- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-1861-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-57124-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- V. V., J. V., A. V., D. V.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. bei J. V. ir A. V., atstovaujamų tėvų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. V., D. V., J. V. bei A. V., atstovaujamiems tėvų V. V. ir D. V., dėl iškeldinimo nesuteikiant kito gyvenamojo būsto, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo iškeldinti atsakovus V. V., D. V., J. V. ir A. V. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbiami), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Ieškinį grindė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei. 2004 m. spalio 12 d. Č. V. ir UAB „Šnipiškių ūkis“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 263, kuria buvo išnuomotos dviejų kambarių gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbiami). 2012 m vasario 6 d. atlikus buto patikrinimą, nustatyta, kad kambarys laisvas, kitą, kuris turi atskirą įėjimą, užėmę atsakovai V. V., D. V., jų vaikai A. V. ir J. V.. Deklaruotų asmenų nėra, atsakovai įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos Vilniaus mieste sąrašą, dokumentų, patvirtinančių savivaldybės leidimą gyventi kambaryje, neturi, pareikalavus atlaisvinti patalpą geranoriškai, atsisakė, kadangi neturi, kur gyventi. 2012 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija aktu Nr. A16-337(2.1.48.-SR3) pripažino patalpas netinkamomis gyventi. 2014 m. spalio 3 d. atsakovas V. V. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto skyrių dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas ir 2014 m. spalio 15 d. jam buvo įteiktas įspėjimas geranoriškai atlaisvinti užimamą būstą. 2015 m. sausio 12 d. pagal gautą skundą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojas kartu su Vilniaus miesto policijos komisariato tyrėjais atliko minėtų patalpų patikrinimą ir nustatė, kad jau visas butas užimtas atsakovo V. V. ir jo šeimos, nustatyta, kad deklaruotų asmenų šiame bute nėra. Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi teisės naudotis gyvenamąja patalpa atsakovams, nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jiems šią patalpą. Atsakovai neturi sudarę rašytinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančia ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise perduota gyvenamąja patalpa neturėdami jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Atsakovai V. V., D. V., J. V. bei A. V., atstovaujami tėvų V. V. ir D. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė įpareigoti ieškovą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tinkamai įvertinti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbiami), nuomos sutarties sudarymo galimybę. Pripažino, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojasi neturėdami ieškovo leidimo, tačiau nežinojo, kad Č. V. 2004 m. spalio 12 d. su UAB „Šnipiškių ūkis“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 263, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbiami). Č. V. nuomojo atsakovams gyvenamąsias patalpas, todėl jie neturėjo pagrindo abejoti, kad būtent pastarajam patalpos priklauso nuosavybės teise. Atsakovai neturi nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvoje, todėl prašo leisti sudaryti aukščiau minimų patalpų nuomos sutartį. Gyvendami Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose sąžiningai moka komunalinius mokesčius, su jais gyvena du nepilnamečiai vaikai, todėl tenkinus ieškinį, būtų pažeisti vaikų interesai. Be to, J. V. yra neįgalus (nuo gimimo kurčnebylys), jam reikalinga nuolatinė priežiūra.
Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovų šeima 2010 m. gegužės 19 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau išnykus priežastims, 2013 m. birželio 13 d. ji buvo iš apskaitos išbraukta. Šeima gyvena Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių, 46 kv. m. ploto bute su daliniais patogumais, esančiame (duomenys neskelbiami). Būstas yra šildomas krosnimi, jame yra šaltas vanduo ir biotualetas, būstas seniai neremontuotas, jame yra reikalingiausi baldai ir namų apyvokos daiktai, nepilnamečiams vaikams yra sudarytos kuklios, tačiau tinkamos buities sąlygos gyventi, mokytis, žaisti bei ilsėtis. Atsakovė D. V. nedirba, augina neįgalų vaiką, gauna 317,06 Eur pajamas, atsakovas V. V. nedirba, registruotas darbo biržoje, dėl sveikatos problemų jis negali dirbti atsitiktinių darbų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iškeldino atsakovus V. V., D. V., J. V. ir A. V. su visais daiktais iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbiami), priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei; teismo sprendimo vykdymą atidėjo 2 mėnesiams.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės turtą administruoja ir prižiūri ieškovas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 30-2228 patvirtintais SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais. Ginčo butas 2004 m. spalio 12 d. buvo išnuomotas Č. V. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 263 pagrindu. 2012 m. sausio 16 d. Č. V. mirė. 2012 m. vasario 6 d. buvo atliktas buto patikrinimas ir nustatyta, kad vienas kambarys laisvas, kitas, kuris turi atskirą įėjimą, užimtas atsakovų. Deklaruotų asmenų nėra, atsakovai įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos Vilniaus mieste sąrašą, dokumentų, patvirtinančių savivaldybės leidimą gyventi kambaryje, nėra. 2015 m. sausio 12 d. pakartotinai patikrinus ginčo butą, nustatyta, kad atsakovai toliau gyvena bute. Atlaisvinti patalpą geranoriškai atsakovai atsisakė, kadangi neturi, kur gyventi. 2012 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija aktu Nr. A16-337(2.1.48.-SR3) ginčo patalpos pripažino netinkamomis gyventi.
