- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-435-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12056-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- R. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiasis asmuo R. K., dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 742 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 26-ANR_N-1459-2020 ieškovė G. R. buvo nubausta už tai, kad su šiukšlių konteineriu apgadino kaimynės R. K. kieme stovėjusį automobilį. Nesutikdama su minėtu nutarimu ieškovė pateikė skundą. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-14-1109-2021, kuriuo nutarė ieškovės skundą tenkinti, ginčijamą Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną ieškovės atžvilgiu nutraukti. R. K. nesutikdama su 2021 m. vasario 23 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą. 2021 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-348-2021, kuria nutarė palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 26-ANR_N-1553-2020, ieškovė G. R. buvo nubausta už tai, kad ji bėgdama neva apspjovė R. K.. Nesutikdama su minėtu nutarimu ieškovė pateikė skundą. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-125-1091/2021, kuriuo nutarė ieškovės skundą tenkinti, ginčijamą Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną ieškovės atžvilgiu nutraukti. 2021 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas 2021 m. gegužės 6 d. įsiteisėjo. Kadangi, kaip aukščiau nurodyta, ieškovė nesutiko nei su vienu Institucijos priimtu nutarimu, ji kreipėsi į advokato A. B. kontorą, advokato padėjėją V. S., už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme ieškovė patyrė 500 Eur išlaidas. Taip pat ieškovė kreipėsi ir į UAB ,,Impulsana“, tikslu atlikti automobilio ekspertizę, kuris tariamai buvo apgadintas dėl jos veiksmų. 2021 m. vasario 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2021012 nurodyta, kad už eksperto išvados parengimą mokėtina suma yra 242 Eur. Ieškovė patyrė 742 Eur išlaidas. Ieškovės vertinimu, nustačius Institucijos neteisėtus veiksmus, egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp Institucijos veiksmų ir padarinių. Jeigu nebūtų surašyti 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimai, nebūtų kilusi būtinybė ieškovei ginti savo pažeistas teises teisme ir dėl to patirti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės argumentais, teigia, kad Dainavos PK pareigūnai atlikdami administracinių nusižengimų tyrimus laikėsi teisės aktų reikalavimų, padarė pagrįstas ir logiškas išvadas. Nurodo, jog ieškovė nepagrindė dalies jos patirtų išlaidų, todėl prašo teismo ieškinį atmesti. Kritiškai vertintinos ir ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Impulsana“, dėl eksperto išvados pateikimo. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju, teismui buvo pateiktas naujas, ieškovės iniciatyva gautas įrodymas, kuriuo ji vadovavosi. Tokia eksperto išvada nebuvo teikta Dainavos PK, t. y. pareigūnai neturėjo galimybės jos įvertinti, kas galimai būtų nulėmę kitokį sprendimą. Pareigūnai nusižengimą tyrė pagal jų surinktus reikšmingus duomenis. Taigi, teismas turėjo pareigą patikrinti Dainavos PK nutarimo pagrįstumą, t. y. įvertinti, ar pareigūnai, tirdami nusižengimą, tinkamai įvertino turimus duomenis, nepadarė teisės taikymo klaidų. Minėta išvada atskleidė naują faktą ir negali būti pagrindu pripažinti pareigūnų padarytų įrodymų vertinimo ir teisės taikymo klaidų. Todėl reikalavimas atlyginti išlaidas, patirtas sumokant ekspertui už minėtos išvados patikimą, nelaikytinas susijusiu su Dainavos PK pareigūnų veiksmais ir dėl to negali būti tenkinamas.
3. Trečiasis asmuo R. K. byloje atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas sprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai (mokėjimus patvirtinantys dokumentai) akivaizdžiai nepakankami bei neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies, kadangi iš jų nėra aišku nei už kokias paslaugas buvo apmokėta, nei kokios šio darbo sąnaudos (CPK 98 straipsnio 2 dalis), nei kiek jos susijusios su ieškinio dalyku ir atitinka Rekomendacijose nurodytus konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientus. Paslaugos nėra detalizuotos. Byloje pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje serija ANA Nr. 20210212 nurodytos paslaugos neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punkto reikalavimų, kadangi byloje nėra duomenų, kad ši ekspertizė byloje būtų skirta teismo.
6. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad bylinėjimosi išlaidos nėra turtinė žala nei bylose nagrinėtose pagal administracinės teisenos taisykles, nei šioje byloje, todėl sprendė, jog tenkinti reikalavimą atlyginti turtinę žalą nėra jokio teisinio pagrindo.
7. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad neteisėti pareigūnų veiksmais ieškovės atžvilgiu pasireiškė nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo surašyti nutarimai, Institucija savo tarnybines funkcijas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai. Teismas pažymėjo, kad ieškovės cituojamuose teismo sprendimuose nėra nurodomi jokie konkretūs neteisėti nei pareigūnų nei institucijų veiksmai/neveikimas, jokių viešosios teisės normose nurodytų pažeidimų, o sprendžiama tik dėl įrodymų pakankamumo byloje. Ieškovės nurodyti esą egzistavę pažeidimai (aplaidžiai, nerūpestingai) yra nurodomi abstrakčiai, grindžiami asmeniniu ieškovės situacijos vertinimu ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad konstatuotas objektyvių įrodymų trūkumas savaime nereiškia, kad pats pažeidimas asmens iš viso nebuvo ir negalėjo būti padarytas, o reiškia tik duomenų įrodomosios vertės nustatymą, sprendžiant dėl sankcijos taikymo pagrįstumo nagrinėtose bylose. Nagrinėjamu atveju nenustatyta teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, priešingai, visi pareigūnų procesiniai veiksmai atlikti savalaikiai ir tinkamai. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti dėl neteisėtais pareigūnų ar valdžios institucijų atliktais veiksmais padarytos žalos ieškovei atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė G. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą nurodydamas, jog iš mokėjimus patvirtinančių dokumentų nėra aišku už kokias paslaugas buvo apmokėta, ar už paslaugas sumokėtos sumos atitinka Rekomendacijose nurodytus konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientus.
1.2. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidos nėra turtinė žala nei bylose nagrinėtose pagal administracinės teisenos taisykles, nei šioje byloje, todėl tenkinti reikalavimą atlyginti turtinę žalą nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju aktualus 2020 m. gegužės 19 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimas byloje Č. ir R. prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18) dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo. Šiuo sprendimu buvo išaiškinta, kad nacionaliniai teismai, atsisakydami atlyginti asmenų bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame jie ginčijo paskirtas baudas ir tokį ginčą laimėjo, pažeidė asmenų teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis (74 punktas).
1.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-670-378/2015, yra konstatuota, kad asmuo turi teisę į jo patirtų advokato išlaidų atlyginimą išteisinimo atveju (administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas prilygsta išteisinimui), tokios išlaidos yra sudėtinė turtinės žalos dalis ir toks reikalavimas gali būti reiškiamas savarankiškoje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-404-790/2019 taip pat patvirtina, jog apeliantė turi teisę reikšti savarankišką ieškinį dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų advokato išlaidų valstybei pažeidus jos pozityviąsias pareigas, numatytas ANK 563 ir 567 straipsniuose, ir tokios advokato išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.
1.4. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų, o nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti dėl neteisėtais pareigūnų ar valdžios institucijų atliktais veiksmais padarytos žalos ieškovei atlyginimo. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą, kuriame sprendė, jog G. R. veiksmuose nėra ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Išnagrinėjęs kitą skundą, Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog G. R. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į teismo nutarimus, neabejotina, jog Institucijos pareigūnai pažeidė ANK 567 straipsnio nuostatas, kadangi nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo surašyti nutarimai, kurie vėliau buvo panaikinti. Kadangi valstybės pareigūnai savo tarnybines funkcijas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai - paskyrė administracines nuobaudas, nesant tam pakankamai duomenų, laikytina, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus, priimant vėliau panaikintus nutarimus.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės G. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes ieškovė teismui pateikė penkis pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyta pinigų suma ir paslaugų pobūdis: atstovavimas arba dokumentų surašymas. Iš šių dokumentų nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotos juose nurodytos sumos, t. y. nenurodyta, kokiu vienetu apskaičiuojama atstovavimo kaina, pvz. koks yra valandinis atstovavimo įkainis, kiek laiko atstovas sugaišo atstovaudamas. Taip pat, nepaaiškinta, kokie dokumentai buvo surašyti, kodėl dviejuose kvituose už dokumentų surašymą sumokėta po 100 Eur, o trečiajame 150 Eur. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tokie duomenys nėra pakankami tinkamai įvertinti teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą ir besąlygiškai jas priteisti.
10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti sumą, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje ANA Nr. 20210212, sumokėtą UAB „Impulsana“, už eksperto išvados surašymą. Ieškovės pateikta UAB „Impulsana“ išvada yra jos iniciatyva gautas papildomas įrodymas, kurį teismas vertina kaip ir kiekvieną įrodymą. Tokios išvados gavimo išlaidos nėra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, detaliai išvardintų VPK ir ANK normose. Todėl reikalavimas kompensuoti tokios išvados gavimo išlaidas negali būti tenkinamas.
10.3. Nors apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priskiriamos prie turtinės žalos, vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021. Tačiau atsakovė pažymi, jog minėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), vadovaudamasis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, laikosi pozicijos, kad jame pateikti išaiškinimai per se (pats savaime) nesudaro pagrindo keisti LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį (LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1159-1062/2021). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).
Šalies argumentai
10.4. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Kauno apskr. VPK pareigūnai jos atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenas, kurios vėliau buvo nutrauktos, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį - ieškovė savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo bylose patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms.
