Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) V. G. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 170,00 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams dėl to, kad ji 2025 m. sausio 22 d. 13.27 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia važiavimo kryptimi, vietoje kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 8 punktą, 1 priedo 3 skyriaus kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – V. G. iš esmės neginčija to, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairuodama transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi, vietoje kurioje draudžiama lenkti. Apeliantė skunde nurodo, jog šį pažeidimą padarė neturėdama tyčios, būnant nepakankamai atidžiai. Dėl ko apeliaciniame skunde prašoma, įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, asmenybę charakterizuojančius duomenis, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones neskirti arba sutrumpinti jos terminą iki vieno mėnesio.

7. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog V. G. pagrįstai Institucijos nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei apylinkės teismo sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

9. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Institucijos skundžiamu 2025 m. vasario 20 d. nutarimu V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 170,00 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta įstatyme numatyta minimali nuobauda.

10. Administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo, jog V. G. 2025 m. sausio 22 d. 13.27 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi, vietoje kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šių nustatytų faktinių aplinkybių, V. G. neginčija ir apeliaciniame skunde, tačiau nurodo, jog administracinį pažeidimą padarė neturėdama tyčios, t. y. dėl neatsargumo, suklydusi dėl kelio ženklinimo manė, jog minėtame kelio ruože atlikti lenkimo manevrą gali.

11. Visų pirma, sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės formą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nėra nustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, jog tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

12. Nagrinėjamu atveju, V. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog nepastebėjo, kad kartu su pastatytu kelio ženklu Nr. 330 „Greičio ribojimo pabaiga“, nebuvo ženklo Nr. 326 „Lenkimo draudimo pabaiga“. Be to, nurodė, jog ją suklaidino ir kelio ženklinimas, kuomet baigėsi horizontalusis ženklinimas ištisine siaura juosta ir prasidėjo kelio ženklinimas siaura brūkšnine linija, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Aukštesnysis teismas susipažinęs su byloje esančiu vaizdo įrašu sprendžia, jog išties kaip ir nurodo apeliantė, kelio ženklas ir kelio ženklinimas atlikto lenkimo manevro vietoje nesutapo. Visgi, Kelių eismo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Apeliantė iš esmės neneigė to, jog kelio atkarpoje pastebėjo ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Šis kelio ženklas užfiksuotas ir vaizdo įraše. Toliau iš vaizdo įrašo matyti kelio ženklas „Greičio ribojimo pabaiga“, tačiau ženklo „Lenkti draudžiama pabaiga“ kelyje nebuvo, sankryžos iki kurios galiotų aptariamas kelio ženklas taip pat nebuvo. Taigi, neabejotinai nustatyta, jog kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, atlikto lenkimo manevro metu ir toje konkrečioje vietoje galiojo, o apeliantė privalėjo laikytis kelio ženklų, o ne kelio ženklinimo reikalavimų.

13. Akivaizdu, jog V. G. išmanydama Kelių eismo taisykles bei vairuodama transporto priemonę, turi būti itin atidi bei laikytis visų Kelių eismo taisyklių bei kelių ženklų reikalavimų. Nors apeliantė pateiktame skunde akcentuoja tai, jog administracinį nusižengimą padarė neturėdama tyčios, visgi ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatytas skirtingas administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės diferencijavimas pagal administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formą. Vien tai, jog apeliantė nurodo, jog neturėjo tyčios daryti aptariamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nesudaro absoliutaus pagrindo pažeidėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, susipažinęs su byloje esančiu vaizdo įrašu, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog V. G. padarytas administracinis pažeidimas yra mažiau pavojingas tiek, kad dėl to būtų pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme ar visai jos neskirti.

15. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių. Visgi, vien tai, jog nagrinėjamu atveju nekilo jokių realių padarinių, t. y., tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjos veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus. V. G. vairavimas nesukėlė realios žalos pačios vairuotojos ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, tačiau tai įtakos veikos kvalifikacijai ir už ją skiriamos administracinio poveikio priemonės griežtumui neturi.

