Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei ir Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, kaltinamajam R. G., gynėjui advokatui Žydrūnui Rupšiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, dabar gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojamoji gyvenamoji vieta - Švedija, profesinio išsilavinimo, dirbantis Švedijoje, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2011-12-27 apie 9.15 val. Šiaulių mieste, Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Tilžės g. 54, kur buvo pristatytas už padarytą teisės pažeidimą, davė kyšį - vieną kupiūrą 200 litų (AE 8325932) valstybės tarnautojams - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio specialistui A. Ž. ir vyresniajam patruliui T. S., pinigus padėdamas Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse – apklausos kambario patalpose ant stalo, tokiu būdu siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, kad nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už važiuojamosios kelio dalies perėjimą degant raudonam šviesoforo signalui.

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-12-27 ryte ėjo per gatvę degant raudonai šviesoforo šviesai. Perėjus gatvę, privažiavo policijos pareigūnai ir paprašė pateikti asmens dokumentus, bet dokumentų jis nepateikė, buvo išgėręs. Su pažeidimu nesutiko. Pareigūnai jį nuvežė į policijos nuovadą patikrinti asmens tapatybę ir blaivumą. Pirmą kartą tikrinant blaivumą alkotesteris nieko nerodė, kadangi prietaisas buvo sugedęs. Tada pareigūnai nusivedė jį ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurį padėjo ant stalo. Po protokolo surašymo jis padėjo ant stalo 200 litų, kadangi norėjo iš karto susimokėti jam paskirtą baudą. Nepamena, ar pareigūnai jam išaiškino, kad baudą reikia susimokėti banko pavedimu į nurodytą sąskaitą, jis pagalvojo, kad baudą gali sumokėti iš karto kabinete. Gyvena Švedijoje, toje šalyje yra tekę mokėti baudą iš karto policijos pareigūnui, pagalvojo, kad ir Lietuvoje taip galima. Baudą jam yra tekę mokėti ir per banką. Prisimena, kad jam pareigūnai sakė, jog kuo greičiau sumokės baudą, tuo mažiau reikės mokėti. Po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pareigūnai dar kartą davė pūsti į alkotesterį, tada įpūtė 2,8 promiles. Teigė, kad jam nebuvo jokio tikslo papirkinėti pareigūnų, kadangi bauda jam buvo skirta tik 40 litų. Su pažeidimu po protokolo surašymo sutiko. Nematė, kokius dokumentus jam surašė policijos pareigūnai, nežino, ant kokių dokumentų pasirašė. Prisipažįsta, kad davė pinigus, bet tai buvo ne kyšis. Pareigūnai jo neįspėjo neduoti kyšio, jis padėjo 200 litų ant stalo ir laukė, kol jam išrašys pinigų priėmimo kvitą ir išduos grąžą. Nepamena, ar pareigūnai išaiškino jo teises. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino dėl to, kad ne taip suprato kaltinimą, kadangi paprasčiausiai norėjo greičiau sumokėti baudą, kyšio nedavė. Nežino, ar blaivus būtų taip pasielgęs. Suprato, už ką buvo sulaikomas ir ką darė policijos pareigūnai, o apie kyšio davimą suprato tik izoliatoriuje. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, jei būtų buvęs blaivus, būtų paklausęs, ar gali susimokėti iš karto, o ne padėjęs iš karto pinigus ant stalo.

