Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei J. A. dėl įsiskolinimo už suteiktą šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Šalys neginčija aplinkybių, kad ieškovė tiekia šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 30. Atsakovė ieškovei neatsiskaitė už BNP šildymą nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.Byloje nėra ginčo, kad atsakovės butas nuo pastato centralizuotos šildymo sistemos yra atjungtas teisėtai 1998 metais. Šį faktą patvirtina specialios paskirties ieškovės techninės komisijos 1998 m. spalio 1 d. leidimas projektuoti šildymo sistemos atsijungimo darbus (b. l. 13, 20) ir savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ (po pavadinimo pakeitimo uždaroji akcinės bendrovė „Kauno butų ūkis“) 1998 m. rugsėjo 24 d. sutikimas Nr. 1238 (b. l. 14), kad butas būtų šildomas dujomis. Atsakovė butą šildo individualiu dujų katilu (b. l. 15).Šis faktas ir tai, kad laiptinėje nėra radiatoriaus, atsakovės nuomone, atleidžia ją nuo pareigos mokėti už BNP šildymą. Paties mokesčio apskaičiavimo ar jo dydžio atsakovė neginčija (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 36 sek. – 40 min. 50 sek.).

Dėl atsakovės pareigos mokėti už BNP šildymą, net jeigu patalpose nėra radiatorių

Pasisakant dėl atsakovės argumento, kad ji kurį laiką po buto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos gavo tuščias sąskaitas už šilumos energiją, nurodytina, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2007–2008 metų šildymo sezono pradžios pastate suvartotą šilumą ieškovė pradėjo skirstyti vadovaudamasi Komisijos patvirtintais paskirstymo metodais Nr. 4 ir 5. Pastate šildymui suvartota šiluma, vadovaujantis šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 nuostatomis, paskirstoma į šilumą BNP šildyti ir šilumą patalpų naudingajam plotui šildyti. Šilumos dalis pastato BNP šildyti atskiriama remiantis Komisijos rekomenduojama šilumos kiekio dalies koeficiento reikšme Xpš = 0,16, kai pastate, kaip šiuo atveju, yra trys laiptinės. Apskaičiuotas šilumos kiekis BNP šildyti paskirstomas visiems butams ir kitoms patalpoms, įskaitant teisėtai nuo šildymo sistemos atsijungusiai atsakovei.Kadangi atsakovės butas nėra šildomas, ji turi mokėti tik už BNP šildymą šilumos paskirstymą atliekant vadovaujantis metodu Nr. 5. Pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota bendrojo naudojimo patalpose ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėse, stovuose bei kitose patalpose) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 3 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Todėl ieškovės argumentas, kad laiptinėje nėra radiatoriaus, neeliminuoja jos prievolės.Plačiau pasisakant dėl atsakovės argumento, kad radiatoriai laiptinės atjungti, kas pagrindžia skaičiuojamo mokesčio ydingumą, nurodytina, kad šiluma į namo patalpas tiekiama šilumos energijos vamzdynu (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 26 sek. – 39 min. 36 sek.), kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes, bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse, palėpėse, holuose atjungti šildymo įrenginiai, nepagrindžia, jog laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-400-173/2016). Aplinkybė, kad šildymo įrenginiai bendrojo naudojimo patalpose buvo išmontuoti, tik įrodo bendrasavininkų apsisprendimą sumažinti bendrojo naudojimo patalpų šildymo kaštus (nemokėti už tą šilumos energijos dalį, kurią išspinduliuotų šildymo prietaisai), kas, manytina, ir buvo pasiekta, tačiau nepaneigia pareigos mokėti už energiją, kuri net ir atjungus šildymo įrenginius faktiškai buvo suvartota (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-102-464/2016).Teismų praktika dėl daugiabučių namų BNP šildymo išlaidų apmokėjimo, nepriklausomai nuo bendraturčio individualiai valdomų patalpų šildymo, yra vienareikšmiška. Patalpų savininkui kaip turto savininkui kyla pareiga apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymą, ar už pagal jam nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą apskaičiuotą mokestį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-515/09 ; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553-421/2016) (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 25 sek. – 28 min. 00 sek.) taip pat pripažįstama, kad šilumos energijos tiekėja (ieškovė) turi teisę į apmokėjimą už namo bendroms patalpoms vamzdynais tiektą šilumos energiją, nes pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos ir kai bendro naudojimo patalpose nėra radiatorių, kaip kad šiuo atveju, tačiau, šilumos energiją tiekiant namo vamzdynu, yra šildomos namo konstrukcijos.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip vartotojas gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams; kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas; namo gyventojai gauna šilumą ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų, kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009). Byloje nustatyta, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinio namo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, pagal kuriuos, nustačius konkrečių vartotojų suvartotą šilumos kiekį, nustatoma, kokia dalis teko bendriems objektams šildyti (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 00 sek. – 31 min. 26 sek.). Atsakovė, kaip bendrųjų namo konstrukcijų bendraturtė, yra atsakingas už namo tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą, kaip ir kiti savininkai. Kaip jau minėta, šiai prievolei neturi teisinės reikšmės konkrečių patalpų atjungimo nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos faktas. Atsakovė atsako ieškovei už bendrojo naudojimo objektų šildymą, nes tokia prievolė įstatymo nuostatų jam priskirtina kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-658/2013).Taigi, atsakovė neginčijama, kad į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekia šilumos energiją, kas yra juridinis faktas, todėl atsakovei atsiranda prievolė mokėti ieškovei už šilumos energiją, kuri tiekiama bendroms patalpoms šildyti (CK 6.2, 4.76 straipsniai).

