Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje – E. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą prašo spręsti pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus bei paaiškinimus.

Liudytoja M. S., kuri yra pareiškėjos pusseserė, teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėja po jos tėvo J. D. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimu pradėjo rūpintis kaip savo, nes prižiūrėjo miškų ūkio paskirties žemės sklypus, dažnai vykdavo tvarkyti artimųjų kapų, tuo pačiu apsilankydavo ir juose. Nurodė, kad ji vyko kartu su matininku į (duomenys neskelbtini) esančius sklypus dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja R. P. yra palikėjo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) dukra (b.l. 7-8, 10). Palikėjo vardu mirties momentu buvo registruotas nekilnojamas turtas – 125/1875 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,2500 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini)ir 150/2250 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22,5000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini)(b.l. 17-22). J. D. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). J. D. buvo sudaręs kitą santuoką, tačiau išsituokė (duomenys neskelbtini) ir mirė jis būdamas ištuokoje (b.l. 12). Kaip matyti iš pridedamos Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro 2015 m. gruodžio 23 d. išduotos pažymos, (duomenys neskelbtini)mirus J. D. paveldėjimo byla Širvintų rajono 2-ajame notaro biure nėra užvesta (b.l. 14-15). E. D. 2014-07-17 pateikė notarui pareiškimą, kuriuo nuo palikimo atsisakė (b.l. 16).

Pareiškėja teigia, kad po tėvo J. D. mirties ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti tėvui priklausantį turtą, kadangi ji turi ir saugo visus tėvo J. D. dokumentus, nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus, paveldimo turto nuosavybės dokumentus, rūpinasi savo tėvo turtu kaip savo. Kadangi pareiškėjai R. P., kaip žemės sklypų bendrasavininkei, taip pat priklauso dalis žemės sklypų, ji su savo šeima, draugais vyksta į (duomenys neskelbtini)esančius jos prosenelių ir mamos miškus, apsilanko tame pačiame kaime esančiuose žemės sklypuose, su artimaisiais apžiūri, ar nėra neleistinų kirtimų miške. Nurodė, kad teismui negali pateikti žemės mokesčio mokėjimo dokumentų, nes žemės mokesčio, atsižvelgiant į turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jai mokėti nereikėjo ir pateikė žemės mokesčio deklaracijos duomenis už 2014 metus.

Nurodė, kad po tėčio J. D. mirties ji yra vykusi kartu su matininku į (duomenys neskelbtini) esančius jai, jos tėvui ir kitiems bendrasavininkiams priklausančius miškų ūkio paskirties žemės sklypus dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų.

Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytoja byloje apklausta M. S..

Taigi, teismo vertinimu po palikėjo mirties pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius pareiškėjos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdama valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs liudytojos parodymus, bei kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad pareiškėja pradėjo palikėjo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos teisės paveldėti palikėjo turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjos J. D. mirties ((duomenys neskelbtini)), pareiškėja R. P. priėmė palikėjo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos R. P. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė J. D. palikimą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.