Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. F., jo atstovei advokatei Renatai Janušytei,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. F., būdamas UAB „G“ vadovu (direktoriumi) per septynias dienas nuo UAB „S. F.“ akcininko P. G. (toliau – ir Akcininkas) reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos, nepateikė įmonės UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalies numatytos informacijos. Nepateikdamas Bendrovės Akcininkui reikalaujamos informacijos apie Bendrovę, S. F. pažeidė Bendrovės Akcininko teises. Tokiais savo veiksmais S. F. pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-72-697/2022). Svarbus kriterijus vertinant, ar tinkamai įvykdyta pareiga suteikti akcininkui informaciją, yra ne formalus, o kokybiškai turiningas jos įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-870/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Akcininkas 2025 m. gegužės 15 d. el. paštu ir registruotu laišku išsiuntė Bendrovei reikalavimą dėl informacijos pateikimo (1 t., b. l. 12-13), kuriame vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, pareikalavimo Akcininko per 7 dienas pateikti atitinkamus Bendrovės dokumentus: duomenis apie 2025 m. įvykusius visuotinius akcininkų susirinkimus; susirinkimo atšaukimo ir organizavimo medžiagą; finansinių ataskaitų rinkinius už 2023 m. ir 2024 m.; duomenis apie Bendrovės mėnesinius pardavimus 2023-2024 metais įskaitant, bet neapsiribojant duomenis apie pardavimus grynaisiais pinigais, banko kortelėmis, POS skaitytuvais, per internetines platformas „Bolt“ ir „Wolt“, per Bendrovės internetinę svetainę ir „Choice“ svetainę; duomenis apie „Hinotori“ išlaidas ir pardavimus nuo tokių išlaidų ir pardavimų pradžios; Bendrovės atsakingų asmenų ataskaitos ir paaiškinimai, kaip Bendrovės valdomas restoranas, iki 2022 m., pabaigos gavęs pelną, staiga nuo 2023 m. tapo nuostolingas; Bendrovės pateiktos deklaracijos bei kiti dokumentai Valstybinei mokesčių inspekcijai 2023-2024 m.; duomenis apie Bendrovės turėtas skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo Bendrovės įsteigimo dienos, nurodant turėtų skolų dydžius bei laikotarpius; duomenis apie darbuotojus 2024 m: darbuotojų sąrašus, darbo sąlygos, konkrečių darbuotojų įdarbinimo, paaukštinimo ar atleidimo priežastys; duomenis apie Bendrovės darbuotojus A. P. ir B. P.: darbo sutartis, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2023-2024 metus, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už 2023-2024 metus. 2025 m. gegužės 23 d. gautas Bendrovės vadovo informaciją, kad pateikė dalį prašytos informacijos, tačiau dalies prašytos informacijos nepateikė (1 t., b. l. 33-63). 2025 m. birželio 5 d. Bendrovės akcininkas P. G. pakartotinai kreipėsi į Bendrovės vadovą, prašydamas suteikti nepateiktą informaciją apie Bendrovę (1 t., b. l. 64-66). 2025 m. birželio 18 d. Bendrovės akcininkas vėl pakartotinai kreipėsi į Bendrovės vadovą, prašydamas suteikti nepateiktą informaciją apie Bendrovę, prieš pradedant teisines procedūras ir pateikiant oficialius pranešimus priežiūros institucijoms dėl UAB „G“ direktoriaus veiksmų (1 t., b. l. 67).

Byloje ginčo, kad įmonės vadovas negavo šio reikalavimo, nebuvo. Tiek atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovė nurodė, kad S. F. siekė įvykdyti akcininko prašymą, tačiau dėl buhalterės kaltės ir kitų aplinkybių to padaryti negalėjo. Dokumentus surinko ir pateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pateikęs informaciją, o taip pat pareiškėjas prašo tos pačios informacijos už kurią jiems reikia mokėti. Kai kurie dokumentai buvo pateikti pakartotinai (3 t., b. l. 192-196).

Byloje nustatyta ir ginčo nebuvo dėl to, kad per minėto įstatymo nustatytą terminą, t. y. per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo, prašoma informacija pateikta nebuvo. Proceso dalyviai patvirtino, kad prašoma informacija (dokumentai) atitinkamai buvo pateikta nors ir vėliau (3 t., b. l. 192-196). Nors vadovas nutarimo priėmimo dienai yra pateikęs informaciją, ši aplinkybė pati savaime neatleidžia S. F. nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

Juridinio asmens vadovo pareigoms yra keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Akcentuotina, kad tapdamas juridinio asmens vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus jį valdyti, atstovauti, jo vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su juridinio asmens valdymu susijusių pareigų. Juridinio asmens vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai ir organizuoti juridinio asmens darbą taip, kad laiku ir pilna apimtimi būtų vykdomi įstatymuose numatyti įpareigojimai, tuo pačiu, dėl teisėtai reikalaujamų dokumentų pateikimo.

