- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-888-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24284-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- N. L., G. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-7697-920/2018 pagal pareiškėjo J. L. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys byloje N. L., G. L., atstovaujama įstatyminės atstovės N. L., atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas J. L. 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė Kauno apylinkės teismui skundą dėl antstolio R. B. neveikimo, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – sustabdyti išieškojimą antstolio R. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje reikalaujama iš ieškovo J. L. išieškoti 21 650,02 Eur išlaikymo skolą G. L., vykdomąją bylą dalyje dėl 21 650,02 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko J. L. išieškotojos G. L. naudai nutraukti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. spalio 21 d. antstolio R. B. kontoroje pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 punkto pagrindu sustabdyti vykdomąją bylą, iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13479/2003.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo J. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad išlaikymą dukrai teikė. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas nemotyvavo. Vykdomojoje byloje iš pareiškėjo išieškomas išlaikymo įsiskolinimas. Pareiškėjo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, jog jis teikė dukrai išlaikymą, bus įvertintos sprendžiant skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nepakanka išvados, jog tolesni vykdymo veiksmai gali nulemti būtinybę taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas bus patenkintas ir bus konstatuota, jog teismo sprendimą pareiškėjas jau buvo įvykdęs (atsiras būtinybė grąžinti pareiškėjui nepagrįstai iš jo išieškotas sumas). Pareiškėjui tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie leistų spręsti, jog toks sprendimo vykdymo atgręžimas būtų komplikuotas. Šios pareigos pareiškėjas nevykdė, nenurodydamas jokių aplinkybių, patvirtinančių galimas sprendimo vykdymo atgręžimo kliūtis. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų tęsiamas piniginių lėšų iš pareiškėjo išieškojimas.
Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas ne tik į pareiškėjo pinigines lėšas, bet ir į turtą, kurį realizavus vėliau susigrąžinti nebūtų galima ir sprendimo įvykdymo atgręžimas natūra taptų neįmanomu. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, jog skundo patenkinimo atveju atsiradus poreikiui vykdyti sprendimo vykdymo atgręžimą išieškotoja dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių vengtų tai daryti.
Teismas pažymėjo, kad svarbus yra ir šalių interesų pusiausvyros principo užtikrinimas. Nepilnametės interesams tokioje situacijoje turi būti teikiamas prioritetas. Tarp nepilnamečio vaiko tėvų kilus ginčui dėl to, ar tėvas visa apimtimi įvykdė pareigą išlaikyti dukrą, finansinio pareiškėjo intereso nemokėti išlaikymo lėšų teismas negali laikyti svarbesniu nei vaiko intereso gauti išlaikymą. Jeigu paaiškėtų, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų pažeisti vaiko interesai, kadangi susiklostytų situacija, jog teismo pritaikytais suvaržymais nepilnametę dukrą vengiančiam išlaikyti pareiškėjui suteikiama galimybė ir toliau vengti jo konstitucinės pareigos, įtvirtintos įsiteisėjusiame teismo įsakyme. Iš kitos pusės, jeigu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių išieškojimas iš pareiškėjo būtų tęsiamas ir vėliau išnagrinėjus ginčą iš esmės būtų konstatuota, kad pareiškėjas pareigą išlaikyti dukrą buvo įvykdęs tinkamai, tebūtų laikinai pažeistas pareiškėjo finansinis interesas, kadangi pareiškėjas, galėtų reikalauti iš išieškotojos be teisėto pagrindo gautų lėšų grąžinimo.
Teismas vertino, jog pareiškėjas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti ne įsiteisėjusio teismo sprendimo sklandų ir teisėtą įvykdymą, ne galimą pareiškėjui palankaus teismo sprendimo dėl skundo dėl antstolio veiksmų įgyvendinimą, o siekdamas išvengti jam galimų neigiamų pasekmių – priverstinio išieškojimo, teisėtų nepilnamečio vaiko lūkesčių įgyvendinimo. Sustabdžius išlaikymo išieškojimo vykdymą, iš esmės bus pažeista prioritetinė nepilnamečio vaiko teisė gauti tėvų materialinį išlaikymą, todėl nukentės pareiškėjo nepilnametės dukros interesai.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti išieškojimą antstolio R. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje reikalaujama iš ieškovo J. L. išieškoti 21 650,02 Eur išlaikymo skolą G. L..