Teismas taip pat nustatė, kad ginčo butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau jį aukščiau nurodytų teisės aktų pagrindu administruoja ieškovas, dėl ko turi teisę reikšti reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo. Pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri sudaroma raštu, vadovaujantis savivaldybės institucijos sprendimu (LR CK 6.576, 6.577, 6.579 str.). Su atsakovais nėra sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, todėl jų gyvenimas ginčo bute yra neteisėtas, o ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas. Aplinkybės, kad ginčo bute gyvena ir atsakovų nepilnamečiai vaikai nesąlygoja išvados, jog tokiu atveju iš gyvenamųjų patalpų negalima iškeldinti jose be teisinio pagrindo apsigyvenusių asmenų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai yra socialiai remtini, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, abu tėvai nedirba, sutuoktinis registruotas darbo biržoje, 2016 m. sausio 26 d. jam turėjo būti atlikta planinė kelio sąnario endoprotezavimo operacija, kas objektyviai mažina asmens galėjimą judėti ir atitinkamai rūpinti tiek kito būsto šeimai suradimu, tiek darbo susiradimu, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, šeima gyvena tik iš gaunamų socialinių pašalpų, sūnaus neįgalumo pašalpos, savo iniciatyva svarstė klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Įvertinęs tai, kad sprendimas dėl atsakovų iškeldinimo priimtas žiemos metu, taip pat posėdžio metu paaiškėjusias aplinkybes, kad atsakovas yra pateikęs prašymą ir yra įrašytas į socialinio būsto nuomininkų eilę, atsakovai įsiskolinimų už komunalines paslaugas nei kitas įmokas neturi, jas apmoka, duomenų, kad būsto būklė keltų jo gyventojams grėsmę gyventi jame šiuo metu, nėra, teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės pateisina teismo sprendimo vykdymo atidėjimą dviem mėnesiams.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. V., J. V. bei A. V., atstovaujami tėvų V. V. ir D. V., prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo patalpose gyvena du nepilnamečiai vaikai, kuriuos iškeldinus būtų pažeisti jų interesai.
2) Teismas nepagrįstai atsakovų gyvenimą ginčo bute laikė neteisėtu dėl vienintelės priežasties – nuomos sutarties su ieškovu nesudarymo, nors atsakovai moka mokesčius už butą. Be to, nežinojo apie Č. V. 2004 m. spalio 12 d. su UAB „Šnipiškių ūkis“ sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 263, kuria buvo išnuomotos ginčo patalpos.
Atsiliepimas
Ieškovas SĮ Vilniaus miesto būstas, atsakovė D. V. bei išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 minėta gyvenamoji patalpa buvo perduota ieškovui. Minėtu butu faktiškai naudojasi ir jame gyvena atsakovai. Atsakovai įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos Vilniaus mieste sąrašą. Atsakovai nei su ieškovu, nei su ginčo buto savininku Vilniaus miesto savivaldybe nėra sudarę rašytinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė tenkinti ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovus iš ginčo buto.
Nagrinėjamu atveju apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės neginčija aplinkybės, kad jie užėmė ginčo butą be teisinio pagrindo, t. y. nesudarę su ieškovu nuomos sutarties, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų gyvenimą ginčo bute laikė neteisėtu dėl vienintelės priežasties – nuomos sutarties su ieškovu nesudarymo, nes jie moka mokesčius už butą. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę. Sprendžiant ši klausimą būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, socialinio būsto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, atsižvelgė į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, nustatė ir tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tiek dėl atsakovų apsigyvenimo ginčo patalpose aplinkybių, tiek dėl ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės teisių pažeidimo. CK 6.612 straipsnyje reglamentuota, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovai ginčo butą yra užėmę savavališkai, t. y. įsikėlę į jį be nuomos sutarties, turėjo pakankamą teisinį pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti pilnai ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto iš savavališkai užimtų ginčo patalpų, kadangi atsakovai pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės, kaip buto savininko, bei ieškovo, kaip buto administratoriaus, teises naudotis savo nuožiūra Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa.
Pažymėtina, kad apeliantas V. V. yra įrašytas į socialinio būsto nuomininkų eilę, tačiau ši aplinkybė nesuteikia apeliantams teisės gyventi ginčo bute. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kurio paskirtis – gyvenamoji. Tačiau ši aplinkybė dar nerodo, kad iškeldinus atsakovus iš buto, jo paskirtis išliks gyvenamoji, nes iš 2012 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijos akto Nr. A16-337(2.1.48.-SR3) matyti, kad ginčo patalpos pripažintos netinkamomis gyventi. Be to, atsakovą įtraukus į eilę socialiniam būstui išsinuomoti, jam butas gali būti išnuomotas tik laikantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtinto eiliškumo pagal sudarytus sąrašus, todėl jei būtų leidžiama atsakovams išnuomoti butą, iš kurio jie keldinami, būtų pažeistos kitų asmenų, laukiančiųjų eilėje prieš apeliantus, teisės išsinuomoti šias patalpas.
Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantai turi nepilnamečių vaikų, tačiau tai nereiškia, kad be teisinio pagrindo apsigyvenus patalpose, asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, negali būti iš jų iškeldinti. Juo labiau, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus savo išvadoje pažymėjo, kad iškeldinimo atveju, tėvams neturint galimybės savo vaikams suteikti kitą gyvenamąjį būstą, Skyriui kiltų pareiga pasirūpinti nepilnamečiais vaikais.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo būsto, nes atsakovai neturėjo jokio teisinio pagrindo apsigyventi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.