Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2011-12-27 09.15 val. iki 2011-12-28 09.15 val., tai yra viena para, ir nustatyta laikyti R. G. sumokėjusiu 2 MGL (du šimtus šešiasdešimt) litų dydžio baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad jis davė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. R. G. 2011-12-27, apie 09.15 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur buvo pristatytas už padarytą teisės pažeidimą davė kyšį - vieną kupiūrą 200 litų (AE 8325932) valstybės tarnautojams - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio specialistui A. Ž. ir vyresniajam patruliui T. S., pinigus padėdamas (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato tarnybinėse laukiamosiose patalpose ant stalo, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už ėjimą per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d..

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti policijos komisariato patalpose esančių vaizdo įrenginių įrašus, apklausti tarnybinius pranešimus surašiusius pareigūnus, inicijuoti specialisto išvados teikimą, ar jis, 2011-12-27, 9.48 val., kai jam buvo nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, galėjo adekvačiai vertinti situaciją, duoti parodymus, ar su juo galėjo būti atliekami tyrimo veiksmai, kokių reikalavimų neatitiko procesiniai veiksmai, atlikti su neblaiviu asmeniu. Nenustačius, kad buvo padaryta materialinės bei proceso teisės pažeidimų, pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendį ir paskirtos 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) baudos dydį sumažinti iki 2000 litų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. nurodo, kad tai, jog pirmosios instancijos teisme buvo nutrauktas įrodymų tyrimas, jam apribojo galimybę pateikti dokumentus, suteikiančius pagrindą pripažinti daugiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, buvo apribota jo teisė teikti įrodymus, aiškintis svarbias bylos aplinkybes. Mano, kad aplinkybės, jog jis savanoriškai teikia išlaikymą dukrai I. G. ir sūnui N. G., materialiai padeda motinai S. G. ir tėvui R. G., kurie yra pensininkai ir jiems išduoti neįgaliojo pažymėjimai, taip pat jam tenka pareiga mokėti didelį nuomos mokestį už (duomenys neskelbtini) nuomojamas gyvenamąsias patalpas, yra pakankamos pripažinti jas atsakomybę lengvinančiomis, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl jam paskirtos baudos sumažinimo.

Apeliantas skunde nurodo, kad jam 2011-12-27, 9.48 val., kai buvo atliekami procesiniai veiksmai - surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad jis buvo įspėtas dėl pasekmių už pareigūnų papirkimą, buvo nustatytas 2,76 promilių girtumas. Mano, kad ši aplinkybė buvo pakankamas pagrindas neatlikinėti su juo procesinių veiksmų, nes tokos būsenos asmeniui sunku buvo orientuotis.

Nuteistasis R. G. nurodo, kad atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas nustatė, kad jis padarė nusikaltimą, tačiau jis teisme parodė, kad kai jį policininkai sulaikė, jis jiems padavė vieną 200 litų kupiūrą, nes norėjo susimokėti baudą, surašyto ATP protokolo jis neskaitė, nes buvo girtas, dėl savo girtumo nesuvokė, kad negali baudos sumokėti pareigūnams, ką pareigūnai jam sakė, jis dėl girtumo neprisimena, mano, kad girtumas jo veiksmams turėjo įtakos, nes blaivus taip niekuomet nebūtų pasielgęs, gailisi dėl tokio savo elgesio. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar jis objektyviai dėl savo būsenos suprato, kad baudos negalima sumokėti tarnybinėse patalpose, perduodant pinigus, skirtus baudai, pareigūnams. Teigia, kad negalima atmesti to, jog už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, jis pagrįstai manė (galėjo manyti), kad administracinę nuobaudą galima sumokėti tarnybinėse patalpose (ši aplinkybė nebuvo paneigta), už tai jam išrašant pinigų priėmimo kvitą. Todėl, apelianto nuomone, neištyrus jo ir pareigūnų pokalbio aplinkybių, kurios neabejotinai turėjo būti fiksuojamos patalpos vaizdo įrašymo įrenginiuose, negali būti pakankamo pagrindo teigti, kad savo elgesiu jis padarė nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendis naikintinas ir byla, ikiteisminio tyrimo užbaigimui kaltinamojo akto surašymu, grąžintina prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 432 str. 2 d.).

Papirkimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 227 str., yra pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Iš R. G. pareikšto kaltinimo matyti, jog jis kaltinamas davęs kyšį policijos pareigūnams A. Ž. ir T. S.. Pagal teismų praktiką, kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui.

Skundžiamas teismo nuosprendis priimtas išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantas yra pripažintas kaltu ir nuteistas už kyšio davimą valstybėms tarnautojams už pageidaujamą valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

Tiek iš pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiek ir iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad R. G. valstybės tarnautojų papirkimo veiksmai ir pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardijami kaip pasireiškę tuo, jog jis 2011-12-27, apie 9.15 val., (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato tarnybinėse patalpose, kur buvo pristatytas už padarytą teisės pažeidimą, ant stalo padėjo vieną 200 litų kupiūrą (AE 8325932).

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 227 str., yra padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. baustinas siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo) vykdant įgaliojimus, siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje. Todėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d., buvimui pagrįsti būtinas yra tiesioginės tyčios buvimo konstatavimas. Vadinasi, bet koks pinigų policijos pareigūnams davimo faktas, neatsižvelgiant į siekiamą tikslą, negali būti laikomas papirkimu.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju, nurodė, kad kai padarius administracinį teisės pažeidimą jį policijos pareigūnai sulaikė, jis jiems padavė vieną 200 litų kupiūrą, nes norėjo susimokėti baudą (24, 52, 53 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, R. G. taip pat nurodė, kad jis kyšio policijos pareigūnams nedavė, paduodamas policijos pareigūnams pinigus, norėjo susimokėti baudą. Atsižvelgiant į tai, kad pagreitinto proceso tvarka išnagrinėtoje byloje teismo sprendimai priimami gali būti tik tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, būtent šias aplinkybes ir buvo būtina aptarti bei pagrįsti ir prokuroro surašytame pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, ir teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, ir atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis byloje nagrinėjamame įvykyje dalyvavusio policijos pareigūno parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos aplinkybės, iš esmės skiriasi nuo tų, kurias nurodė R. G.. Nors pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu galėjo papildomai apklausti liudytojus ir išsamiai ištirti kitus byloje esančius įrodymus, tačiau jokie veiksmai nebuvo atlikti minėtiems kaltinamojo ir liudytojo parodymų prieštaravimams ir neaiškumams pašalinti. Dėl šios priežasties negalima vienareikšmiškai įvertinti R. G. nurodytų aplinkybių bei daryti neabejotinas išvadas apie nusikalstamų veikų požymių buvimą ar nebuvimą. Be to, pažymėtina, kad nuteistajam ginčijant savo kaltę Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padaryme ir be papildomų ikiteisminio tyrimo duomenų teismo negalėjimas motyvuotai pagrįsti nusikalstamos veikos apelianto veiksmuose buvimo, nesuteikė prokurorui pagrindo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes laikyti aiškiomis ir kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bylos išnagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai paviršutiniškai ir neišsamiai atliko ikiteisminį tyrimą, neatliko visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, siekiant nustatyti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus tarp R. G. ir liudytojų parodymų, išsiaiškinti kilusius neaiškumus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, t. y. nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios ir dėl šios priežasties negalint daryti neabejotinų išvadų apie nusikalstamų veikų požymių buvimą ar nebuvimą R. G. veiksmuose, bei esant pagrindui manyti, jog bylą perdavus prokurorui, atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, bus pašalinti kaltinamojo ir liudytojo parodymų prieštaravimai ir kilę neaiškumai ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendis naikintinas, o byla kaltinamojo akto surašymui perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendį, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d., ir baudžiamąją bylą, ikiteisminio tyrimo užbaigimui kaltinamojo akto surašymu, perduoti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.