Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimo Ž. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu kaip fizinis asmuo, esant darbinių santykių požymiams, leido dirbti nelegaliai miško ruošos darbus 2016 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) kaime esančioje kirtavietėje K. V., R. M., D. K. ir D. B., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 98 straipsnio 2 dalį.Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukta, Ž. N. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, kad tarp Ž. N. ir darbus dirbusių asmenų nėra darbo teisinių santykių. Apeliaciniu skundu Institucija skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą ir prašo priimti naują sprendimą – už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti Ž. N. administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo darbuotojų pirminiais paaiškinimais, teiktais patikrinimo metu, ir priėmė kaip neginčytinus faktus liudytojų teiktus paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu. Pažymima, kad patikrinimo metu nustatyta, jog visi dirbę kirtavietėje asmenys buvo samdomi Ž. N., tačiau darbo sutarčių su juo nėra sudarę. Darbo priemonės – pjūklai, žnyplės, benzinas, tepalai buvo išduoti Ž. N.. Į darbo vietą visi darbuotojai buvo atvykę Ž. N. priklausančiu automobiliu VW „Passat“. Į darbą vežė vienas iš darbuotojų – R. M., kuris pateikė ir leidimą kirsti mišką. Buvo nustatyta, kad kertamo miško plotas priklauso penkiems miško savininkams, tačiau pjaunamas pagal rangos sutartį, pasirašytą tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rangovo Ž. N.. Patys dirbę darbuotojai nežinojo kokiems asmenims ar įmonėms yra pjaunamas miškas. Visi darbuotojai nurodė įsidarbinimo pas Ž. N. aplinkybes. Anot skundo autoriaus, iš dirbusių asmenų paaiškinimų buvo nustatyta, kad jie miško kirtimo darbams buvo samdomi pagal darbinių santykių požymius, t. y., esant susitarimui dėl miško kirtimo, aptariant darbuotojo darbo funkcijas, paklūstant nustatytai darbdavio darbo tvarkai, aprūpinant darbuotojus darbo priemonėmis, taip pat esant atlyginimui. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu darbuotojai nurodė kitokias darbo pas Ž. N. aplinkybes (teigė pasirašę su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu paslaugų teikimo ar rangos sutartis, Ž. N. jiems nevadovavo), tačiau, apelianto manymu, toks darbuotojų parodymų keitimas arba švelninimas buvo siekis sumažinti arba eliminuoti darbdavio atsakomybę. Pabrėžiama, kad darbuotojai, duodami parodymus teisme, painiojosi dėl apmokėjimo už darbą tvarkos. Cituojami K. V. parodymai. Atkreipiamas dėmesys į darbuotojų pirminius parodymus, į tai, kad niekas iš jų nenurodė sudarę su Ž. N. rangos ar paslaugų teikimo sutartis, taip pat, jog darbuotojai paaiškino, kad Ž. N. nurodymu išsiperka verslo liudijimus, nors jų patikrinimo metu neturėjo. Akcentuojama, kad pirminių paaiškinimų metu darbuotojai taip pat nenurodė automobilio, kuriuo buvo vežami į darbo vietą, nuomos fakto. Be to, darbuotojai teisme painiojosi nurodydami sumas, kurias jie dėdavosi kurui už vežiojimą. Darbuotojai, duodami pirminius paaiškinimus, patvirtino, kad darbo priemonėmis aprūpino Ž. N., taip pat teigė, jog buvo su darbdaviu susitarę, kad išsipirks verslo liudijimus ar deklaruos individualią veiklą, nurodė, jog dirba tik Ž. N..Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas nukrypo nuo teisminės praktikos šios rūšies bylose. Apelianto manymu, Ž. N., neįformindamas darbinių santykių su dirbusiais darbuotojais, siekė maskuoti faktinių darbo santykių egzistavimą. Ž. N. vykdė darbuotojų atliekamo darbo kontrolę, nurodydamas kokias konkrečias kirtavietes kirsti, parūpinęs leidimus kirsti mišką, aprūpinęs darbuotojus darbo ir saugos priemonėmis. Taip pat Ž. N. visus miško kirtimo dokumentus, leidimus išimdavo pats, suskaičiuodavo iškirstos medienos kiekį. Ž. N. suteikdavo darbuotojams darbo vietą - konkrečią miško kirtavietę. Darbuotojai atliko tas pačias darbo funkcijas, dėl kurių buvo apsitarę, t. y., miško pjovėjų darbą. Darbuotojams kas mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, darbdavio ir darbuotojo aptarta suma – nuo 2,9 Eur už kubinį metrą iškirstos medienos. Darbuotojai dirbami Ž. N. naudai savo darbu nerizikavo patirti kažkokių nuostolių, neprisiėmė jokios verslo rizikos. Jie dirbo ne keletui įmonių ar verslo subjektų, o tik vienam paslaugos gavėjui. Jie neveikė išimtinai savo interesais, kas būdinga civilinių santykių požymiams, o išskirtinai konkretaus darbdavio interesais. Skundo autoriaus teigimu, darbo santykiams tarp Ž. N. ir jo samdomų darbuotojų buvo būdingas pastovumas ir tęstinumas, kas yra darbo santykių požymis.Skunde pažymima, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, perkeldamas mokestinę naštą patiems darbuotojams, nurodžius jiems išsipirkti verslo liudijimus ar deklaruoti individualią veiklą ir patiems vykdyti mokestines prievoles. Toks pažeidimas lėmė materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai nesumokėti į valstybės biudžetą ir socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu padaryta žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipta konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Anot apelianto, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio pažeidimo teisena buvo nutraukta nepagrįstai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ž. N. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti, o apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.Nagrinėjamu atveju Ž. N. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo klausimas pagal ANK nesprendžiamas, nes skundžiamu nutarimu teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nutraukta, nenustačius Ž. N. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apygardos teismui nenustačius teisinio pagrindo naikinti priimtą sprendimą, šiuo atveju teisena vyksta pagal iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusį ATPK (ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 4 dalis).ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų.Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Kita vertus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. N. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Teismo išvados padarytos argumentuotai, išsamiai išnagrinėjus visus byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinus. Teismas pagrįstai konstatavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir D. B., K. V., D. K. ir R. M. civilinės sutarties teisinius santykius.Byloje esantys įrodymai – 2015 m. spalio 5 d. Ž. N. prašymas įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą (t. 1, b. l. 11), tarp Ž. N. ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 7 d. sudaryta rangos sutartis ( b. l. 15), tarp Ž. N. ir D. B., K. V., D. K. ir R. M. sudarytos miško ruošos ir miško ūkio darbų sutartys (t. 1, b. l. 12-14, 72-73), tarp Ž. N. ir R. M. sudaryta automobilio nuomos sutartis (t. 1, b. l. 17), liudytojų D. B., K. V., D. K. ir R. M. parodymai (t. 2, 30-36), iš dalies galimą pažeidimą užfiksavusių pareigūnų N. L., G. S., J. D. parodymai (t. 2, b. l. 27-30), tarp Ž. N. ir kitų asmenų sudarytos miško ruošos ir miško ūkio darbų sutartys (t. 1, b. l. 33-149), D. K. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma (t 2, b. l. 1), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai (t. 2, b. l. 2-12) – suponavo išvadą, kad tarp Ž. N. ir darbus dirbusių asmenų nėra darbo teisinių santykių, todėl Ž. N. veika negali būti kvalifikuota kaip neteisėta pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.Institucijos skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, jog D. B., K. V., D. K. ir R. M. iš karto nenurodė, kad jie su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu sudarė miško ruošimo darbų sutartis, o Ž. N. neorganizavo jų darbo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad bylos duomenų visuma patvirtina, jog Ž. N. su miško ruošos darbus atlikusiais asmenimis siejo civiliniai santykiai. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir D. B., K. V., D. K. ir R. M. buvo sudarytos miško ruošimo darbų sutartys, kuriose buvo apibrėžtos visos jų teisės ir pareigos. Nurodytos sutartys buvo subrangos sutartys, kurių įvardinti darbo sutartimis negalima. Šios sutartys buvo sudarytos su asmenimis, kurie turėjo galiojančius verslo liudijimus. Tarp Ž. N. ir darbus dirbusių asmenų nebuvo numatyta jokia drausminė atsakomybė, nebuvo dirbusių asmenų darbo kontrolės. Darbus atlikę asmenys naudojosi Ž. N. suteiktais įrankiais ir naftos produktais su jais sudarytų sutarčių pagrindu, kas nepažeidžia subrangos sutartims keliamų reikalavimų. Taip pat darbus dirbę asmenys neturėjo konkrečios darbo vietos, vykdavo dirbti į skirtingus darbo objektus, vykdavo nuomotu automobiliu, darbas nebuvo reguliarus, su jais sudarytos sutartys buvo neterminuotos ir numatė nereguliarų darbą. Be to, buvo mokamas ne pastovus darbo užmokestis, ne periodiškai ir ne už darbo procesą, kaip yra darbo santykiuose, o už darbo rezultatą – iškirstą ir paruoštą mišką. Taip pat miško ruošos sutartyse buvo numatyta, kad darbuotojai prisiima atsakomybę už dirbamų darbų saugą, patys apsirūpina saugos priemonėmis. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su paminėtais pirmosios instancijos teismo motyvais.Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad minėtos miško ruošimo darbų sutartys buvo apsimestinės, sudarytos siekiant maskuoti faktinių, t. y., darbo santykių egzistavimą, tačiau tokių teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Šios miško ruošimo darbų sutartys nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. O iš pačių miško ruošimo darbų sutarčių matyti, kad jos sudarytos savalaikiai, t. y., iki darbų atlikimo pradžios, o ne paaiškėjus pažeidimui. Be to, byloje yra pateiktos Ž. N. su kitais asmenimis sudarytos analogiškos miško ruošos darbų sutartys, kas rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokių sutarčių pagrindu jau kurį laiką iki įvykio vykdė tokio pobūdžio ūkinę veiklą.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį Ž. N. atžvilgiu nutraukti, naikinti šį procesinį sprendimą Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentais nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.