Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, nustačius Institucijos neteisėtus veiksmus (netinkamą Institucijos pareigūnų tarnybinių funkcijų atlikimą nepagrįstai surašant nutarimus ir skiriant pareiškėjai baudas) egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp Institucijos veiksmų ir padarinių. Jeigu nebūtų buvę priimti Institucijos 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimai, nebūtų kilusi būtinybė pareiškėjai ginti savo pažeistas teises teisme ir dėl to patirti bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo atlygintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėja nepagrindė dalies jos patirtų išlaidų, prašomos priteisti turtinės žalos dydis vertintinas kritiškai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl eksperto išvados pateikimo. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju teismui buvo pateiktas naujas, pareiškėjos iniciatyva gautas įrodymas, kuriuo ji vadovavosi. Tokia eksperto išvada nebuvo teikta Dainavos PK, pareigūnai neturėjo galimybės jos įvertinti, o tai galbūt būtų nulėmę kitokį sprendimą. Minėta išvada atskleidė naują faktą ir negali būti pagrindu pripažinti pareigūnų padarytas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo klaidas. Todėl reikalavimas atlyginti išlaidas, patirtas sumokant ekspertui už minėtos išvados pateikimą, nelaikytinas susijusiu su Dainavos PK pareigūnų veiksmais. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. savo pozicijos dėl ginčo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kyla dėl turtinės žalos, kuri kildinama iš administracinio nusižengimo bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų (proceso išlaidų), atlyginimo. Pareiškėjos teigimu, ji patyrė turtinę žalą dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų (aplaidumo) priėmus nepagrįstus nutarimus dėl administracinių nuobaudų jai skyrimo, kurie teismo pagal jos pateiktus skundus buvo panaikinti.

Pareiškėjos vertinimu, dėl neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų ji patyrė 742 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 500 Eur procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo išlaidos administracinio nusižengimo bylose ir 242 Eur išlaidos ekspertui už išvados parengimą.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog G. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnas 2020 m. lapkričio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolus už ANK 115 straipsnio 1 dalies ir 481 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu G. R. buvo nubausta 50 Eur bauda už tai, kad šiukšlių konteineriu apgadino kieme stovėjusį kaimynės R. K. automobilį, t. y. dėl ANK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu G. R. buvo nubausta 50 Eur bauda už tai, kad apspjovė kaimynę, t. y. dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. II-14-1091/2021, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikino, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. II-125-1091/2021, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną prieš G. R. nutraukė, nukentėjusiosios R. K. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkino. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Iš pareiškėjos skundo turinio ir pateiktų priedų matyti, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro jos turėtos 500 Eur išlaidos už teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme administracinių nusižengimų bylose dėl nutarimų ginčijimo, sumokėtos advokato padėjėjui V. S. 2021 m. sausio 5 d. sudarytos su juo Teisinių paslaugų sutarties Nr. 21/01/05 pagrindu, ir 242 Eur išlaidos ekspertui už išvados parengimą Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-14-1091/2021.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK 103 straipsnio (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2021-06-01) nuostatos, pagal kurias prie proceso išlaidų yra priskiriamos ir liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtos sumos (BPK 103 straipsnio 1 ir 3 p.). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, proceso išlaidas, be kita ko, sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką yra konstatuota, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, o ne pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 ir kitą pagal šiame sprendime pateiktus išaiškinimus vėliau išplėtotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-525/2022).

Taigi pagal nuosekliai dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų (pagal ANK 666 str.) atlyginimo formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra eksplicitiškai nustatęs konkrečioje teisenoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, asmuo neįgyja reikalavimo teisės į tokių išlaidų atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. tokios asmens patirtos išlaidos nėra laikomos turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepatyrė turtinės žalos ir kad nesant vienos būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą atlyginti turtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį. Remiantis išdėstytais argumentais, skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisimui, todėl minėtas prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.