Liudytojas A. Ž. teisme paaiškino, kad 2011-12-27 ryte apie 9.00 val. patruliavo su kolega, Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžoje pastebėjo vyriškį, einant per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, kuris ne tik ėjo, bet ir stabdė pravažiuojančias mašinas, atrodė išgėręs, bet ne toks, kad negalėtų savęs kontroliuoti. Vyriškį sulaikė, kuris buvo aiškiai neblaivus: labai svirduliavo, nerišliai kalbėjo, jautėsi alkoholio kvapas. Kaltinamasis, pasodintas į tarnybinį automobilį, nurodė, kad asmens dokumento neturi. Alkotesteriu tikrintis vyriškis atsisakė, todėl jį pristatė į miesto komisariatą Tilžės gatvėje nustatyti jo asmenybę. Komisariate paprašius vėl pasitikrinti blaivumą, vyriškis atsisakė. Bendraujant su juo, kaltinamasis ištraukė savo asmens dokumentus, todėl jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Vyriškis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, todėl buvo surašytas administracinis nurodymas, bet kaltinamasis atsisakė pasirašinėti dokumentus. Po to vyriškis išsitraukė iš piniginės 200 litų kupiūrą ir padėjo ją ant stalo, sakydamas, kad tai „jiems, nes jam nereikia jokių problemų“. Pareigūnai tai suprato, kaip bandymą papirkti, išsisukti nuo administracinės atsakomybės, išaiškino vyriškiui atsakomybę dėl baudžiamosios atsakomybės už pareigūno papirkimą, vyriškis nereagavo į įspėjimus, atsisakė pasirašyti ant pateiktų dokumentų, neigė padarytą nusižengimą. Reikalavo, kad vyriškis paimtų pinigus, bet kaltinamasis pinigų nepaėmė, atsisakė pasirašyti dokumentus, buvo neblaivus, todėl buvo uždarytas į sulaikymo patalpas. Išvežant vyriškį į areštinę, vyriškis pasirašė ant administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame buvo nurodyta administracinės bylos nagrinėjimo data, nuo pat sulaikymo vyriškiui atrodė viskas labai juokinga, neva jie gaišta laiką. Jeigu kaltinamasis iš karto būtų pateikęs asmens dokumentą, būtų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę įvykio vietoje. Iki pinigų ištraukimo jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat buvo surašytas ir administracinis nurodymas. R. G. prašė panaikinti dokumentus, kad įvykis nebūtų registruojamas, sakė, kad įvykis bus pamirštas, kaip net nebūtų buvę nieko, kad nebūtų fiksuojamas šis pažeidimas. Dokumentų sunaikinti teoriškai ir praktiškai neįmanoma, nes administracinio teisės pažeidimo protokolai yra griežtos apskaitos dokumentai. Dokumentai jau buvo užpildyti, pareigūnai nieko padaryti nebegalėjo, o ką R. G. turėjo galvoje sakydamas „neberašykite“ (101 b. l.), nežino. Jei pažeidėjas sutinka su pažeidimu, jam išduodamas ir administracinis nurodymas, kadangi R. G. neigė pažeidimą, administracinis nurodymas jam nebuvo išduotas. Neigimas netrukdo pildyti administracinio nurodymo, bet tokiu atveju administracinis nurodymas negalioja. Visada rašomas protokolo numeris, jei vėliau pažeidėjas pripažįsta kaltę - kitas numeris, jeigu ne - administracinis nurodymas sudraskomas. Nurodymas nėra griežtos apskaitos blankas, jo administracinėje byloje nebus, tai neoficialus dokumentas, tai informacinio pobūdžio, laisvos formos dokumentas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra giežtos apskaitos, protokole yra nurodyta, kad neįteiktas administracinis nurodymas, tam yra papildoma grafa. Pažeidėjas buvo neblaivus, bet jis negriuvinėjo, viską suprato, toje stadijoje pareigūnai nepagalvojo, kad reikia palaukti, kol vyriškis prablaivės, nes jis viską suprato, buvo sąmoningas, todėl apklausos neatidėjo. Praktikoje jau nebetaikoma, kad neblaivumas būtų tikrinamas ligoninėje, kaltinamasis svirduliavo, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau iš jo elgesio neatrodė, kad jį būtina sulaikyti išblaivinimui, jis viską suvokė. Jei pažeidėjas būtų iš karto sutikęs pasitikrinti blaivumą, jį būtų uždarę į išblaivinimo kamerą, bet iš kaltinamojo neatrodė, kad jį būtina sulaikyti išblaivinimui, jis viską suvokė, pristatytas atsisakė pūsti į alkotesterį. Po to, kai kaltinamasis buvo pristatytas į sulaikymo kamerą, tada pareigūnai jokių veiksmų nebeatliko, tai darė tyrėjai. Alkotesteris nebuvo sugedęs, kaltinamasis atsisakė tikrintis girtumą tiek prie tarnybinės mašinos, tiek atvežtas į komisariatą. Po to, kai kaltinamasis jau buvo sulaikytas už kyšio davimą, tada lyg tai prablaivėjo ir kitaip pradėjo mąstyti ir kalbėti.

