Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM atstovui Artūrui Bendaravičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje:

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, LR piliečiui, vedusiam, dirbančiam MB „Aprojektai“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. surašytas protokolas, jog patikrinimo metu 2017 m. vasario 28 d. apie 11 val., buvo patikrinta miško kirtavietė, esanti Varėnos rajono Šarkiškių kaimo vietovėje ir šio patikrinimo metu buvo nustatyti 4 nelegaliai dirbę asmenys: J. M., V. D., V. K. ir R. S.. A. B., būdamas darbdaviu kaip MB ,,Aprojektai“ vadovas, esant darbinių santykių požymiams, susitarimui dėl darbo funkcijų, darbo vietos, esant darbdavio nustatytai darbo tvarkai, esant atlygintinumui leido dirbti nelegaliai miško ruošos darbus 2017-02-28 J. M., V. D., V. K. ir R. S., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 98 str. l d. 1, 2 p., 98 str. 2 d.

A. B. buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Toks kaltinimas nepasitvirtino.

Institucijos atstovas Artūras Bendaravičius nurodė, kad palaiko surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir laiko, kad A. B. padarė nusižengimą, nesudarydamas su darbuotojais darbo sutarčių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis nepripažįsta surašyto protokolo ir paaiškino, kad jis perka-parduoda paslaugą. Su bendrove Logforest susitarė, jog atliks jiems paslaugą. Tuomet jis kreipėsi į savo rangovus, kurie konkrečiai jo nurodytuose plotuose ir atlieka darbą. Jis paaiškino, kad atliktą darbą vertina kubais (jeigu kertami medžiai) arba nušienautos pievos hektarais. Asmenys pagal jų abipusį susitarimą naudojo jo duotus įrankius ir benziną. Apsaugos priemonėmis, darbo rūbais darbe jis nesirūpino, nes tai nenumatyta sutartyje. Darbininkų jis neapmokė, kaip dirbti, taip pat nesiuntė jų į mokymus. Susirado darbininkus per skelbimus laikraščiuose, vėliau patys darbininkai jam paskambindavo. Jiems pasakė, kad bus duodama užduotis kirsti mišką, jie turi turėti individualios veiklos pažymą. A. B. nurodė, kad paslaugos sutartyje, kurią jis pasirašo su rangovu (konkrečiu darbuotoju), yra numatyta, kad tuos darbus jis atliks užsakovo, t. y. A. B. firmos mechanizmais. Iš užmokesčio yra atskaičiuojamos sąnaudos: kuras, įrankių nuoma. A. B. nurodė, kad J. M. dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, R. S. turėjo individualią veiklą ir su juo paslaugų sutartis buvo pasirašyta vėliau, nes tai buvo jo pirma darbo diena. Su V. D. ir V. K. buvo pasirašyta paslaugų sutartis nuo anksčiau. Nurodė, kad jis nekontroliuoja rangovų darbo laiko ir jie gali dirbti kada nori, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų. Atsiskaitymas su rangovais vyksta ne pagal darbo laiką, o pagal padarytą darbą. Jis su „Logforest“ sudarė rangos sutartį dėl miško kirtimo, o su kirtėjais, kurie turėjo išsiėmę individualią veiklą, jis susitarė, kad jie iškirs mišką, sudarė su jais paslaugos sutartis. Atsiskaitydavo pagal įkainį paruošus medieną, mokėjo jiems už paruoštą kubinį metrą medienos. Darbininkų atlygis priklauso nuo to, kiek patys prisikirsdavo medienos. Jis darbininkų nekontroliavo, jam buvo svarbu tik jų darbo rezultatas- kad darbas būtų atliktas nustatytu terminu ir kokybiškai.

Liudytojas J. M. nurodė, kad jis ūkininkas ir tuo metu turėjo laisvesnio laiko, norėjo papildomai padirbėti, todėl jis kreipėsi į A. B., kurio skelbimą dėl darbo rado laikraštyje. Nurodė, kad jis dirbo pagal kvitus ir jam darbo sutarties nereikėjo, nes jis negali dirbti nuolat. Nurodė, kad su A. B. jis ir nesitarė dirbti kiekvieną dieną. Jis nurodė, kad pats turi ir pjūklininko pažymėjimą, tačiau konkrečiu atveju jis dirbo pagalbinį darbą. Per dieną vidutiniškai uždirbdavo apie 22-25 eurus. Jis paaiškino, kad A. B. nebūdavo nuolat darbo vietoje, jis atvažiuodavo gal kartą į savaitę. Nebuvo nustatyta konkreti diena, kada bus mokamas atlygis už atliktą darbą. Atlygis buvo mokamas už konkrečiai sutartą ir padarytą darbą.