10.5. Apeliantė nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neįrodė neteisėtų Kauno apskr. VPK pareigūnų veiksmų. Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės cituojamuose teismo sprendimuose nėra nurodomi jokie konkretūs neteisėti nei pareigūnų nei institucijų veiksmai/neveikimas, jokių viešosios teisės normose nurodytų pažeidimų, o sprendžiama tik dėl įrodymų pakankamumo byloje. Ieškovės nurodyti esą egzistavę pažeidimai (aplaidžiai, nerūpestingai) yra nurodomi abstrakčiai, grindžiami asmeniniu ieškovės situacijos vertinimu ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018).
13. Byloje keliamas 742 Eur turtinės žalos, kuri kildinama iš administracinio nusižengimo bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų (proceso išlaidų), atlyginimo klausimas.
14. Ieškovė G. R. bendrosios kompetencijos teismui civilinio proceso tvarka pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 742,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškovės vertinimu, dėl neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, taikant administracinę atsakomybę, ji patyrė 742 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 500,00 Eur atstovavimo išlaidos administracinio nusižengimo bylose ir 242 Eur išlaidos ekspertui už išvados parengimą (bylinėjimosi išlaidos/proceso išlaidos).
15. Byloje nustatyta, kad ieškovei G. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnas 2020 m. lapkričio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolus už ANK 115 straipsnio 1 dalies ir ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu G. R. buvo nubausta 50 Eur bauda už tai, kad šiukšlių konteineriu apgadino kaimynės R. K. kieme stovėjusį automobilį, t. y. dėl ANK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu G. R. buvo nubausta 50 Eur bauda už tai, kad apspjovė kaimynę, t. y. dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
16. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. II-14-1091/2021, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikino, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.
17. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. II-125-1091/2021, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną G. R. atžvilgiu nutraukė, nukentėjusiosios R. K. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkino. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.
18. Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
19. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vienos iš pagrindinių policijos funkcijų yra pagal kompetenciją įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlikti jų tyrimą, analizuoti ir atskleisti padarytų administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti; taikyti administracinio poveikio ir kitokias prevencijos priemones; organizuoti ir įgyvendinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones (Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 5, 13 punktai). Policija, veikdama teisiniame reglamentavime pavestose srityse, susijusiose su administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) šioje srityje prevencija bei atskleidimu, atlikdama jų tyrimą, taigi, be kita ko, surašydama administracinio nusižengimo protokolus ir priimdama nutarimus taikyti administracinę atsakomybę (pradėdama administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri, nagrinėjamu atveju, vėliau teismo buvo nutraukta), veikia kaip viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalys). Vadinasi, keliamas ginčas dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, atlyginimo, šiuo atveju patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, ir yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutartį teismingumo byla Nr. T-2/2019, 2020 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-63/2020, 2021 m. sausio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos, kurią sudaro proceso išlaidos patirtos administracinio nusižengimo bylose, atlyginimo bylose, žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-525/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliantės nurodoma teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-670-378/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-404-790/2019) nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi, nes jose buvo sprendžiama ne dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, t. y. pagal CK 6.271 straipsnį, o dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį („Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų“).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI2-7647-505/2021, atsisakyta priimti pareiškėjos G. R. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodant, kad pareiškėjos nurodomų turtinių praradimų (bylinėjimosi išlaidų) nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis ir subsidiariai taikytinos BPK normos, todėl prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose, ir todėl pareiškėjos skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta, kad su reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ANK 666 straipsnio BPK nustatyta tvarka.
21. Ieškovė G. R. 2021 m. liepos 23 d. su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ginčo teisenos tvarka (inicijuojant naują civilinę bylą), kurį teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. priėmė bei bylą išnagrinėjo iš esmės. Siekdama atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą ieškovė nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasi BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis, t. y. pateikiant prašymus administracinio nusižengimo bylose. Pažymėtina, administracinio nusižengimo teisenoje nėra numatyta galimybė asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos, kuri pradėjo procesą (ANK 666 straipsnis, BPK 103–106 straipsniai). Ieškovė savo teises teisme ginti pasirinko būtent pagal CK 6.271 straipsnį. Todėl, įvertinus tai, kad pagal įstatyminį reguliavimą būtent administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), taip pat įvertinus Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl teismingumo (žr., pvz., 2019 m. sausio 10 d. nutartį teismingumo byla Nr. T-2/2019, 2020 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-63/2020, 2021 m. sausio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2021), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimus turėtų nagrinėti administracinis teismas pagal jame suformuluotas ginčo ribas (pagrindą ir dalyką), t. y. atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo teises teisme ginti pasirinko būtent pagal CK 6.271 straipsnį.
22. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byla priskirtina administracinių teismų kompetencijai, konstatuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y. bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėjo bylą, teismingą administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pagal teismingumą administraciniam teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 36 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundą. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 22 Eur dydžio žyminį mokestį. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, grąžinamas apeliantei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti.
Perduoti bylą nagrinėti administraciniam teismui – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Grąžinti ieškovei G. R. 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.