Dėl atsakovės pareigos mokėti už BNP šildymą, nes bendraturčiai nesutarė nutraukti šildymo BNP

Byloje nenustatytas faktas, kad namo bendraturčiai sutarė nutraukti šildymą BNP ir kad toks sprendimas buvo pateiktas ieškovei – šilumos energijos tiekėjai (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 50 sek. – 47 min. 07 sek.). Nors atsakovė ir kiti patalpų savininkai nebuvo sudarę rašytinės šilumos bendroms patalpoms šildyti pirkimo–pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, tačiau ieškovė į pastatą tiekė šilumos energiją, atsakovė ją vartojo, todėl turėjo įstatymu nustatytą pareigą atsiskaityti už teiktas paslaugas pagal kas mėnesį pateikiamas sąskaitas (tokios pozicijos laikėsi kasacinis teismas 6.3. punkte minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-553-421/2016, kurioje priimta 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis).Dėl namo butų savininkų balsavimą raštu, apie kurį 2010 m. spalio 12 d. raštu Nr. 1383 (b. l. 19) informavo ieškovę, pateikiant Daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų balsų skaičiavimo komisijos 2010 n. rugpjūčio 24 d. protokolą Nr. 24 (b. l. 18), nurodytina, kad tiek pats balsavimas raštu (b. l. 16–17), tiek balsavimo raštu priimtas sprendimas numato neskaičiuoti mokesčio už BNP šildymą tik vienam teisėtai nuo šildymo sistemos atjungtam objektui, t. y. atsakovės butui, nepareiškiant nuomonės dėl to mokesčio (ne) skaičiavimo kitoms teisėtai atjungtoms patalpoms.Būtent dėl šios priežasties ieškovė negalėjo taikyti šilumos BNP šildyti dalies priskyrimo koeficiento lygaus 0 tik vienam atjungtam objektui. Šiluma pastato BNP šildyti priskiriama ir paskirstoma bendra tvarka, taikant Xpš bn = 0,16. Ieškovė, siekdama pasitikrinti, ar teisingai traktuoja šilumos BNP šildymo kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 nuostatas, 2010 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 20-4995 (ieškovės rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 3, b. l. 114) kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinį skyrių, kurie nurodė, kad koeficientas Xpš bn turi būti taikomas visiems pastate esantiems atsijungusiems vartotojams (ieškovės rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 4–5, 115–116, 117–118). Ieškovė negali be bendraturčių sutikimo pradėti taikyti visam pastatui Xpš bn = 0, nes tokiu atveju ir ta šilumos BNP šildyti dalis, kuri priskiriama atjungtoms uždarosios akcinės bendrovės „Arnasta“ patalpoms, būtų perskirstoma visiems centralizuotai šildomiems objektams, o tokius veiksmus be jų pritarimo butų (patalpų) savininkai galėtų traktuoti kaip aiškų jų teisių pažeidimą.Ieškovė 2010 m. spalio 20 d. raštu Nr. 20-4493 (ieškovės rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1, b. l. 112) informavo uždarąją akcinę bendrovę „Panemunės butų ūkis“, kad negali taikyti šilumos BNP šildyti dalies priskyrimo koeficiento lygaus 0 tik vienam atjungtam objektui ir pasiūlė patikslinti bendraturčių sprendimą. Atsakymo iš uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės butų ūkis“ ieškovė negavo, todėl šiluma pastato BNP šildyti ir toliau priskiriama ir paskirstoma bendra tvarka, taikant Xpš bn = 0,16. Atsakovė 2011 m. lapkričio 15 d. dar kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu taikyti jos butui Xpš bn = 0, į kurį ieškovė atsakė 2011 m. gruodžio 20 raštu Nr. 20-5450 (ieškovės rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2, b. l. 113). Po atsakovės 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreipimosi į ieškovę tuo pačiu klausimu, ieškovė 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 20-3564 (ieškovės rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 6, b. l. 119) tiek atsakovei, tiek naujajai administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno komunalinis ir būtų ūkis“ nurodė minimalius reikalavimus, kuriuos įvykdžius ieškovė galėtų taikyti bendraturčių sutartą Xpš bn reikšmę, tačiau atsakymo negavo.Bylos nagrinėjimo