- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-400-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01162-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- E. J., A. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovui G. K., atsakovams E. J. ir A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Kauno energija“ atsakovams E. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė AB „Kauno energija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų E. J. ir A. J. 1 139,38 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ieškovė tiekia šilumą namui (duomenys neskelbtini). Atsakovams šiame name priklauso negyvenamoji patalpa bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taip pat atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Ieškovui tiekiant šiam namui šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti už tiekiamą šilumą pareigą atsiskaityti turi patalpų savininkai, pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. 2005-07-22 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr.03-41 patvirtino Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5, kurio 1.4 punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Šiluma namui buvo patiekta, sunaudota ir ieškovės paskirstyta vartotojams. Nurodė, kad sutartys, kuriomis nustatytas šilumos ir karšto vandens tiekimas į daugiabučius gyvenamuosius namus negali būti traktuojamos vien kaip vartojimo sutartys, nes tiekiama šiluma kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Atsakovams neapmokant sąskaitų laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2015-07-01 yra susidariusi 1 139,38 Eur skola už tiekiamą šilumą, dėl ko ieškinį prašė tenkinti (49-52 t.II).
Atsakovai E. J. ir A. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė ieškovas nešildo bendro naudojimo patalpų, jose nėra radiatorių. Šiuo metu galiojančios Šilumos ūkio įstatymo 25 str. pataisos reglamentuoja, kad Daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas; tarp ieškovės ir atsakovų nėra sudaryta sutartis dėl šilumos tiekimo; ieškovė atsakovams neteikė apmokėjimui sąskaitų už patiektą šilumą; atsakovai bendromis patalpomis nesinaudoja, turi atskirą įėjimą (b.l.71-74 t. II).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų E. J. ir A. J. ieškovui AB „Kauno energija“ 1 139,38 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB „Kauno energija“ tiekia šilumą namui, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.70-155 t.I). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis šiame name negyvenamoji patalpa bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams (b.l.10-11 t.I). Atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, o name esanti laiptinė yra nešildoma (b.l.35-50 t.I). Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2015-07-01 atsakovams paskaičiuota 1 139,38 Eur skola už šilumą tenkančią namo bendrosioms reikmėms (b.l.12-14, 156-184 t.I, 3-39, 54-59, 62-66 t.II). Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovai, atsijungdami nuo centralizuoto šildymo sistemos, sudarė galimybę patys reguliuoti šilumos kiekį savo patalpose bei spręsti kaip jas apšildyti. Toks patalpų atjungimas nuo centrinės šildymo sistemos sukuria teisines pasekmes, susijusias su AB „Kauno energija“ dėl jiems priklausančių negyvenamųjų patalpų šildymo, tačiau toks atsijungimas neturi įtakos atsakovų, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, nuosavybės teisei. Atsakovų nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe namo konstrukcijas, inžinerines sistemas, išlieka, taigi išlieka ir teisės bei pareigos, susijusios su šių objektų išlaikymu, priežiūra ir t.t.
Pažymėjo, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovės atstovas, name yra įrengtas šilumos suvartojimo apskaitos prietaisas, pagal kurio rodmenis vadovaujantis patvirtintais metodais yra apskaičiuojama koks kiekis šilumos yra sunaudojama individualiai buto/patalpų savininkų ir koks kiekis sunaudojamas bendroms patalpoms šildyti. Atsakovai, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir pan. bendraturčiai ir atsakingi už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jie turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų/patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo ar bendro naudojimo patalpomis nesinaudoja. Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovai, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šios pareigos, kol su kitais bendraturčiais atsakovai nesusitarė kitaip, nepaneigia aplinkybė, kad atsakovai savo konkretų butą šildo energija, gaunama iš kito šaltinio. Vadovaudamasis šiais motyvais, pirmosios instancijos teismas, atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovas nešildo bendro naudojimo patalpų, jose nėra radiatorių bei, jog atsakovai bendromis patalpomis nesinaudoja, turi atskirą įėjimą.
Taip pat atsakovai nurodo, jog tarp ieškovo ir atsakovų nėra sudaryta sutartis dėl šilumos tiekimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams, kaip ir kitiems namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams, paslaugos yra teikiamos ir mokesčiai yra skaičiuojami pagal galiojančius teisės aktus, o ne pagal sutartį. Atsakovai turi įstatymų (ne sutarties) nustatytą pareigą atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal kas mėnesį pateikiamas sąskaitas (CK 4.82 str.), todėl atmetė atsakovų argumentą, jog su ieškovu šilumos teikimo sutarties nėra sudarę.