Ištyręs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas nustatė, kad informacija Akcininkui nebuvo pateikta dėl pačio vadovo veiksmų, o ne dėl nuo jo nepriklausančių veiksnių. Vadovas pažeidė imperatyvią pareigą pateikti informaciją. Tos aplinkybės, kad jis pavedė el. laišku informaciją surinkti buhalterei nešalina jo atsakomybės, priešingai tai tik parodo, jog jis savo pareigą vykdė netinkamai, nes, be kita ko, delegavimas savo funkcijų buvo neformalus, bylos medžiaga patvirtina, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų atitinkamai apie tai informuoti akcininką. Teismo vertinimu S. F. atstovės teiginiai dėl pastangų pateikti informaciją yra tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Tam tikros informacijos surinkimo delegavimas neatima galimybės pačiam vadovui savarankiškai atlikti veiksmus, nes minėta, kad pareiga pateikti informaciją akcininkui kyla vadovui, o ne kitam subjektui.

Byloje nėra duomenų, kad nepaskyręs jokio kito asmens vadovo funkcijoms atlikti, S. F. privalėjo įstatymuose nustatytų pareigų laikytis pats.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovės nurodomų aplinkybių, kad S. F. savo pareigą vykdė, bet tinkamai neįvykdė dėl objektyvių aplinkybių, kad dokumentus reikėjo suruošti (3 t., b. l. 192-196) yra deklaratyvi ir nepateisina administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens vadovo.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad S. F. pažeidė Bendrovės akcininko P. G. neturtinę teisę ir padarė administracinį nusižengimą, t. y. S. F., būdamas UAB „G“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini),) direktoriumi, iš dalies nevykdė akcininko S. F. 2025 m. gegužės 15 d. prašymo, t. y. duomenis apie 2025 m. įvykusius visuotinius akcininkų susirinkimus: susirinkimo sušaukimo ir organizavimo medžiagą; duomenis apie „Hinotori“ išlaidas ir pardavimus nuo tokių išlaidų ir pardavimų pradžios; Bendrovės atsakingų asmenų ataskaitos ir paaiškinimai, kaip Bendrovės valdomas restoranas, iki 2022 m. pabaigos gavęs pelną, staiga nuo 2023 m. tapo nuostolingas; duomenis apie Bendrovės turėtas skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo Bendrovės įsteigimo dienos, nurodant turėtų skolų dydžius bei laikotarpius; duomenis apie darbuotojus 2024 m.: darbuotojų sąrašus, darbo sąlygos, konkrečių darbuotojų įdarbinimo, paaukštinimo ir atleidimo priežastys; taip pat duomenis apie Bendrovės darbuotojus A. P. ir B. P.: darbo sutartis, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2023-2024 m., darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už 2023-2024 m., tokiu būdu pažeisdamas akcininko P. G. neturtinę teisę gauti informaciją, kaip tai numatyta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 1 dalyje. Šiais savo veiksmais S. F. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 480 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vertina tai, kad straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą S. F. padarė vieną nusižengimą, kuriuo pažeista kito asmens neturtinė teisė. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant nuobaudą reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad S. F. anksčiau nėra baustas už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Svarstant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą reikėtų pažymėti, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas pasireiškė neveikimu, t. y. teisės aktuose reikalaujamų veiksmų neatlikimu. Savo kaltę neigė, teigė, kad dėl to kalta buhalterė ir/ar kitos aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu ėmėsi priemonių ištaisyti šį pažeidimą, pateikė akcininkui reikalaujamą informaciją, tačiau tai nešalina jo atsakomybės.

Taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis neteistas. Administracine tvarka, per penkerių metų laikotarpį baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirta bauda apmokėta. Už šį administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Teismui gavus išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad S. F. vadovauja vienai įmonei, gauna pakankamą atlyginimą, kad užtikrintų savo poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. F. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina artima minimaliam dydžiui sankcijoje nustatyta bauda – 600 Eur bauda.

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo

Pasisakydamas dėl proceso išlaidų pareiškėjui atlyginimo, teismas pažymi, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis sako, jog administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Vertinant BPK 105 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, matyti, kad baudžiamojo proceso kodeksas tokios situacijos, kai skundžiant institucijos atsisakymą nepradėti teisenos būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš institucijos, nenumato. BPK numato atvejus, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kalto asmens, arba to asmens, kuris nepagrįstai inicijavo procesą, o remiantis naujausia konstitucine jurisprudencija bei teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti atlyginamos asmeniui ir tais atvejais, kai teismas nusprendžia nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Pareiškėjo P. G. atstovas advokatas D. Kenstavičius pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 1 000 Eur sumai. Prie prašymo pridėta sąskaita Nr. 132 bei mokėjimo nurodymas (1 t., b. l. 162-163).

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimu asmuo pripažintas kaltu padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir paskiriama atitinkama nuobauda, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas. Vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 1 000 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 119 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. F. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Pareiškėjo P. G. atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti iš S. F. pareiškėjo P. G. naudai 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-3-1218/2026.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.