Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registrų centras atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2FB-93-523/2017 pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, Valstybės įmonei Registrų centras, Lietuvos notarų rūmams, R. G., antstolei A. P., antstolei S. S., bankroto administratorei S. R. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti S. R.. Nurodė, kad 2015 m. spalio 19 d. buvo atleistas iš notaro pareigų. Turi neįvykdytų pradelstų skolinių įsipareigojimų bendrai 87 000 Eur sumai, turimo turto bendra vertė yra 70 615,89 Eur. Šiuo metu vykdo individualią teisinę veiklą, vidutinės mėnesinės pajamos siekia virš 950 Eur, sumokėjus einamus mokesčius, pragyvenimui lieka virš 300 Eur per mėnesį.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos notarų rūmai nesutiko su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjui, kadangi pareiškėjo turto vertė viršija įsiskolinimų sumą, todėl jis nėra nemokus.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras prašė netenkinti pareiškimo, kadangi pareiškėjas sąmoningai siekė išvengti skolų apmokėjimo. Įsiskolinimas susidarė ne 2015 metų pabaigoje, kai buvo atleistas iš notaro pareigų, bet nuo 2014 metų ir 2015 metų, t. y. dar dirbant notaru. Be to, surinktos lėšos už paslaugas yra Registrų centro, o ne pareiškėjo nuosavybė, todėl laiku nepervesdamas surinktų lėšų, naudojosi jomis savo reikmėms ir elgėsi nesąžiningai.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė netenkinti pareiškimo, kadangi pareiškėjo turimo turto vertė viršija jo įsipareigojimus. Kreditavimo sutartys nėra nutrauktos ir nėra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas nei iš pareiškėjo, nei iš jo sutuoktinės.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštaravo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius atsiliepime į prašymą nurodė neprieštarausiąs dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, jei teisme nebus nustatyta nesąžiningų pareiškėjo veiksmų.

Suinteresuotas asmuo R. G. sutiko, kad pareiškėjui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, paskyrė bankroto administratoriumi S. R., patvirtino 950 Eur administravimo išlaidas, patvirtino 300 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo turimų skolų, kurių mokėjimo terminai yra pasibaigę, suma viršija 80 000 Eur, t. y. viršija 25 MMA. Pareiškėjo turimo kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų bendra vertė yra 70 613 Eur. Pareiškėjas iki 2015 m. spalio 16 d. dirbo notaru, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. verčiasi individualia veikla – teikia teisines konsultacijas fiziniams ir juridiniams asmenims, jo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 950 Eur. Metinėje pajamų deklaracijoje pareiškėjas deklaravo 2016 metais gavęs 4 820,16 Eur, Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale nurodyta, kad 2016 metais, pareiškėjas gavo 8530 Eur pajamų ir turėjo 2 472,40 Eur išlaidų.

Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad pareiškėjo finansinė padėtis atitinka fizinio asmens nemokumo būklę, kadangi jo pradelstų skolinių įsipareigojimų suma yra didesnė nei 25 MMA ir viršija turimo turto vertę. Teismas vertino, kad netikėtas pareiškėjo 2015 m. spalio 16d. atleidimas iš notaro pareigų padarė didžiulę įtaką jo galimybei vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi jo pajamos sumažėjo vidutiniškai daugiau nei dešimt kartų, o gaunamos pajamos nėra pakankamos per protingą laikotarpį padengti visus turimus skolinius įsipareigojimus. Teismas taip pat įvertino, kad banko sąskaitų areštas sudaro sunkumus pareiškėjui teikti teisines paslaugas juridiniams asmenims, kurie atsiskaito pavedimais į banko sąskaitą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo nemokumas nebuvo sąlygotas jo nesąžiningumo ir laikė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų nėra. Šią išvadą teismas grindė nenustatęs duomenų, sudarančių pagrindą pareiškėją laikyti nesąžiningu, t. y. teismas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus (neveikimą) trejų metų laikotarpiu (nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 24d.), nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas su savo finansais būtų elgęsis nerūpestingai, sudaręs didelės vertės nenaudingus sandorius ar ėmęsis kitokių veiksmų, kuriais būtų sąmoningai pabloginęs savo turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pajamos, gautos 2013-2015 metų laikotarpiu, nesudarė pagrindo pareiškėjui manyti, kad jis gali neįvykdyti turimų piniginių prievolių ar abejoti dėl vartojimo kreditų grąžinimo. Vartojimo kredito panaudojimas mokestinėms prievolėms įvykdyti rodo pareiškėjo aktyvų veikimą atsiskaityti su kreditoriais, kitas vartojimo kreditas buvo panaudotas notaro biuro rekonstrukcijai. Visi skoliniai įsipareigojimai yra atsiradę pareiškėjui vykdant notaro veiklą, o mokėtinų mokesčių dydis iš esmės priklausė nuo deklaruotų gautų pajamų. Todėl teismas, pripažinęs esmingai neigiamą poveikį pareiškėjo finansinei būklei turėjusį jo atleidimą iš notaro pareigų, dėl ko nuo atleidimo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., kai pradėjo vykdyti individualią veiklą, negavo jokių pajamų, o iš individualios veiklos gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės už gautąsias, vertino, kad pareiškėjo nemokumas nebuvo sąlygotas jo nesąžiningumo ir laikė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų nėra.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė registrų centras prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1 Teismas nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo nesąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjui buvo ne kartą siųsti priminimai apie neapmokėtas sąskaitas, tačiau jis, nors tuo metu užsiėmė notaro profesine veikla, todėl privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso reikalavimų ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, elgtis atsakingai ir rodyti pavyzdį aplinkiniams vykdydamas sutartinius įsipareigojimus ir laiku apmokėdamas sąskaitas suteiktas paslaugas, skolų apmokėjimo vengė, tartis dėl mokėjimo dalimis nebandė. Nurodytos aplinkybės leidžia vertinti, kad buvo sąmoningai siekiama išvengti skolų apmokėjimo. Pažymi, jog pagal 2007 m. kovo 30 d. sutartį dėl paslaugų gavimo ir atlyginimo iš asmenų, užsakiusių paslaugas notarų biure, surinkimo valstybės įmonės Registrų centras naudai, pareiškėjas įsipareigojo priimti iš klientų įmokas už suteiktas paslaugas ir jas pervesti VĮ Registrų centras. Sutartyje nustatyta, kad surinktos lėšos už paslaugas yra VĮ Registrų centras pajamos ir nėra laikomos pareiškėjo pajamomis, todėl pareiškėjas, laiku jų nepervesdamas ir jas naudodamas savo reikmėms, elgėsi nesąžiningai.