Liudytojas T. S. teisme paaiškino, kad 2011-12-27 apie 9.00 val. dirbo su specialistu A. Ž. Važiuojant prie Tilžės - Vytauto g. sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui skersai gatvę ėjo vyriškis, kuris trukdė važiuoti automobiliams, skėsčiojo rankomis. Vyriškis buvo sustabdytas. Jam buvo pasakyta sulaikymo priežastis ir buvo pakviestas sėsti į tarnybinį automobilį ir pateikti asmens dokumentą. Kadangi kaltinamasis atsisakė tai daryti, buvo pristatytas į Šiaulių miesto policijos komisariatą nustatyti asmenybę. Vyriškis buvo neblaivus. Pristačius jį į patalpas, dar kartą paprašius pateikti asmens dokumentą, jis pateikė asmens tapatybės kortelę. Buvo pradėtas rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolas. Vyriškiui buvo išaiškinta, kad už padarytą jo nusižengimą bus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Vyriškis buvo labai nepatenkintas. Prašė kuo greičiau surašyti tą administracinės teisės pažeidimo protokolą, kad galėtų išeiti kuo greičiau lauk. Berašant protokolą, pilietis išsitraukė savo asmeninę piniginę, išsiėmė 200 Lt kupiūrą, kurią padėjo ant stalo, teigdamas, kad pareigūnai sunaikintų tuos dokumentus, kad įvykis nebūtų registruojamas. Jis buvo įspėtas, kad už tokią veiką numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau kaltinamasis nenorėjo suprasti, padėjęs tą kupiūrą, prašė vis tiek jį paleisti, o pažeidimo nefiksuoti. Tada kaltinamasis ir buvo sulaikytas už pareigūnų papirkimą. Kaltinamasis buvo supažindintas su protokolu. Tačiau užpildžius protokolą ir paprašius pasirašyti, vyriškis atsisakė tai padaryti. Tada kaltinamasis ir išsitraukė 200 Lt kupiūrą bandydamas papirkti pareigūnus. Ar kaltinamajam buvo įteiktas protokolas – neprisimena. Asmens blaivumas nebuvo tikrintas, kadangi kaltinamasis sutiko su pažeidimu, buvo adekvatus, savo veiksmus suprato. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pinigus vyriškis siūlė už įvykio neįregistravimą, gerai visko neprisiminė, prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. R. G. neprašė nesurašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo. Kaltinamajam buvo liepta prisėsti ir palaukti, kol bus surašytas administracinės teisės protokolas. Administracinis nurodymas buvo surašytas vietoje, tačiau kai vyriškis atsisakė pasirašyti ant protokolo, administracinis nurodymas neturėjo būti įteiktas, nes kaltinamasis nesutiko su pažeidimu. Nesutikus pažeidėjui su padarytu pažeidimu, administracinis nurodymas neteko galios, buvo anuliuotas ir pažeidėjas turėjo būti nusiųstas į posėdį, kur kiti pareigūnai priima sprendimą. Jis surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą. Kai kaltinamasis buvo pristatytas į policijos nuovadą ir jam buvo pasakyta, kad bus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, asmuo sutiko. Jis dar pats pareigūnus paragino greičiau surašyti tą protokolą ir jį paleisti. Į nurodytą grafą, kur turėjo pasirašyti pažeidėjas, kaltinamasis pasirašė: „nesutinku, nuoširdžiai gailiuosi“. Neturėtų būti parašyta administraciniame teisės pažeidimo protokole, kad yra sunaikintas administracinis nurodymas. Kaip atsispaudė administracinės bylos lape Nr. 3 įrašas „nuoširdžiai gailiuosi“, negalėjo atsakyti. Asmuo buvo išgėręs, tačiau suprato visus savo veiksmus, rišliai atsakinėjo į klausimus, suprato, kad bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl ir nekilo abejonių, kad reikia daryti asmens blaivumo testą.

