²⁶ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį „ HP “, programos „ VLC Media player “ pagalba buvo perklausytas tiek Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2023m. spalio 05d. registruotas telefoninis pranešimas garso įrašas. Kaip matyti iš telefoninio skambučio garso įrašo, į Bendrąjį pagalbos centrą skambinęs nukentėjusiosios R. Ž. brolis-pil. R. Š., bendraudamas su operatore, prašo policijos pareigūnų pagalbos, jog šie atvyktų į butą , esantį (duomenys neskelbtini) aukšte, adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo sesuo R. Ž., nurodydamas, jog prieš jo seserį galimai buvo pavartotas fizinis smurtas, kurią muša pastarosios sutuoktinis-pil. L. Ž..

Aiškindama fizinio smurto panaudojimo 2023m. spalio 05d. įvykusio šeimyninio konflikto metu aplinkybes, nukentėjusioji L. Ž., duodama parodymus byloje, visą laiką aiškiai parodė, kad minėtą dieną, ryte, vėl kilo šeimyninis konfliktas po to, kai sutuoktinis-kaltinamasis L. Ž. pastebėjo, jog ji nuo lentynos paėmė penkis eurus, kartu jai pradėjus reikšti priekaištus ir dėl paslėptų cigarečių pokelio, kurį ji buvo nusipirkusi, grąžinimo. Nukentėjusiosios žodžiais, sutuoktinis-kaltinamasis L. Ž., užsipuolęs ją koridoriuje, pradėjo mušti, su delnu suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius tiek į kairę, tiek ir į dešinę veido pusę, o jai nuėjusį į kambarį, apie penkis kartus su šlapiu susuktu skuduru(pašluoste) buvo suduota ir ties pečiais per kaklą(pastaba: aplinkybė dėl smūgių sudavimo su skuduru(pašluoste) paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl ko pagal prokuroro 2024m. spalio 03d. teismui pateiktą prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių papildymo 2024m. spalio 07d. rašytine teisėjo nutartimi kaltinimas dalyje dėl 2023m. spalio 05d. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2d., buvo patikslintas, pagal naują pakeistą/patikslintą kaltinimą kaltinamąjį L. Ž. atidavus teismui(b.l. 14-21, t. 3)). Pasak nukentėjusiosios L. Ž., tą patį vakarą kalbėdama telefonu su savo broliu-parodymus byloje davusiu liudytoju-pil. R. Š., pastarajam pasisakė apie tai, jog buvo mušama, kuris skambino Bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešdamas apie įvykį, ką beje patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas ir 2023m. spalio 26d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame yra užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2023m. spalio 05d., 21⁴⁹ val., skambinusio asmens-pil. R. Š., pranešusio apie galimą smurtavimą šeimoje, telefoninio skambučio turinys, kuris buvo perklausytas ir bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 10-11, 90-93, t. 1). Nors nukentėjusiosios R. Ž. parodymuose, aiškinant vienokias ar kitokias su 2023m. spalio 03 ir 05d.d. įvykusiais šeimyniniais konfliktais susijusias aplinkybes ir yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau esmines fizinio smurto panaudojimo prieš jos asmenį minėtomis dienomis aplinkybes nukentėjusioji aiškina tvirtai ir nuosekliai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Priešingai, nukentėjusiosios R. Ž. parodymus apie patiriamą fizinį smurtą šeimoje patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios šeimos narių-brolio-pil. R. Š. ir tėvo-pil. A. Š. duoti parodymai, kuriuos pastarieji patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pasak kurių abiejų, 2023m. spalio 03d., apie pietus, jie lankydamiesi nukentėjusiosios R. Ž. bute, pastarąją rado lovoje miegančią su matomais sužalojimais(kraujosruvomis) kairėje veido pusėje ties žandu ir smilkiniu, kurios veidas buvo sutinęs, kairės pusės petyje ir priekinėje dalyje, ties krūtine kairėje pusėje(liudytojo R. Š. parodymai) ir matomais sužalojimais, t.y. mėlynu veidu dešinėje pusėje ties akimi ir skruostu su kraujosruvomis(liudytojo A. Š. parodymai), todėl abu, žinodami, jog