Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-09-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-8402-1150/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
2YT-8402-1150/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01778-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Pareiškėjas
M. J.
Suinteresuotas asmuo
K. J., J. J., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8402-1150/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01778-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. J., J. J., J. J. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. M. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės L. J., mirusios (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo ir mirusiosios santuoka sudaryta 1965 m. spalio 30 d., santuokoje gimė trys vaikai – K. J., J. J. ir J. J.. Nei sūnūs, nei pareiškėjas po palikėjos mirties įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau mirusios palikimu (kurį sudaro: dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); dalis pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), naudojosi ir rūpinosi bei iki šios dienos naudojasi pareiškėjas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuoti asmenys K. J., J. J., J. J. atsiliepimu į pareiškimą prašo prašymą tenkinti. Nurodo, kad pareiškimą palaiko, į palikimą nepretenduoja, pretenzijų neturi ir neturės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

9. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

10. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) – registruotas išimtinai pareiškėjo vardu. Nors pareiškėjo mirusi sutuoktinė nagrinėjamame išraše neminima, įvertinus aplinkybę, kad pastarasis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, spręstina, kad jis priklausė pareiškėjui ir jo mirusiai sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

11. Nustatyta, kad po pareiškėjo sutuoktinės mirties nei jis, nei mirusiosios sūnūs nesikreipė į notarą dėl palikimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.

12. Pareiškėjas nurodė, kad mirus sutuoktinei, jis liko gyventi gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame name pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjo teigimu, jis naudojasi tiek savo, tiek mirusiosios turtu, jį prižiūri – pareiškėjas tvarko gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šienauja, dirba žemę, moka mokesčius. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ raštas „Informacija apie apmokėtą elektros energiją“, sąskaitos už komunalines paslaugas, „LESTO“ atsisakitymo knygelės duomenys. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir suinteresuoti asmenys – pareiškėjo vaikai, nurodę, kad pareiškimą palaiko, į palikimą nepretenduoja, pretenzijų dėl to neturi ir neturės.

13. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjo paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti.

14. Remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat aplinkybe, kad kiti galimi įpėdiniai, t. y. sūnūs K. J., J. J., J. J. bei suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių neišreiškė, teismas pareiškimą tenkina – nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. J. po savo sutuoktinės L. J. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas M. J. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė