Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui, išnagrinėjęs

A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, neįgalaus (darbingumo lygis 20 procentų), vykdančio individualią veiklą, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.19 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARFL-0124, paklaida ± 0,017 promilės , metrologinės patikros sertifikato Nr. 0429511, galioja iki 2016 m. lapkričio 2 d.) jam nustatytas 0,46 promilių girtumas – lengvas neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK arba ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

A. S. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas iš vakaro išgėręs degtinės. Važiavo, nes nesijautė apsvaigęs, negalvojo, kad praėjus daugiau nei 12 valandų po to, kai baigė gerti degtinę, dar gali „pripūsti“. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą, o teisę vairuoti transporto priemones atimti trumpesniam laikui, nei numato įstatymas, nes ši teisė jam būtina. Kadangi yra neįgalus (darbingumas tik 20 procentų), automobilis jam yra vienintelė susisiekimo galimybė. Be to, jis vykdo individualią veiklą – nusipirktu katafalku aptarnauja laidotuves, todėl, praradus teisę vairuoti transporto priemones, prarastų ir šį pagrindinį šeimos pragyvenimo šaltinį.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. paaiškinimo ir savo kaltės pripažinimo teismo posėdžio metu, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), asmens blaivumo nustatymo testo rezultatais (4 b. l.), patikros sertifikatu (5 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (6 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopija (7 b. l.), laikino leidimo šaknele (8 b. l.), informacijomis apie transporto priemonę (9, 10, 11 b. l.), išrašu iš vairuotojų registro (12 b. l.), išrašu iš administracinių teisės pažeidimų registro (13-14 b. l.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami proceso dalyvių apeliacinius skundus administracinių teisės pažeidimų bylose pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobaudą švelnina tais atvejais, kai nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršija leistiną ribą, yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatoma jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, yra kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą (pvz.: 2016 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-258-300/2016 m., 2016 m. birželio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-248-616/2016 m., 2016 m. gegužės 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-230-616/2016 m. ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, teisės pažeidimą padarė būdamas neįgalus (jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis), kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 straipsnio 1 ir 10 punktai), neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (13-14 b. l.), nėra kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, transporto priemones vairuoja nuo 1995 metų (12 b. l.), per tą laiką buvo vienintelį kartą (2008 metais) baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nepriskiriamas prie grubių (13-14 b. l.), leistiną alkoholio kiekį viršijo labai nežymiai (atmetus paklaidą - vos 0,033 promilės), alkoholį buvo vartojęs iš vakaro ir nepagalvojo, kad jo koncentracija viršija leistiną normą, kas leidžia manyti, kad A. S. padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinumas, nei jo požiūris į teisės normas, todėl, atsižvelgus į tai, kad A. S. užsiima individualia veikla (katafalko paslaugos) ir jo verslas susijęs su nuolatiniu transporto priemonės (katafalko) vairavimo, o tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, darytina išvada, kad A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskyrus net ir minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, ji būtų aiškiai per griežta, neproporcinga jo įvykdytam teisės pažeidimui, todėl už šį administracinį teisės pažeidimą jam skirtina mažesnė nei įstatymo numatyta nuobauda - 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams (ATPK 30¹ straipsnis).

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27, 30¹, 31-33, 224, 281, 286-288, 302², 302⁴, 324-326 straipsniai, teisėjas

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jį nubausti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į pasirinktą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16060340755.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.