kaltinamasis L. Ž. yra linkęs smurtauti, įtarė, jog dukra/sesuo buvusi sumušta. Pasak liudytojo R. Š., po kelių dienų, t.y. 2023m spalio 05d., vakare, jam bendraujant telefonu su savo seserimi-nukentėjusiąja R. Ž., pastarosios paklausus, kaip ši laikosi, nukentėjusioji jam pasisakė, jog sutuoktinis-kaltinamasis L. Ž. ją mušė. Liudytojo R. Š. žodžiais, dar kalbėdamas telefonu su seserimi, jis girdėjo, kaip šalia jos buvęs kaltinamasis L. Ž. sakė žodžius, panašius į tai, jog jei jis(liudytojas R. Š.) R. kvies policiją, jis(kaltinamasis L. Ž.) seserį dar muš. Nors sesuo-nukentėjusioji R. Ž. jam sakiusi atvažiuoti kitą dieną, liudytojo R. Š. teigimu, jis, nieko nelaukęs, nusprendė iš karto važiuoti pas seserį į namus, prieš tai apie galimą smurtavimą šeimoje pranešdamas Bendruoju pagalbos telefonu 112. Kadangi jam nuvykus, į sesers butą jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie pastarąją išvežė į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, liudytojo R. Š. žodžiais, jis seserį-nukentėjusiąją R. Ž., lankydamasis ligoninėje, gyvai matė tiek 2023m. spalio 05d., vakare, tiek ir sekančią dieną, t.y. 2023m. spalio 06d., kurios apatinė lūpa ties viduriu buvo prakirsta, pakraujavusi ir patinusi, o dešinės kojos blauzdoje buvo matoma kraujosruva. Liudytojo R. Š. teigimu, tai buvo švieži sužalojimai, kurių jis nematė 2023m. spalio 03d., kada dienos metu lankėsi pas seserį bute, kurią rado miegančią lovoje. Sumuštą savo dukrą-nukentėjusiąją R. Ž. matė ir pastarosios tėvas-parodymus byloje davęs liudytojas A. Š., pasak kurio, tą naktį(pastaba: kalbama apie laiką iš 2023m. spalio 05d. į 06d.), kada policijos pareigūnai jo dukrą R. iš savo namų apžiūrai vežė į ligoninės priėmimo skyrių, paryčiui dukra buvo parvežta pas juos į namus, kurį jam ir sutuoktinei/motinai sakiusi, kad kaltinamasis L. Ž. jai(dukrai) su pagaliu sudavė per kojas, dar mušė per veidą ir galvą, o dukros R. kojos iš priekio, žemiau kelių buvo su matomomis kraujosruvomis. Netikėti šiais liudytojų R. Š. ir A. Š. parodymais, kurie papildo tiek vienas kito, tiek ir pačios nukentėjusiosios duotus parodymus byloje ir jiems neprieštarauja, teismas taip pat neturi jokio pagrindo. Apie vyro smurtavimą šeimoje nukentėjusioji R. Ž. pasipasakojo ir 2023m. spalio 05d. pagal iškvietimą į jos butą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie, įvykio vietoje filmuodami „ BODY “ kūno kameromis, fiksavo matomą mėlynos spalvos galimai kraujosruvą kairiame petyje, matomas galimas kraujosruvas moters veido kairėje pusėje, ties apatiniu žandikauliu ir dešiniame skruoste, taip pat dešinės rankos dilbyje ir šioje rankoje virš alkūnės bei abiejose kojose, virš kelių. Policijos pareigūno paklausta, ar ji buvo sumušta, nukentėjusioji R. Ž. savo dešiniu kumščiu ėmė smūgiuoti į priekį ore, teigdama, kad „ ir (duomenys neskelbtini) meta, ir dabar kas nepatinka...“, o patikslinus, ar šiandieną ji buvo mušama, nukentėjusioji su kaire ranka atvertė į išorę apatinę lūpą ir rodė galimą sužalojimą, teigdama, jog tai įvyko „ šiandien “. Toliau bendraujant su nukentėjusiąja R. Ž. kambaryje, kurią apžiūrinėjo į butą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, pastaroji, sėdėdama ant minkštasuolio, atsakant į policijos pareigūno klausimą, pasakė: „ dabar pradėjo smurtauti, kas tik nepatinka “, po ko su dešiniu kumščiu kelis kartus pamoja į priekį, demonstruodama smūgius, o po to, palinkusi, rodė koją ar kojas(pastaba: apatinė kūno dalis nefilmuojama) bei teigė, kad šioje vietoje prieš ją smurtavo užvakar su mediniu pagaliu, o šiandieną „ į lūpą dėjo “. Šias policijos pareigūnų „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos, kuri buvo peržiūrėta ir teisminio bylos proceso metu, aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2023m. spalio 26d. kitų objektų apžiūros protokolas(b.l. 90-96, t. 1).