Atsakovai nepagrindė savo argumentų, jog jiems nebuvo pateiktos sąskaitos dėl apmokėjimo. Ieškovė savo ruožtu teigia, jog ji sąskaitas pateikdavo atsakovams, kaip ir kitiems patalpų savininkams, šių sąskaitų kopijas yra pateikusi ir bylos nagrinėjimo metu (b.l.156-184 t.I, 3-39 t.II), atsakovai vieną sąskaitą 31,20 Lt sumai yra apmokėję (b.l.62 t.II).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju negalimas šiuo metu galiojančio Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, kuri reglamentuoja, kad Daugiabučio namų butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučiuose namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, taikymas. Atsakovų nurodomas Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio pakeitimas buvo priimtas 2014 m. lapkričio 20 d., o laikotarpis už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas yra nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Dalis atsakovų skolos buvo paskaičiuota jau galiojant minėto įstatymo 25 straipsnio pataisoms. Atsakovai nurodę, kad radiatoriai laiptinėje yra nuimti, o tai galima vertinti kaip gyventojų sutikimą. Pirmosios instancijos teismo nuomone šios aplinkybės vertinti kaip gyventojų sutikimo negalima, nes kiti namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai yra sudarę negyvenamųjų patalpų šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartis. Jeigu gyventojai ir buvo sutarę dėl šilumos tiekimo bendrojo naudojimo patalpose nutraukimo, tai ieškovas apie tai informuotas nebuvo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovai A. J. ir E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, t.y. vienos teismo išvados prieštarauja kitoms. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra konstatuota, kad atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, o name esanti laiptinė yra nešildoma. Nepaisant nustatytos faktinės aplinkybės, jog name esanti laiptinė yra nešildoma, pirmosios instancijos teismas vis tiek nusprendė priteisti iš atsakovų ieškovui priskaičiuotas pinigų sumas už laiptinės šildymą.
Ieškovas, reikalaudamas apmokėjimo už namo laiptinės šildymą, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog per namo laiptinę iš tiesų eina šilumos vamzdynas, kuris ją šildo, dėl ko ieškinys negalėjo būti patenkintas.
Atsakovai nesinaudoja namo laiptine už kurios šildymą ieškovas prašė priteisti skolą. Į savo patalpas turi atskirą įėjimą iš (duomenys neskelbtini) pusės ( Į laiptinę patenkam iš kiemo pusės).
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297, 18.1 punkte yra nurodyta , kad šilumos tiekėjo, valdytojo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo ir vartotojų tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos šilumos pirkimo – pardavimo sutartimi. Taigi, tam, kad ieškovas galėtų reikalauti apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, ieškovas AB „Kauno energija“ privalo turėti pasirašytą sutartį su atsakovais dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo. Tokios sutarties nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį patenkino.
Pagal CK 6.383 straipsnio 2 dalį energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Laiptinėje, nesant šildymo įrenginių, negali būti sudaroma sutartis su vartotoju dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo ir ieškovas negali reikalauti už tas paslaugas, kurios nėra teikiamos, sumokėti.
2014 m. lapkričio 20 d. buvo priimtos Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX -1565 25 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII – 1346, kuriuo Šilumos įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, reglamentuojančia, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui nebus taikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas, daugumos savininkų sutikimu, bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2015 m. gruodžio 2 d.
Bendrojo naudojimo patalpos name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nešildomos daugumos savininkų sutikimu, bendrojo naudojimo patalpose nėra niekuomet nebuvo radiatorių, todėl atsakovams negalėjo būti taikomas apmokėjimas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Jei namo patalpų savininkai būtų norėję šildyti bendrojo naudojimo patalpas, jie būtų įrengę radiatorius ir sudarę sutartis su šilumos tiekėju.
Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies normos turėtų būti taikomos ir teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, kadangi iki tol nebuvo įstatyminės normos, reglamentuojančios atitinkamą situaciją. CK 1.8 straipsnio 1 dalimi reglamentuota, kad civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai (įstatymo analogija).
Faktinė aplinkybė, kad laiptinėje nėra radiatorių, patvirtina tai, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventoja bendru sutarimu yra sutarę nešildyti bendrojo naudojimo patalpų. Tai, kad keli gyventojai, nenorėdami veltis į ginčus su ieškovu, yra pasirašę sutartis su ieškovu dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad dauguma namo gyventojų ir kitų patalpų savininkų yra išreiškia valią nešildyti bendrojo naudojimo patalpų.
Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi nenustatyta, kad apie savo sprendimą nešildyti bendrojo naudojimo patalpų daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo informuoti šilumos tiekėją.
Teismas neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos ir iš atsakovų negyvenamųjų patalpų. Atsakovų patalpos yra šildomos autonominiu būdu – dujomis. Iš atsakovų negyvenamųjų patalpų per sienas sklindanti šiluma prisideda ir prie namo negyvenamųjų patalpų (laiptinės) šildymo, todėl teismas priteisdamas iš atsakovų skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, verčia atsakovus antrąkart prisidėti prie namo bendrojo naudojimo patalpų šildymo, o tai prieštarauja CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Kauno energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika (LAT civilinė byla Nr. 3K- 3-229/2012).