10.2. Teismas sprendė, kad skolinių įsipareigojimų vykdymui didelę reikšmę turėjo pareiškėjo atleidimas iš notaro pareigų, tačiau neįvertino, kad beveik visi įsiskolinimai atsirado 2014–2015 metais dar pareiškėjui užsiimant notaro profesine veikla ir iš jos gaunant dideles pajamas, teismas nesiaiškino šių pajamų panaudojimo ir kodėl jų neužteko prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, nors pateikti duomenys patvirtina pareiškėjo finansinę padėtį 2015 metais buvus geresne nei 2014 metais, tačiau būtent 2015 metais ir susidarė didesnioji dalis įsiskolinimų.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo nemokumo atsiradimo priežastis ir aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, nepilnai ištyręs aplinkybes ir netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo nesąžiningumo, kaip vienos iš sąlygų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas - tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Todėl, tam, kad nustatyti fizinio asmens nemokumą, reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo pagrindas – pareiškėjas yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Kreditorius Valstybės įmonė Registrų centras ginčija šią teismo išvadą teigdamas, kad, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo sąžiningumo, neištyrė visų reikšmingų šio klausimo išsprendimui aplinkybių, kas lėmė nepagrįstą teismo išvadą. Teismas nesiaiškino pareiškėjo iš notaro veiklos gautų pajamų 2014-2015 metais panaudojimo, nenustatinėjo priežasčių, kodėl jų neužteko prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, nesiaiškino, kodėl didesnioji dalis pareiškėjo įsiskolinimų susidarė būtent 2015 metais esant geresnei, palyginus su 2014 metais, finansinei padėčiai. Apelianto argumentai laikytini pagrįstais.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, FABĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 01 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes, iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 07 03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-434-686/2015). Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant, ar pareiškėjas yra sąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje, galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Fizinis asmuo pripažintinas nesąžiningu, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 11 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2015 07 03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-434-686/2015).

Atsižvelgdamas į išdėstytą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad teismo išvada dėl pareiškėjo sąžiningumo nėra pakankamai pagrįsta, kadangi padaryta detaliai ir išsamiai neišanalizavus faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas iš Notarinių veiksmų ir notaro pajamų bei išlaidų ataskaitų nustatė, kad pareiškėjo pajamos, atskaičius išlaidas, 2013 metais buvo 72 837,70 Eur 2014 metais – 45 465,71 Eur, 2015 metais – 52 195,00 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad be įsiskolinimų bankams – 18 800 Eur AB SEB bankas; 2 300 Eur AB Šiaulių bankas; pareiškėjas skolingas 34 635,64 Eur pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių valstybės biudžetui, 11 000 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 14 933,00 Eur Valstybės įmonei Registrų centras, 1 590 Eur Notarų rūmams, t. y. didžiąją pradelstų įsiskolinimų dalį sudaro pareiškėjui dirbant notaru, t. y. būnant valstybės įgaliotu asmeniu, neįvykdytos įstatymų nustatytos prievolės sumokėti mokesčius valstybės biudžetui bei sutartiniai įsipareigojimai. Teismo spręsta, kad pareiškėjo netikėtas 2015 m. spalio 16 d. atleidimas iš notaro pareigų padarė didžiulę įtaką jo galimybei vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi jo pajamos sumažėjo vidutiniškai daugiau nei dešimt kartų, o vartojimo kredito panaudojimą mokestinėms prievolėms įvykdyti teismas vertino pareiškėjo aktyviu veikimu siekiant atsiskaitymo su kreditoriais. Tačiau pareiškėjo skolos yra susidariusios iki jo atleidimo iš darbo, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pakankami pareiškėjo sąžiningumui konstatuoti. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, teismas nesiaiškino pareiškėjo iš notaro veiklos gautų pajamų 2014-2015 metais panaudojimo, nenustatinėjo skolų susidarymo priežasčių (dėl kokių priežasčių nebuvo mokami mokesčiai valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, kur pareiškėjas panaudojo gautas lėšas, kodėl atsiskaitymui su kreditoriais reikėjo imti vartojimo kreditus ir t.t.), t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė aplinkybių, nulėmusių sunkią pareiškėjo finansinę padėtį ir nevertino pareiškėjo, kuriam keliami padidinti tiek jo profesinės veiklos reikalavimai, tiek ir apskritai viso elgesio reikalavimai, elgesio (veikimo/neveikimo) bloginant turtinę padėtį. Teismas turi visas procesines priemones pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tiek objektyvių, tiek subjektyvių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjo sąžiningumą, jų išsamiai neištyrė ir neįvertino, t.y. pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį, nes dėl procesinės teisės normos pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus motyvus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjui A. G. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.