Be to, tą aplinkybę, kad nukentėjusioji R. Ž. patyrė fizinį smurtą patvirtina ir byloje esantis VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotas nukentėjusiosios-pil. R. Ž. ligos istorijos Nr. 23PR-10685 su gydytojo įrašu išrašas, kurį ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikusi nukentėjusioji R. Ž., iš kurio matyti, kad 2023m. spalio 05d., 22⁴⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, lydima policijos, dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje buvo pristatyta pacientė-pil. R. Ž., pasak kurios, prieš ją smurtavo vyras-pil. L. Ž., kuris trenkė į lūpą ir veidą. Pacientės teigimu, bandė ją smaugti, stipriai sugriebė dešinį žąstą, kuris užvakar su pagaliu jai trenkė į koją ir ranka trenkė į veidą. Tikslinant smilkinio srityje esančios hematomos kilmę, pacientė teigė, kad į tą vietą anksčiau yra vyras trenkęs. Atlikus pacientės medicininę apžiūrą, apatinėje lūpoje(vidinėje pusėje) buvo stebimas smulkus prakirtimas, nereikalaujantis siuvimo. Visame kūne buvo stebimos įvairaus senumo hematomos. Veide, ties kairiu apatiniu žandikauliu, skruostikauliu ir kairiu smilkiniu buvo stebimos hematomos yra violetinės, žalsvai gelsvos. Kairiame petyje buvo matoma didelė hematoma(violetinė, gelsva), skausmingas kairysis raktikaulis, ties kaire kaklo puse buvo stebimas šviežias nubrozdinimas(raudona), taip pat dešiniame žąste buvo stebima hematoma, šalia kurios yra šviežia kraujosruva(raudoni taškeliai), o nugaroje, juosmeninėje srityje buvo stebimi nubrozdinimai(b.l. 49-52, t. 1). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertė, nukentėjusiajai R. Ž. 2023m. spalio 09d. lankantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje, atlikusi papildomą nukentėjusiosios asmens medicininę apžiūrą, nustatė, jog nukentėjusiosios R. Ž. kūno įvairiose vietose fiksuoti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dvidešimt septyniais trauminiais poveikiais, iš kurių poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir dešiniame petyje buvo padarytos prieš 6-9 paras, o visi kiti sužalojimai prieš 3-6 paras iki apžiūros(b.l. 66-68, t. 1). Apklausos teisminio bylos proceso metu teismo medicinos ekspertė, kaip specialistė, patvirtindama savo duotą išvadą, papildomai nurodė, jog nustatyti sužalojimai-poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir dešiniame petyje pagal jų medicininiuose dokumentuose fiksuotas makromorfologines savybes turėjo būti padaryti anksčiau, nes jau nebepatenka į pagal nukentėjusiosios R. Ž. aiškinamas aplinkybes galimai patirto fizinio smurto 2023m. spalio 03d. ir 05d. intervalą, kadangi minėti sužalojimai galimai buvo padaryti prieš 6-9 paras iki apžiūros, kuri buvo atlikta 2023m. spalio 09d. Be to, teismo medicinos ekspertė, teismo bylos proceso metu pagarsinus prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungto daiktinio įrodymo-medinės lazdos, kaip galimo nusikalstamos veikos padarymo įrankio, aprašymą, tikslinant savo duotą išvadą dėl nustatytų sužalojimų blauzdose, nurodė, jog tikėtina(negalima atmesti), kad pagal medicininiuose dokumentuose aprašytas kraujosruvų/nubrozdinimų makromorfologines savybes, jų formą ir išsidėstymą tokie sužalojimai nulaužtos medinės lazdos(pagalio) dalimi galėjo būti padaryti tik dešinėje blauzdoje, o kairėje blauzdoje kažkokių individualių požymių, būdingų cilindro formos daiktui, nebuvo užfiksuota, nes yra fiksuojamos tik nedidelės kraujosruvos.