Liudytojas V. K. nurodė, kad jis dirbo šakų nešiotoju, o pjovė R. S.. Jis paaiškino, kad turi išsiėmęs individualią veiklą. Liudytojas nurodė, kad A. B. į darbą vežė kiekvieną dieną. V. K. paaiškino, kad jo gaunamas atlyginimas priklausė nuo vadovo A. B. ir mano, kad su juo turėjo būti pasirašyta sutartis. Kartu jis patvirtino, kad su B. tarėsi, jog atlyginimas nebus fiksuotas, bet bus mokama už išpjautus kubus. V. K. nurodė, kad A. B. į jų darbo vietą atvažiuodavo dažnai..

Liudytojas R. S. patvirtino, kad patikrinimo dieną jis dirbo pirmą dieną. Rangos sutartį su A. B. jis pasirašė gal kovo 1 d. Jis dirbo pjūklininku, pažymėjimą dirbti tokį darbą turi ir turėjo individualios veiklos pažymą. Jis nurodė, kad A. B. kartais būdavo jų darbo vietoje, atvažiuodavo patikrinti, ar jie yra blaivūs. Liudytojas paaiškino, kad baigus pjauti konkretų plotą, buvo pasirašoma ant sąskaitų faktūrų ir tuomet buvo atsiskaitoma. Jis patvirtino, kad A. B. nebuvo nustatęs jiems darbo laiko, tai spręsdavo jie patys ir jie pasakė, kad savaitgaliais nedirbs.

Liudytojas V. D. nurodė, kad jis pas A. B. dirba nuo 2016 metų vasaros, nes tenkino jį sąlygos. Jis taip pat patvirtino, kad dirbo pjovėju, savaitgaliais nedirbdavo. Konkrečiai jis dirbo komandoje su J. M., bet neilgai. Daugiausiai tekdavo pjauti jaunuolynus. Liudytojas patvirtino, kad darbo priemonėmis aprūpino A. B.. Buvo sutarta su B., kad atlyginimą mokės nuo išpjautų kubų, pats jis dirbo pagal individualią veiklą. Jį tenkino tokia sutartis, nes galėjo laisvai spręsti, kada dirbti, žinojo, kad A. B. ,,pragulo“ neparašys.

Administracinio nusižengimo protokole ir nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2017-02-28 apie 11 val. miško kirtavietėje rasti dirbantys 4 asmenys: J. M., V. D., V. K. ir R. S.. Šie asmenys nurodė, kad darbui juos samdo A. B., kuris suteikė jiems darbo įrankius (pjūklus, žnyples, ruletes). B. taip pat perka pjūklams tepalus ir benziną. Visas apsaugines priemones suteikė B.. Darbo užmokestį moka A. B., už dieną pjūklininkui 25 Eur, darbininkui – 22 Eur. Į darbo vietą juos atveža B. mikroautobusas, darbams vadovauja A. B.. V. K. ir R. S. nurodė, kad jie yra deklaravę individualią veiklą. J. M. nurodė, kad sutartis su juo nesudaryta, o V. D. nurodė, kad jis yra pasirašęs sutartį su A. B., bet antro egzemplioriaus neturi. Patikrinus Sodros duomenų bazėje buvo nustatyta, kad MB ,,Aprojektai“ pagal darbo sutartis neįdarbintas nei vienas kirtavietėje dirbęs asmuo (b. l. 5-6).