Tam, kad namo laiptinė būtų šildoma nėra būtina, kad pro laiptinę eitų šilumos tiekimo vamzdžiai, ar joje būtų sumontuoti šildymo radiatoriai. Atsakovų pateiktame faktinių aplinkybių protokolo nuotraukoje Nr. 20 laiptinės sienoje matosi buvusio laiptinės šildymo radiatoriaus šilumos tiekimo pajungimo vamzdžio dalis.
Laiptinės šildymas yra bendro naudojimo patalpų šildymas ir pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalis. CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju CK ir Šilumos ūkio įstatymo normos imperatyviai numato atsakovų prievolę mokėti už laiptinės šildymą.
Ieškovas atsakovams mokesčius skaičiavo vadovaudamasis 2005 m. liepos 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau- VKEKK) nutarimu Nr. 03-4, kuriuo patvirtinti Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kurio 1.4 punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu.
Norint skirstyti šilumą ne pagal VKEKK rekomenduojamus metodus šilumos vartotojai savo iniciatyva turi parengti savo šilumos paskirstymo metodą, jį suderinti su VKEKK ir pateikti jį šilumos tiekėjui vykdyti. Norint skirstyti šilumą ne pagal VKEKK rekomenduojamus metodus šilumos vartotojai savo iniciatyva turi parengti savo šilumos paskirstymo metodą, jį suderinti su VKEKK ir pateikti jį šilumos tiekėjui vykdyti. Atsakovai tokio šilumos paskirstymo metodo byloje nepateikė, todėl nesant tokiam šilumos paskirstymo metodui šilumos tiekėjas neturi pagrindo skirstyti šilumą pagal atsakovų pageidavimą.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo, kad visą namui pateikta šiluma yra apmokama tų namo gyventojų, kurie patalpas šildo centralizuotu būdu ir ieškovė jokių nuostolių nepatiria. Tai nepagrįstas argumentas, kadangi atsakovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad visą namui pateiktą šilumą apmoka tie patalpų savininkai, kurių patalpos šildomos centralizuotai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atsakovams E. J. ir A. J. nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra daugiabučiame name.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012; kt.).
Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos yra daugiabučiame name, kuriam ieškovas tiekia šilumos energiją. Atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir šildomas iš kito energijos šaltinio; kitų patalpų (butų) savininkai centralizuota šildymo sistema naudojasi ir moka ieškovui už sunaudotą šilumos energiją. Šiluma į butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos.
Apeliantai nurodo, kad bendrojo naudojimo patalpos (laiptinė) nešildomos, buvę laiptinėse šildymo įrenginiai atjungti, todėl ieškovas negali reikalauti sumokėti už bendrų patalpų šildymą. Minėta, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Pažymėtina, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti.
Ieškovas reikalavimą sumokėti skolą grindė tiek 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymo, tiek CK 4.76, 4.82 straipsnio normomis. Minėta, kad bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančiomis CK normomis nustatyta pareiga bendraturčiams išlaikyti bendrą daiktą. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaito prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo (įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d.) 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą įstatymą apeliantams, kaip turto savininkams, tenka pareiga proporcingai jos daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
Atsakovai nurodo, kad ieškovas su jais nėra sudaręs šilumos tiekimo sutarties bendroms patalpomis šildyti. Neginčijama, jog į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas tiekia šilumos energiją, kas yra juridinis faktas, todėl apeliantams atsiranda prievolė mokėti ieškovui už šilumos energiją, kuri tiekiama bendroms patalpoms šildyti (CK 6.2, 4.76 straipsniai).
2014 m. lapkričio 20 d. buvo priimtos Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 25 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII -1346, kuriuo Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, kuri reglamentuoja, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui nebus taikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas, daugumos savininkų sutikimu, bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2015 m. gruodžio 2 d. Minėta, kad laiptinėje šildymo radiatorių nėra, todėl apeliantai argumentuoja, jog tai reiškia, kad laiptinė nešildoma visų bendraturčių bendru sutarimu, todėl mokestis už jos šildymą negali būti skaičiuojamas. Bet byloje nėra jokių įrodymų, kad namo bendraturčiai priėmė sprendimą neskaičiuoti mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą, kad toks sprendimas buvo pateiktas šilumos tiekėjui AB „Kauno energija“. Tai reiškia, kad apie tokį bendraturčių sprendimą informuojamas šilumos tiekėjas, tuomet keistųsi name suvartotos šilumos vartotojams skirstymo metodas, kurį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Teismas nepasisakė dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.