Savo ruožtu paties kaltinamojo L. Ž. duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo L. Ž. parodymai yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(BK 140 straipsnis). Tuo tarpu pagal BK 138 str. 2d. 3p. baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą(LR 2008m. birželio 12d. įstatymo Nr. X-1597, įsigaliojusio 2008m. birželio 27d., redakcija).

Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinimo dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios R. Ž. asmenį 2023m. spalio 03d. kilusio šeimyninio konflikto metu epizode kaltinamajam L. Ž. yra pašalintinas nukentėjusiajai padarytų kraujosruvų kairės akies viršutiniame voke, dešiniame petyje, rankose ir odos nubrozdinimų su poodinėmis kraujosruvomis kairėje blauzdoje faktas, o dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios R. Ž. asmenį 2023m. spalio 05d. kilusio šeimyninio konflikto metu epizode yra pašalintinas ir nukentėjusiajai padarytų poodinių kraujosruvų kaktos kairėje faktas.

Baudžiamojoje byloje 2023m. lapkričio 15d. buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys Nr. 35787 117,51 Eur.(vieno šimto septyniolikos eurų ir 51 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios R. Ž. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 80-82, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo L. Ž. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios R. Ž. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 83, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Be to, juridinis asmuo-Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama valstybės interesus, baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo L. Ž. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios R. Ž. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, o pastarojo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis L. Ž., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinų valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiosios R. Ž. gydymui, atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Be to, įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji R. Ž. dėl patirto fizinio smurto stacionare gydoma nebuvo, kuri po 2023m. spalio 05d. kilusio šeimyninio konflikto, kurio metu buvo smurtaujama, lydima policijos, lankėsi VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, kur buvo atlikta pacientės medicininė apžiūra, kuriai buvo rekomenduota neurochirurgo konsultacija, tačiau, nukentėjusiajai atsisakius būti pervežtai pas neurochirurgą konsultacijai, išrašius geriamus vaistus, buvo išleista į namus, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 49-51, t. 1). Pasak nukentėjusiosios R. Ž., dėl 2023m. spalio 03 ir 05d.d. įvykusių šeimyninių konfliktų metu patirto fizinio smurto jai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet dėl nuolatinio kaltinamojo smurtavimo ji išsigąsta, patirdama ne tik nervinį stresą ir baimę, ko pasekoje jai „ surakina “ kelius, dėl ko ji negali atsistoti ir judėti, bet ir dvasinį sukrėtimą, vidinius išgyvenimus ir bejėgiškumo