Paaiškinimuose visi dirbę asmenys nurodė, kad dirba pas A. B., jis aprūpina darbo priemonėmis, turi išsiėmę individualią veiklą, sutarę, kad mokės vidutiniškai apie 25-22 Eur už dieną, ir visi nurodė, kad darbo sutartis su jais nesudaryta. V. D. nurodė, kad sutartis su juo sudaryta, tačiau savo egzemplioriaus jis neturi. Liudytojais apklausti darbuotojai nurodė, kad darbo inspektoriai neklausė jų ar jie turi kitokias sutartis, jie klausė tik dėl to ar yra sudarytos darbo sutartys, todėl jie ir sakė, kad darbo sutartys nesudarytos, apie kitokias neklausė, jie nieko ir nesakė, buvo pasimetę, kai atvyko tikrinti.

Byloje yra paslaugų sutartis pasirašyta 2017-01-02 su V. K. ir V. D. (b. l. 12, 14), kur nurodoma, jog šalys susitaria dėl miško ruošos darbų, kurių pobūdis, įkainiai, atlikimo terminai ir vieta nurodomi šios sutarties priede bei kitos sąlygos.

Byloje buvo nustatyta, jog 2016-07-18 buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis, t. y. A. B. perdavė MB ,,Aprojektai” automobilį VW Transporter. Kaip nurodė posėdžio metu, šiuo automobiliu darbuotojai važiuodavo į darbą, kurį laiką jį vairavo V. K., tačiau vėliau jis neteko teisės vairuoti.

Posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, kad J. M. neturėjo teisės dirbti pagal kvitus pjūklininko darbo. Inspektorius nurodė, kad miške M. buvo su pjūklu. Teismo posėdžio metu J. M. nurodė, kad jis nepjovė , jis nešiojo šakas, nes žinojo, kad pagal kvitus pjauti negalėjo. Jo tikslas buvo papildomai užsidirbti, kol ūkyje nebuvo didelių darbų, todėl jam nebuvo skirtumo kokį darbą dirbti. Jis nurodė, kad darbo sutarties jam ir nereikėjo ir dėl jos nesitarė, nes jis neketino ilgai dirbti. Jis pats yra ūkininkas, todėl nuolatos dirbti negalėtų. J. M. paaiškino, kad atvykę inspektoriai gan agresyviai su jais elgėsi, todėl jis pasimetė ir paaiškinime nurodė, kad dirbo su pjūklu ir, kad darbo sutartis su juo nesudaryta.

Teisme apklaustas liudytoju V. D. paaiškino, kad jis pjovėju pas B. dirbo nuo 2016 metų ir neilgai dirbo su J. M. – pagalbiniu darbininku.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-03-13 nutarimu Nr.218 ,,Dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašo patvirtinimo“ buvo nustatyti darbai, kuriuos galima teikti pagal paslaugų kvitus. Veikla, kuri pažymėta kodu 04 03 – tai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų tvarkymas (iškirstų krūmų ir kitų sumedėjusių augalų, nugenėtų medžių šakų surinkimas, išnešimas ir (ar) sukrovimas į krūvas ir (ar) pašalinimas iš ploto; arba veikla pažymėta kodu 13 12 – iškirstų sumedėjusių augalų atžalų, krūmų ar medžių šakų surinkimas, sunešimas ir (ar) sukrovimas į krūvas ar valksmas ir (arba) pašalinimas iš ploto – galima teikti pagal paslaugų kvitus, jeigu dirbama rankomis.

Posėdžio metu J. M. nurodė, kad jis dirbo pagalbiniu darbininku ir būtent tvarkė rankomis šakas. Šias aplinkybes patvirtino ir kartu su juo komandoje dirbęs pjūklininkas V. D.. Tokias pat aplinkybes tvirtino ir A. B.. A. B. ir paaiškinime inspektoriams 2017-03-02 nurodė, kad keturi darbininkai tvarkė apleistą žemės ūkio paskirties žemę. V. D. (dirbo su pjūklu), V. K. (rinko šakas), jie abu dirbo pagal rangos sutartį. J. M. dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus (kodas 04 03), o R. S. atliko paslaugą pagal individualios veiklos pažymą kaip pjūklininkas.

Jokių kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. M. dirbo su pjūklu, byloje nėra. Pateiktose nuotraukose tik matyti, kad jie buvo miške tuo metu kaip atvyko inspektoriai, tačiau iš nuotraukų neįmanoma identifikuoti kokį darbą, kuris dirbo. Į bylą pateikti rašytiniai dokumentai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai patvirtina, jog atsiskaitymas su J. M. vyko būtent pagal šiuos kvitus.