Motyvuojamoji dalis

Be liudytojų A. Ž. ir T. S. paaiškinimų teisme, R. G. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- 2011-12-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto A. Ž. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 27 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu T. S., apie 8.50 val. Šiauliuose, Tilžės – Vytauto gatvių sankryžoje, pastebėjo vyriškį, einantį per sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui. Vyriškis įsisodinus į tarnybinį automobilį, jam buvo paaiškinta, kad bus rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl KET pažeidimo. Matėsi, kad vyriškis yra neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Pėstysis atsisakė pasakyti savo vardą ir pavardę, taip pat atsisakė pasitikrinti alkoholio matuokliu, todėl jis buvo pristatytas į Šiaulių miesto PK. OVS laukiamąsias patalpas asmenybės nustatymui ir protokolo surašymui. Surašius administracinės teisės protokolą vyriškiui R. G. laukiamosiose patalpose buvo duota susipažinti su surašytu protokolu. Į tai R. G. atsakė, kad jam nereikia jokių problemų ir jis nori greičiau būti paleidžiamas. Tai sakydamas vyriškis iš striukės kišenės išsitraukė piniginę, o iš jos 200 Lt kupiūrą ir ją padėjo ant stalo šalia protokolo bei pasakė, kad tai yra atlygis, kad pareigūnai nefiksuotų pažeidimo. A. G. buvo įspėtas taip nesielgti, nes už papirkimą yra numatyta atsakomybė, bet R. G. primygtinai pareikalavo paimti ant stalo padėtus 200 litų. R. G. buvo sulaikytas už kyšio davimą. Supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu R. G. su pažeidimu nesutiko, todėl buvo iškviestas į posėdį (3-4 b. l.);

- 2012-12-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo vyresniojo patrulio T. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2011-12-27 apie 8-50. Patruliuodamas kartu su vyr., specialistu A. Ž. autopatrulyje „Alksna 33“, Šiauliuose, ties Tižės ir Vytauto gatvių sankryža pastebėjo vyriškį, kuris degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, kliudydamas eismui, perėjo per važiuojamąją kelio dalį. Vyriškis buvo sulaikytas. Bendraujant su vyriškiu nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Paprašius vyriškiui prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, jis tai daryti atsisakė. Pasiūlius jam pasitikrinti alkotesterio pagalba neblaivumą, jis taip pat atsisakė. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių m. PK nustatyti jo asmenybę bei administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą pažeidimą surašymui. Policijos komisariate laukiamosiose patalpose, dar kartą paprašius, vyriškis pateikė savo asmens tapatybės kortelę, pagal ją buvo nustatyta, kad pristatytasis asmuo yra R. G.. Jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pakvietus minėtą vyriškį į laukiamąsias PK patalpas susipažinti bei pasirašyti jam surašytą protokolą, vyriškis atsisėdo šalia pareigūno ir pasakė, kad jam jokių problemų nereikia bei prašė greičiau jį paleisti. Tai sakydamas jis iš striukės kišenės išsitraukė piniginę ir iš jos 200 Lt nominalo kupiūrą, padėjo ją ant stalo šalia jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo. Sakė, kad tai yra atlygis už tai, kad jie nefiksuotų jo padaryto pažeidimo. R. G. buvo įspėtas taip nesielgti, nes už papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vyriškis primygtinai reikalavo, kad pinigus pareigūnai paimtų ir jį paleistų. Už padarytą veiką R. G. buvo sulaikytas. Apie šį įvykį buvo informuoti Šiaulių m. PK budėtojai. R. G. buvo nuvestas į sulaikymo patalpas, susipažinti su administracinio teisės pažeidimo protokolu atsisakė, todėl buvo iškviestas į posėdį (5-6 b. l.);

- 2011-12-27 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios Tilžės g. 54, Šiauliuose, apžiūra, nurodyti įvykio požymiai (7-11 b. l.);

- 2011-12-28 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 200 Lt kupiūros, kurios Nr. AE 8325932, apžiūra (12-13 b. l.);

- asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad 2011-12-27 09.48 val. R. G. nustatytas 2,76 promilių girtumas (18 b. l.);

- 2011-12-27 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F488146, surašytu vyr. patrulio T. S., kuriame matyti, kad R. G. su pažeidimu nesutiko, tą patvirtino parašu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kvalifikuotu ar didesnio pavojingumo laipsnio papirkimu laikomas siūlymas, pažadas ar kyšio davimas, kai kyšio vertė didesnė negu 250 MGL. Atsakomybė už papirkimą yra taip pat diferencijuojama ir papirkimas laikomas kvalifikuotu, jei kyšio davėjas siekė paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (LR BK 227 str. 2 d.).