jausmą, o kartu ir pažeminimą, nes, būdama neįgalus asmuo dėl turimų sveikatos problemų(pastaba: bylos duomenimis nukentėjusioji R. Ž. turi (duomenys neskelbtini) darbingumą, kuriai be pagrindinės diagnozės-(duomenys neskelbtini) yra diagnozuotos ir kitos ligos, todėl, pasak nukentėjusiosios, dėl (duomenys neskelbtini) ji sunkiai vaikšto, pasiramsčiuodama ramentu), negali tinkamai apsiginti, o jos sutuoktinis-kaltinamasis L. Ž. tokiu jos bejėgiškumu ir naudojasi.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas nukentėjusiajai R. Ž. padarytos neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo L. Ž. kaltės formą-tiesioginę tyčią ir pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį intensyvumą, smurtavimo pasekoje pastarajai padarytų kūno sužalojimų laipsnį(dėl kaltinamojo L. Ž. pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios R. Ž. asmenį pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryti nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai) ir jo sukeltas pasekmes(jokių objektyvių duomenų apie dėl nukentėjusiosios R. Ž. patirto fizinio smurto atsiradusius liekamuosius reiškinius byloje nėra), į nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusioji yra bedarbė ir neįgalus asmuo, turintis (duomenys neskelbtini) darbingumą), bet ir į paties kaltinamojo L. Ž. turtinę padėtį(kaltinamasis yra dirbantis asmuo((duomenys neskelbtini)), kurio vadovaujama bendrovė-(duomenys neskelbtini) (b.l. 154, t. 1)), ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(kaltinamojo L. Ž. nusikalstamais veiksmais turtinė žala nepadaryta, nes nukentėjusioji, reikšdama civilinį ieškinį byloje, turtinių reikalavimų nekelia) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose pagal BK 138 ir 140 str. str. dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, vertindamas visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios R. Ž. interesais jos atstovo pagal paskyrimą-advokato pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo L. Ž. yra priteistina visa nukentėjusiosios prašoma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo L. Ž. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Po baudžiamosios bylos su pirminiu kaltinamuoju aktu perdavimo teismui, kuri 2024m. kovo 21d. teisėjos nutartimi buvo grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nukentėjusiosios R. Ž. interesus tiek tolesnio ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024m. vasario 28d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-02770 pagrindu pagal paskyrimą atstovavo gynėjas(b.l. 1-15, 19-24, t. 2).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu 2024m. rugsėjo 19d. ir 2024m. spalio 09d. Ukmergės rūmuose buvo gauti du, o po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo 2024m. lapkričio 14d. ir dar vienas patikslintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl nukentėjusiajai R. Ž. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 1.031,25 Eur.(vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą ir 25 eur/ct.)(b.l. 29-39, 45-49, t. 3).