2017 m. kovo 1 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 5-6) nurodyta, kad patikrinimo metu 2017 m. vasario 28 d. , dalyvaujant Alytaus skyriaus darbo inspektoriams Artūrui Bendaravičiui ir Antanui Sadauskui, patikrinta miško kirtavietė Varėnos r. sav., Šarkiškių k. Rasti keturi galimai nelegaliai dirbantys asmenys: J. M., V. D., V. K., R. S., iš šių asmenų paimti paaiškinimai (b. l. 7-11).

Su V. K. ir V. D. A. B. sudarė paslaugų sutartis (b. l. 12, 14).

B. kaip MB ,,Aprojektai” vadovas nurodė, kad jis sudarė žodinę sutartį su UAB ,,Logforest” dėl miško kirtimo.

Motyvuojamoji dalis

A. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

A. B. surašytas protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Šis straipsnis numato atsakomybę už nelegalų darbą, t. y. būtina įrodyti, kad subjekto veikoje buvo nelegalaus darbo požymiai. Legaliu darbas laikomas tada, kai šalys sudarė darbo sutartį ir susitarė dėl Darbo kodekso 95 straipsnyje numatytų būtinųjų darbo sąlygų: susitarė dėl darbovietės ir darbo funkcijų, darbo apmokėjimo. Nelegalus darbas apibrėžiamas tokiu, jeigu jis neturi šių požymių, o asmuo dirba tam tikrą darbą. Nagrinėjamu atveju vertinant galimo darbdavio ir darbuotojo, kaip darbo sutarties pagrindu susietų subjektų, santykius pažymėtina, kad jų nesieja darbo santykiai. Tokia išvada visų pirma daroma dėl to, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. ir V. K. bei V. D. (toliau-dirbusių asmenų) - buvo raštu sudarytos paslaugų sutartys, kuriose ir apibrėžtos visos jų teisės ir pareigos, o su R. S. tokia sutartis buvo sudaryta žodžiu. J. M. dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus. Šių sutarčių darbo sutartimis įvardinti negalima, nes jose apibrėžti santykiai neįvardintini kaip darbiniai.

Taigi A. B., būdamas rangovu, su paminėtais asmenimis sudarė subrangos sutartis, kurių įvardinti darbo sutartimis negalima, nes jos neturi darbo sutarčių požymių. Pažymėtina, kad šios sutartys buvo sudarytos su asmenimis, kurie turėjo galiojančius verslo liudijimus. Nustatyta, kad patikrinimo metu, t. y. 2017 m. vasario 28 d. V. K., V. D. ir R. S. turėjo galiojančias nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymas (b. l. 13, 15, 16). A. B. ir šių asmenų nesiejo darbo santykiai, todėl V. K., V. D. ir R. S. patys turėjo rūpintis savo darbą pateisinančių dokumentų galiojimu. Tarp A. B. ir pagal paslaugų sutartis dirbusių asmenų nebuvo darbinių santykių ir todėl, kad nebuvo numatyta jokia drausminė atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus. Dirbę asmenys patvirtino, kad jie dirbo pagal savo nusistatytą grafiką, niekas jų nekontroliavo, jie galėjo neiti į darbą savo nuožiūra, už neatėjimą į darbą niekas jiems netaikė sankcijų ir tokia sankcijų taikymo galimybė niekur nebuvo numatyta. Jeigu asmenys dirbtų pagal darbo sutartį, akivaizdu, kad už nepasirodymą darbe jiems grėstų darbdavio sankcijos-pravaikštų įforminimas, tačiau nagrinėjamu atveju tokių sankcijų niekur nebuvo numatyta. Dirbusių asmenų darbo kontrolės nebuvo. Be to, A. B. su dirbusiais asmenimis susitarė dėl apmokėjimo už galutinį darbo rezultatą-paruoštą mišką. Jokių mokėjimų už priverstines pravaikštas nebuvo numatyta, nes darbuotojai, kaip minėta, dirbo savo nuožiūra suderintu darbo laiku, esant blogoms darbo sąlygoms, nedirbo ir už tą nedirbtą laiką atlyginimo negavo. Akivaizdu, kad jeigu asmuo dirbtų pagal darbo sutartį, jis privalėtų laikytis darbdavio nustatyto darbo grafiko ir už priverstinių prastovų laiką jam būtų mokama įstatymo numatyta tvarka.