Teismas, išanalizavęs įrodymų visetą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. G. kaltė dėl kyšio davimo valstybės tarnautojams - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio specialistui A. Ž. ir vyresniajam patruliui T. S. yra įrodyta visiškai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltinamasis R. G. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas paaiškinimus apie įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojų A. Ž. ir T. S. paaiškinimams, kad 2011-12-27 ryte, būdamas neblaivu, ėjo per gatvę degant raudonai šviesoforo šviesai. Perėjus gatvę, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė pateikti asmens dokumentus, bet dokumentų jis nepateikė, buvo išgėręs, su padarytu pažeidimu nesutiko, todėl pareigūnai nuvežė jį į policijos nuovadą išsiaiškinti asmens tapatybę ir nustatyti blaivumą. Tačiau, skirtingai nei liudytojai, kurie įspėti dėl melagingų parodymų davimo, kaltinamasis nurodė, kad 2011-12-27 apie 9.15 val. Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose, kur buvo pristatytas apklausai už padarytą teisės pažeidimą, pareigūnams surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, ant stalo padėjo vieną 200 litų kupiūrą (AE 8325932), siekdamas iš karto susimokėti baudą. Nors kaltinamasis nurodė, kad gyvena Švedijoje ir toje šalyje yra tekę mokėti baudą iš karto policijos pareigūnui, visgi jis taip pat paaiškino, kad baudą jam yra tekę mokėti ir per banką jau būnant Lietuvoje. Iš pažymos apie administracines nuobaudas matyti, kad R. G. administracine tvarka iki šio įvykio buvo baustas 6 kartus, bauda paskirta už penkis administracinius teisės pažeidimus, duomenų, kad baudos nebūtų iki šiol sumokėtos, byloje nėra (112-115 b. l.). Visa tai rodo, kad kaltinamasis buvo susipažinęs su baudos sumokėjimo tvarka, ją gerai žinojo ir, veikdamas tiesiogine tyčia, davė 200 Lt dydžio kyšį policijos pareigūnams, siekdamas paperkamų policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad jie neduotų eigos R. G. patraukimui administracinėn atsakomybėn - neįregistruotų įvykio ar nefiksuotų pažeidimo. Minėtas aplinkybes patvirtina liudytojų A. Ž. ir T. S. parodymai, kad nors kaltinamajam buvo išaiškinta baudos mokėjimo tvarka, jis pinigus padėjo jiems ant stalo Šiaulių miesto PK tarnybinėse patalpose ir prašė neregistruoti įvykio, nefiksuoti pažeidimo ir išsiskirstyti gražiuoju, kaip nieko ir nebūtų buvę, nors buvo įspėtas, kad už papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau pinigų nuo stalo nepaėmė. Šių liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus bei jų 2011-12-27 tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (3-6 b. l.). Joks šių policijos pareigūnų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai R. G. apkaltinti nebūto nusikaltimo padarymu. Policijos pareigūnų A. Ž. ir T. S. parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs bei logiški, atitinkantys įvykių seką, t.y., kad jie pamatę skersai gatvę einantį R. G., kuris mojavo rankomis ir stabdė eismą degant raudonam šviesoforo signalui, jį sulaikė, pasiūlė pasitikrinti neblaivumą, jam atsisakius ir nepateikus policijos pareigūnams savo asmens dokumento, jis buvo nuvežtas į Šiaulių miesto policijos komisariato tarnybines patalpas asmenybės nustatymui ir apklausai, kur R. G. išsitraukė iš piniginės 200 litų kupiūrą ir padėjo ją ant stalo, kad nebūtų įregistruotas įvykis ar užfiksuotas pažeidimas, nesuvokdamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jau buvo surašytas ir jį sunaikinti ar anuliuoti tokia galimybė nenumatyta. Pareigūnai tai suprato, kaip bandymą papirkti ir išsisukti nuo administracinės atsakomybės, todėl R. G. išaiškino atsakomybę dėl baudžiamosios atsakomybės už pareigūno papirkimą, tačiau R. G. nereagavo į jų įspėjimus, pinigų neatsiėmė, atsisakė pasirašyti dokumentus, buvo neblaivus, todėl buvo uždarytas į sulaikymo patalpas. Policijos pareigūnai R. G. iki to įvykio nepažinojo, įvykio metu atliko savo tarnybinę užduotį, todėl jiems be jokios priežasties apkaltinti kaltinamąjį nebūto nusikaltimo padarymu nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. A. Ž. ir T. S. yra policijos pareigūnai- valstybės tarnautojai, kurių vienas iš uždavinių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (Policijos veiklos įstatymo 2 str., 5 str.), o ne konfliktavimas su piliečiu. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, nurodyta kaltinime: „kad nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už važiuojamosios kelio dalies perėjimą degant raudonam šviesoforo signalui“ teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį ir liudytojus, nepasitvirtino, nes iš kaltinamojo R. G., liudytojų A. Ž. ir T. S. parodymų matyti, kad kaltinamasis siekė kitokio neteisėto neveikimo, o būtent- kad nebūtų įregistruotas įvykis ar užfiksuotas pažeidimas. Pažymėtina, kad tai nustačius, veikos kvalifikacija nesikeičia, o aukščiau nurodyta aplinkybė „kad nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už važiuojamosios kelio dalies perėjimą degant raudonam šviesoforo signalui“ šalintina iš kaltinimo, kaip nepasitvirtinusi teisme. Papildyti kaltinimo nauja faktine aplinkybe, kad kaltinamasis prašė neįregistruoti įvykį ir nefiksuoti pažeidimo, teismas savo iniciatyva negali, nes tai reikštų kaltinimo ribų peržengimą ir kartu pažeistų kaltinamojo R. G. teises į gynybą. Akcentuotina, kad skirtingai nei vėliau atlikto ikiteisminio tyrimo ir įvykusio teisiamojo posėdžio metu, bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą- pagreitinto proceso tvarka kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, visas kaltinime nurodytas aplinkybes pilnai pripažino, nurodė, jog nieko neneigia (52-57 b. l.). Tokie nenuoseklūs ir prieštaringi kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė pozicija ir atmestini. Kaltinamojo teiginys, kad jo blaivumas iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo nebuvo patikrintas dėl alkotesterio gedimų, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas, nes pareigūnai A. Ž. ir T. S. vienareikšmiškai nurodė, jog R. G. girtumą pasitikrinti pats kategoriškai atsisakė. Kaltinamojo gynėjo argumentas, kad kaltinamasis administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu buvo sunkaus girtumo laipsnio, todėl negalėjo suprasti užduodamų klausimų, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes liudytojas A. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad tikrintis neblaivumą kaltinamasis atsisakė tiek prieš atvežant į policijos komisariatą, tiek jau jį ten pristačius, jis svirduliavo, bet ne tiek, kad jam būtų galima surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 178 straipsnį, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau jis neatrodė toks girtas, kad negalėtų suvokti, kas vyksta ir kuo jis yra kaltinamas, suprato jam užduodamus klausimus, nurodė, kad priverstinis neblaivumo tikrinimas ligoninėje praktikoje jau nebetaikomas. Liudytojas T. S. parodė, jog kaltinamasis atrodė neblaivus, bet ne toks, kad nesuprastų su juo atliekamų veiksmų reikšmės ir esmės, nors teisme nurodė, kad kaltinamajam neblaivumo nenustatinėjo, nes jis nekėlė abejonių, tačiau pridūrė, kad gali visko gerai neprisiminti, ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat, kaip ir jo kolega A. Ž., patvirtino tą aplinkybę, kad kaltinamasis tikrintis neblaivumą atsisakė. Be to, ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad suprato, už ką buvo sulaikomas ir ką darė policijos pareigūnai, o apie kyšio davimą suprato tik izoliatoriuje. Įrodymų visuma, t.y. liudytojų A. Ž., T. S. paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis buvo įspėtas už pareigūnų papirkimą, tačiau davė 200 litų kupiūrą komisariato tarnybinėse- apklausos kambario patalpose, padėdamas ją ant stalo (3-6 b. l.), daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta 200 litų nominalo Nr.AE8325932 kupiūra (12-13 b. l.) akivaizdžiai įrodo, kad R. G. neteisėtu būdu davė kyšį policijos pareigūnams, siekdamas išvengti atsakomybės dėl administracinio teisės pažeidimo, prašydamas neįregistruoti įvykio, nefiksuoti administracinio teisės pažeidimo, teigdamas, kad tai padėka, siūlė išsiskirstyti gražiuoju, tuo siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų, t.y. policijos pareigūnų A. Ž. ir T. S. neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tuo padarydamas nusikalstamą veiką- papirkimą. Papirkimo sudėtis formalioji, todėl kaltinamojo atliktas kyšio davimas kvalifikuotinas kaip baigtas papirkimas, nes papirkimo baigtumo nelemia tai, ar papirktas valstybės tarnautojas jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne, ar susilaikė nuo jų atlikimo, ar nesirengia jų atlikti, baigtumo nelemia nei paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas paimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis. Pažymėtina, kad veikai kvalifikuoti taip pat neturi reikšmės kyšio davimo būdas, vieta ar kitos panašios aplinkybės. Kaltinamasis R. G. realizavo papirkimo objektyviuosius požymius, siekdamas valstybės tarnautojų- policijos pareigūnų A. Ž. ir T. S. neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. suprato savo veikos pavojingumo pobūdį, suvokė, kad atlikdamas minėtus veiksmus duoda kyšį valstybės tarnautojams už neteisėtą pastarųjų neveikimą vykdant įgaliojimus, ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, tai, kad tokius savo veiksmus kaltinamasis atliko siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, pripažįsta, jog R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, kaip baigtas papirkimas, siekiant neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus.