BPK 106 straipsnis(LR 2022m. balandžio 12d. įstatymo Nr. XIV-1011, įsigaliojusio 2022m. gegužės 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, po baudžiamosios bylos su pirminiu kaltinamuoju aktu perdavimo teismui, po to, kai 2024m. kovo 21d. teisėjos nutartimi byla buvo grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, advokatas V. Giriūnas, pateikdamas advokato orderį, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024m. vasario 28d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pradėjo atstovauti nukentėjusiosios R. Ž. interesus byloje nuo 2024m. kovo 05d.(b.l. 19-24, t. 2), kurią toliau atstovavo tiek viso tolesnio ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi grąžinus bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje tęsėsi iki 2024m. birželio 11d. imtinai, o baudžiamąją bylą perdavus į teismą, teisminio proceso metu buvo paskirti 6(šeši) teismo posėdžiai, teisminio bylos proceso metu nukentėjusiosios atstovui pagal paskyrimą-advokatui savo kliento interesais paruošus ir pateikus byloje civilinį ieškinį, todėl, atsižvelgiant tiek į nusikaltimų padarymo pobūdį, aplinkybes ir nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo L. Ž., kaip dirbančio asmens, turinčio pastovų legalų pragyvenimo šaltinį, turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios R. Ž. atstovu byloje, kuri 100% yra atleista nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o taip pat ir nuo proceso išlaidų mokėjimo, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės, atitinka protingumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų dydžių(pastaba: teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų, t.y. apmokėjimo už advokato paslaugas, atstovaujant nukentėjusiosios R. Ž. interesus byloje, išeities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. sausio 22d. nutarimu Nr. 69(2016m. balandžio 13d. nutarimo Nr. 364 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje)). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad valstybės prašomos priteisti advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios R. Ž. atstovu byloje, patirtos išlaidos nepažeidžia ir paties kaltinamojo L. Ž. teisių ir teisėtų interesų, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo L. Ž., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, advokatui pagal paskyrimą atstovaujant nukentėjusiosios L. Ž. interesus baudžiamojoje byloje, tenkinant pilnai LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo L. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis L. Ž. padarė du nusikaltimus, vienas iš kurių, numatytas BK 138 str. 2d. 3p., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str. 4d), o veika, numatyta BK 140 str. 2d.,-prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam L. Ž. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo L. Ž. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Sankcijoje už vieną iš kaltinamojo L. Ž. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2d. 3p., baudžiamasis įstatymas numato tik vienintelę bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą. Kadangi pagrindų taikyti BK 54 str. nuostatas kaltinamojo L. Ž. atžvilgiu byloje nėra, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam inkriminuojamų veikų žmogaus sveikatai skaičių, veikų padarymo aplinkybes, smurtinių veiksmų intensyvumą ir jų sukeltas pasekmes bei į paties kaltinamojo L. Ž., kaip praeityje neteisto(pastaba: kaltinamojo L. Ž. atžvilgiu anksčiau jau yra buvę pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje prieš sutuoktinės R. Ž. asmenį, tačiau, nesurinkus pakankamai duomenų kaltei pagrįsti, ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti(b.l. 145-153, t. 1)), tačiau ne vieną kartą administracine tvarka buvusio bausto asmens(b.l. 156-159, t. 2), asmenybę, laiko, kad kaltinamasis L. Ž. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), kaltinamajam L. Ž. už abi padarytas veikas paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, tikslinga paskirtinos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau pastarajam paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus(draudimus), kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo, kaip nuteistojo, elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo L. Ž. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytų veikų pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš šeimos narį(sutuoktinę) smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(BK 67 str. 3d., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

L. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2d. 3p., 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti:

-pagal BK 138 str. 2d. 3p.-laisvės atėmimu vieneriems metams;

-pagal BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija)-laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti vienerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo.

LR BK 75 str. 1-2, 4-7d.d.(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.) pagrindu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam L. Ž. paskiriant šiuos įpareigojimus(draudimus): a) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiosios R. Ž., viename iš rajoninių dienraščių „ Gimtoji žemė “ arba

„ Ukmergės žinios “ skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą; b) įpareigoti toliau tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo įmonės veiklos nutraukimo(sustabdymo) dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

BK 67 str. 3d. ir 72² str. pagrindu kaltinamajam L. Ž. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. Ž. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje 2024m. lapkričio 15d. pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį Nr. 35787 tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo L. Ž. 117,51 Eur.(vieno šimto septyniolikos eurų ir 51 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios R. Ž. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios R. Ž. interesais jos atstovo pagal paskyrimą-advokato pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo L. Ž. 2.000,- Eur.(du tūkstančius eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo L. Ž. 1.006,25 Eur.(vieną tūkstantį šešis eurus ir 25 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024m. vasario 28d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-02770 suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atstovaujant nukentėjusiosios R. Ž. interesus byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu), šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą-medinę lazdą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o daiktinį įrodymą-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje registruotu telefoninio pranešimo garso įrašu ir su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BO-DY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, įdėtą į popierinį voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.