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodo, jog pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuotas, kadangi skunde dėl antstolio veiksmų yra aiškiai nurodyta, jog G. L. buvo išlaikoma iki jai buvo 16 metų ir 10 mėnesių. Jokio įsiskolinimo už dukros išlaikymą niekada nebuvo ir nėra, todėl antstolio vykdymo veiksmai neteisėti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas privalo įrodyti sprendimo vykdymo atgręžimo komplikuotumą bei aplinkybes, kurios leistų spręsti, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas ne tik į pareiškėjo pinigines lėšas, bet ir į turtą, kurį realizavus vėliau susigrąžinti nebūtų galima ir sprendimo įvykdymo atgręžimas natūra taptų neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis neteisėta ir neteisinga, joje nurodyti teismo argumentai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nurodytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad N. L. dėl skolos išieškojimo į antstolį kreipėsi tik po beveik (duomenys neskelbtini) metų, o tai reiškia, kad dukra G. L. tiek metų gyveno kartu su tėvais, kurie vedė bendrą ūkį, ir buvo jų išlaikoma.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, jog sustabdžius išlaikymo išieškojimo vykdymą nukentės nepilnamečio vaiko interesai, visiškai neįvertino pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jis geranoriškai, kas mėnesį perveda dukros išlaikymui po 144 Eur be antstolio priverstinio išieškojimo.
Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jog neteisėtos skolos, išieškotos antstolio vykdomojoje byloje, grąžinimas gali būti dar kartą nagrinėjamas teisme, pareiškėjui reikalaujant iš išieškotojos be teisėto pagrindo gautų lėšų grąžinimo. Teismas nevertino aplinkybės, jog tenkinus pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir operatyviai išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų, nebūtų pažeisti proceso dalyvių interesai bei būtų išvengta pakartotino bylinėjimosi.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. L., pateikdamas skundą antstoliui R. B. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas 21 650,02 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš pareiškėjo. Prašymas grindžiamas tuo, kad nesiėmus ir nesustabdžius vykdymo veiksmų, iš pareiškėjo nepagrįstai bus išieškomos piniginės lėšos, kadangi išlaikymą savo dukrai pareiškėjas teikė. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra akivaizdžiai pagrįstas, dėl to yra pagrindas taikyti ir pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 straipsnis). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas (CPK komentaro I dalis, Bendrosios nuostatos, p. 337). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013).
Iš byloje esančio apelianto (pareiškėjo) skundo dėl antstolio veiksmų matyti, kad pareiškėjas skundžia antstolio R. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kartu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolio R. B. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje reikalaujama iš ieškovo J. L. išieškoti 21 650,02 Eur išlaikymo skolą G. L. ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 21 650,02 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko J. L. išieškotojos G. L. naudai – nutraukti. Skunde taip pat nurodyta, jog pareiškėjas 2017 m. spalio 21 d. pateikė antstoliui R. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškime prašė sustabdyti vykdomąją bylą iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13749/2003. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13749/2003. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 8 d. Kauno apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 11 d. gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio R. B. neveikimo.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog jokių reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu teismas turėtų pagrindą spręsti, jog vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje yra būtinas, pareiškėjas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Todėl visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra teisinės prielaidos prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnis).
Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tik išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išieškojimo sustabdymas pagal teismo įsakymą, išduotą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-13749/2003, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principui, pažeistų toje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas, yra privalomi visiems teisės subjektams ir turi būti tinkamai vykdomi (CPK 18 straipsnis nuostatos). Teismo įsakymo vykdymo sustabdymas šiomis faktinėmis aplinkybėmis būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu, taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 18 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kuriais remdamasis teismas turėtų pagrindą spręsti, jog nesustabdžius pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, o apeliantas neteks galimybės neteisėtai išieškotų pinigų susigrąžinti. Todėl laiko, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad kiltų kokios nors grėsmės, kad apelianto teisės liktų neapgintos ar jų apgynimas būtų ženkliai apsunkintas.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teises normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo veiksmų nesustabdė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.