Skirdamas R. G. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis R. G. neteistas (31 b. l.), padarė vieną apysunkį nusikaltimą, dirbantis Švedijoje, darbo biržoje neregistruotas (38, 40 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų iki nusikalstamos veikos padarymo neturėjo (35-37, 112-115 b. l.), VŠĮ Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra (33 b. l.), VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (50 b. l.), vedęs.

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (LR BK 55 str.). Įvertinus tai, kad R. G. ankščiau neteistas, jam laisvės atėmimas neskirtinas. R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra dirbantis, todėl jam areštas taip pat neskirtinas. Teismo nuomone, R. G. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmė - bauda. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. savanoriškai teikia išlaikymą dukteriai I. G. ir sūnui N. G., materialiai padeda motinai S. G. ir R. G., kurie yra pensininkai ir jiems išduoti neįgaliojo pažymėjimai (76-81 b. l.), taip pat tenka pareiga mokėti didelį nuomos mokestį už Švedijoje nuomojamas gyvenamąsias patalpas (70-75 b. l.), bausmės dydis nustatytinas žemesnis nei šios bausmės rūšies dydžio vidurkis, arčiau minimumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 3 p.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (110 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nu 2011-12-27 09.15 val. iki 2011-12-28 09.15 val. (19-20 b. l.), tai yra viena para.

Ikiteisminio tyrimo metu paimti pinigai- 200 Lt kupiūra (AE 8325932), kurie buvo panaudoti darant nusikalstamą veiką ir šiuo metu yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate (16 b. l.), konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir kyšininkavimo rezultatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir skirti baudą 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. gruodžio 27 d. 09.15 val. iki 2011 m. gruodžio 28 d. 09.15 val., tai yra vieną parą, ir laikyti R. G. sumokėjusiu 2 MGL (dviejų šimtų šešiasdešimt litų) dydžio baudą.

Kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, vieną 200 (dviejų šimtų) litų kupiūrą – Nr. AE 8325932 - konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.