Darbus atlikę asmenys, kaip numato su jais sudarytų sutarčių 3 punktas, naudojosi A. B. suteiktais įrankiais ir naftos produktais, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu neįrodo, kad tarp šalių yra darbiniai santykiai, nes Civilinio kodekso 6.647 straipsnis nors ir numato, kad rangovas atliks darbus savo priemonėmis ir medžiagomis, tačiau šis straipsnis suteikia galimybę sutartyje nustatyti ir kitas sąlygas. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo pasielgta-šalys susitarė, kad darbus vykdantys asmenys naudosis A. B. suteiktomis darbo priemonėmis ir medžiagomis, civilinės teisės reikalavimams nebuvo nusižengta, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo darbo santykių tarp šalių buvimą. Rangos santykiai reguliuojami pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK). CK 6.644 straipsnyje įtvirtinta Rangos sutarties samprata, šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Trečioje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai. CK 6.645 straipsnyje įtvirtintas Rangos sutarties dalykas, kur nurodyta, jog Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

Darbo santykius apibrėžia ir viena iš darbo sutarties sąlygų - darbo vietos suteikimas. Byloje nustatyta (tai matosi iš miško ruošos sutarčių, apie tai paliudijo ir darbus dirbę asmenys), kad jie konkrečios darbo vietos neturėjo, vykdavo dirbti į skirtingus darbo objektus, darbas nebuvo reguliarus. Pažymėtina, kad sutartys nebuvo vienkartinio pobūdžio, jos buvo sudarytos neterminuotam laikui ir numatė nereguliarų darbą.

Vienas iš darbo santykių požymių, atribojančių juos nuo civilinių teisinių santykių, yra atlyginimo už dirbtą darbą mokėjimas. Byloje nustatyta, kad miško ruošos darbus dirbę asmenys atlyginimą gaudavo už paruoštą mišką nurodant, kad buvo mokama po 4,50 Eur už paruošto miško kubinį metrą. Taigi buvo mokamas ne pastovus darbo užmokestis, ne periodiškai ir ne už darbo procesą, kaip yra darbo santykiuose, o už darbo rezultatą-iškirstą ir paruoštą mišką. Darbus dirbę asmenys nurodė, kad jie gaudavo užmokestį už paslaugas-paruoštą mišką ir už laiką, kai jie priverstinai nedirbdavo, jiems niekas ir nemokėdavo, nes taip ir buvo susitarta apmokėti tik už paruoštą mišką.

Esant darbo santykiams, darbdavys privalo rūpintis darbuotojų darbo sauga ir darbuotojų profesiniu rengimu. Nagrinėjamu atveju darbus dirbę asmenys nurodė, kad kai kurias saugos priemones jie turėjo savo, kai kurias-davė A. B., tačiau jie tokių priemonių nenaudojo. A. B. jų nesiuntė į mokymus. Jie iš anksčiau turėjo įgiję miško kirtėjų kvalifikaciją. Taigi ir šios aplinkybės neleidžia A. B. ir darbus dirbusių asmenų santykių prilyginti darbo santykiams.

Byloje pateiktos A. B. sudarytos paslaugų sutartys su asmenimis dėl miško ruošos darbų įrodo, kad jų pagrindu A. B. vykdo ūkinę veiklą. Jis, kaip individualia veikla užsiimantis asmuo, moka nustatytus mokesčius, jo veikoje teisės pažeidimų nėra.

Taigi tarp A. B. ir darbus dirbusių asmenų nėra darbo teisinių santykių, todėl jo veika negali būti kvalifikuota kaip neteisėta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Tokia praktika yra formuojama ir aukštesniuose teismuose: KAT 2017-03-13 nutartis byloje Nr.ATP-182-245/2017; 2017-06-07 nutartis byloje Nr. AN2-374-290/2017.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutarė:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, iškeltą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, A. B. atžvilgiu, nesant jo veikoje šio nusižengimo sudėties požymių.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.