eigoje iš namo valdytojos „Kauno butų ūkis“ išreikalauta informacija (b. l. 121) patvirtina, kad 2010 m. spalio 12 d. namo valdytoja raštu Nr. 1383 informavo ieškovę, jog namo gyventojų dauguma sutiko dėl atsakovei mokesčio už BNP neskaičiavimo. Byloje pateiktas 2010 m. spalio 20 d. ieškovės atsakymas namo valdytojai (b. l. 112), kuriame nurodoma, kad kadangi valdytojos rašte yra nurodyta šilumos kiekio dalies BNP šildymui priskyrimo koeficientą „0“ taikyti tik butui Nr. 30, jis taikomas nebus, iki namo valdytoja nepatikslins pastato bendraturčių sprendimo. Kaip matyti, informacija apie reikalingą bendraturčių sprendimo patikslinimą dėl to, kad ne tik atsakovės patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, o taip pat ir uždarosios akcinės bendrovės „Arsanta“, buvo žinoma (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 26 sek. – 26 min. 30 sek.; 12 min. 30 sek. – 14 min. 55 sek.; 19 min. 32 sek. – 25 min. 00 sek). Atsakovės įgaliotas asmuo (sūnus) teismo posėdžio metu neginčijo, kad jis šiuo klausimu bandė organizuoti gyventojų susirinkimą, tačiau jis neįvyko (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 32 min. 40 sek. – 1 val. 35 min. 48 sek.). Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliotas asmuo paaiškino, kad nebeinicijavo gyventojų susirinkimo, taip pat nebendravo aptariamu klausimu su valdytoju, nes tuo metu (2010 metais) vienintelė atsakovė buvo teisėtai atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 38 sek. – 1 val. 02 min. 04 sek.; 1 val. 44 min. 33 sek. – 1 val. 47 min. 20 sek.). Tačiau ieškovė pripažino, kad ji niekada neginčijo uždarosios akcinės bendrovės „Arsanta“ patalpų atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo, patalpos atjungtos gal prieš 20 metų, todėl tai patvirtinantys dokumentai nėra išlikę (Lietuvos Respublikos teisės aktai nereikalauja buhalterinės apskaitos dokumentus saugoti ilgiau kaip 10 m.) (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 47 min. 20 sek. – 1 val. 48 min. 34 sek.). Tai, kad tiek atsakovės patalpoms, tiek įmonės patalpoms buvo skaičiuojama tik už BNP patvirtina byloje esančios sąskaitos už 2006 m. (b. l. 140–148). Atsakovės atstovės advokatės nuomone, uždarosios akcinės bendrovės „Arsanta“ atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra neteisėtas, nes šios įmonės dvi patalpos yra sujungtos į vieną ir tik viena iš jų yra atjunta nuo centrinės šildymo sistemos (b. l. 90–91), o kita – ne, todėl nereikėjo tikslinti gyventojų susirinkimo. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu teisingai pastebėjo ieškovės atstovai, vamzdynai priklauso visiems gyventojams, todėl gyventojai turi pareigą informuoti apie galimus bendrasavininkų pažeidimus (tas nebuvo padaryta, nors atsakovės įgaliotas asmuo bendravo su įmonės savininku (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 41 min. 03 sek. – 1 val. 44 min. 33 sek.), tuo labiau, kad, kaip matyti iš išplėstinio Nekilnojamo turto registro duomenų (b. l. 150), po rekonstrukcijos (patalpų sujungimo) nepateikti priėmimo naudoti dokumentai, todėl nėra galimybės žinoti šildymo sistemos pobūdį ir pan. (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 52 min. 00 sek. – 1 val. 57 min. 30 sek.). Ieškovės atstovės advokatė išaiškino veiksmus, kuriuos turėtų atlikti atsakovė, kad jai būtų taikomas „0“ tarifas už BNP (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 06 min. 30 sek. – 2 val. 08 min. 26 sek.). Teismas nesutinka su atsakovės atstovės advokatės nuomone, kad atsakovės neveikimą (neinicijuojant gyventojų susirinkimo ar nebendradarbiaujant su valdytoja), reikėtų vertinti iš silpnesniosios šalies pusės, nes ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vartotoja pareiga pranešti energijos tiekėjui aplinkybes, sąlygojančias mokesčio perskaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017) (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 25 sek. – 1 val. 20 min. 33 sek.). Nepaisant to, kad, kaip atsakovės įgaliotas asmuo paaiškino, jam iš pradžių buvo nurodyta pateikti tik dokumentus, patvirtinančius atsakovės patalpos atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos (2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 07 sek. – 51 min. 08 sek.; 1 val. 37 min. 00 sek. – 1 val. 38 min. 52 sek.), tačiau vėliau paaiškėjus kitoms aplinkybės, atsakovė, ne kartą informuota raštu, turėjo rūpintis jų įgyvendinimu. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.2014 m. lapkričio 20 d. buvo priimtos Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 25 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII -1346, kuriuo Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi (ši teisės norma galiojo ginčo laikotarpiu 2007 m. spalio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-553-421/2016 18 punktas), kuri reglamentuoja, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui nebus taikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas, daugumos savininkų sutikimu, bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2015 m. gruodžio 2 d. Minėta, kad laiptinėje šildymo radiatorių nėra, todėl apeliantai argumentuoja, jog tai reiškia, kad laiptinė nešildoma visų bendraturčių bendru sutarimu, todėl mokestis už jos šildymą negali būti skaičiuojamas. Bet byloje nėra jokių įrodymų, kad namo bendraturčiai priėmė sprendimą neskaičiuoti mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą, kad toks sprendimas buvo pateiktas šilumos tiekėjui (ieškovei). Tai reiškia, kad apie tokį bendraturčių sprendimą informuojamas šilumos tiekėjas, tuomet keistųsi name suvartotos šilumos vartotojams skirstymo metodas, kurį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-400-173/2016).Atsakovė savo teises gali ginti inicijuodama konkretaus šilumos energijos paskirstymo tarp namo vartotojų metodo parinkimo klausimo nagrinėjimą bei ginčyti parenkamo metodo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Nesant tokio teisminio reikalavimo atsakovės argumentai, kad iš jos prašomas priteisti mokestis už šilumos energiją yra neteisėtas, sąlygotų nepagrįstą dalinį ieškovės teisės gauti užmokestį už suteiktą šilumos energiją paneigimą (CK 4.84, 4.85 straipsniai).Ieškovė pastate, kuriame yra atsakovės butas, suvartotą šilumą skirsto vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, pažeidimų ieškovės veiksmuose nenustatė ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tyrusi atsakovės 2012 m. vasario 10 d. prašymą, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovė turi pareigą mokėti mokesčius ieškovei, nepaisant to, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas nėra šildomos centralizuotai tiekiama šiluma. Ši pareiga, kaip jau minėta, atsakovei yra nustatyta įstatymo ir bylos faktinės aplinkybės tam teisinės reikšmės neturi.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 149,7 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis, 51,43 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už informacijos paiešką viešuosiuose registruose, iš viso 68,14 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).Kadangi ieškovė sumažino savo reikalavimą, todėl kad, kaip nurodyta 1 punkte, dalį skolos atsakovė sumokėjo, jai grąžinamas 8,25 Eur (26 Eur – 15 Eur / 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2–3 dalys) (b. l. 71–72).Valstybei iš atsakovės priteisiamos 4,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (įmonės kodas 235014830) iš atsakovės J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149,7 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų 7 ct) skolą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą (149,7 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,14 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,58 Eur (keturis eurus 58 ct) išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (įmonės kodas 235014830) 8,25 Eur (aštuonių eurų 25 ct) žyminį mokestį, kurį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.