16. Kaip ir teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vaizdo įraše matyti, kad dviejų eismo juostų kelyje eismas išties intensyvus. Apeliantė savo automobiliu išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkia vieną priekyje jos važiavusį automobilį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog priekyje apeliantės vairuojamo automobilio, važiuojamoje kolonoje buvo viso dvi transporto priemonės, tačiau vos tik pradėjus lenkimo manevrą, apeliantė aplenkusi vieną iš priekyje važiavusių automobilių privalėjo grįžti į savo eismo juostą dėl priešpriešais atvažiuojančio autobuso. Svarbu pažymėti tai, jog kuomet V. G. pradėjo atlikinėti lenkimo manevrą, tarp dviejų priekyje buvusių automobilių tarpas buvo nedidelis, dėl ko aplenkta transporto priemonė buvo priversta stabdyti, jog V. G. galėtų sugrįžti į eismo juostą. Ir nors skunde akcentuojama tai, jog pažeidimas padarytas dienos metu, kuomet matomumas buvo geras, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog nors ir buvo šviesus paros metas, tačiau kelio matomumas dėl esančio rūko buvo sumažėjęs, kita vertus ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė jokios esminės reikšmės ir neturi. Juolab, svarbu pažymėti tai, jog V. G. lenkimo manevrą pradėjo atlikinėti prieš kelio vingį, kuomet matomumas dar labiau sumažėja ir tai jau savaime riboja galimybes tokį manevrą atlikti saugiai. Akivaizdu, jog lenkimo manevras nebuvo saugus, galėjęs sukelti eismo įvykį, kurio pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka, palankiai susiklosčius eismo sąlygoms, kurios bet kuriuo momentu gali kisti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

17. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. už panašaus administracinio nusižengimo padarymą baudžiama pirmą kartą, tačiau sprendžiant klausimą dėl galimybės jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, svarbu įvertinti ankstesnius jos baustumus administracine tvarka, ką ir padarė apylinkės teismas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. G. bausta administracine tvarka ne tik už tai, kad neleistinoje vietoje paliko stovėti automobilį, kas nurodoma apeliaciniame skunde, taip siekiant sumenkinti padarytų pažeidimų pavojingumą, tačiau ir už tai, kad vairuojant transporto priemonę nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą prie pėsčiųjų perėjos stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti pėsčiojo; vairuodama motorinę transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Taigi, V. G. yra ne kartą bausta administracine tvarka dėl įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nors baudas sumokėjusi, tačiau aptariamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantė nėra atidi ir rūpestinga vairuotoja, o aptariamas padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

18. Skunde apygardos teismui taip pat nurodoma, jog teisė vairuoti V. G. reikalinga pasirūpinti savo artimaisiais, važinėti į darbą bei studijas. Visgi, šių aplinkybių, apylinkės teismas nevertino kaip išskirtinių, kurių pagrindu būtų galima nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Neabejotina, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones palengvina kasdieninių poreikių įgyvendinimą, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti trumpą laikotarpį (3 mėnesius), V. G. negalės atlikti darbinių funkcijų, mokytis, pasirūpinti savo artimaisiais, nuvykti į gydymo ar kitas įstaigas, o tai tik suvaržo patogumą atlikti kasdienines funkcijas. Be to, nors skunde V. G. teigia, jog yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti savo tėvu bei močiute, kuriems dėl turimų sveikatos problemų yra sunku judėti bei jais reikalinga pasirūpinti, visgi, pati nurodo, jog taip pat turi brolį. Ir nors teigiama, jog brolis gyvena kitame mieste, visgi aukštesniojo teismo vertinimu, tai nepaneigia to, jog yra ir kitų šeimos narių, kurie gali pasirūpinti savo artimaisiais. Juolab, jog V. G. teigimu, jos mama nors ir nepasitiki savo sugebėjimais, tačiau turi teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, esant būtinybei, pasirūpinti tiek V. G. tėvu, tiek ir močiute gali ir kiti šeimos nariai. Be to, vykimas automobiliu, tai tik viena iš alternatyvių susisiekimo priemonių. Esant poreikiui, apeliantė siekdama pasirūpinti savo artimaisiais turi galimybę naudotis tiek viešuoju transportu, tiek ir pavežėjo paslaugomis ar kaip jau minėta, kitų šeimos narių pagalba.

19. Skunde apygardos teismui pažymima ir tai, jog teisė vairuoti transporto priemones V. G. reikalinga nuvykimui į studijas (duomenys neskelbtini). Teigiama, jog nuo gyvenamosios vietos iki universiteto atstumas yra apie 30 km, o vykimas viešuoju transportu yra itin sudėtingas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog specialiosios teisės atėmimo terminas Institucijos nutarimu nustatytas minimalus – 3 mėnesiai, skundo padavimo ir jo nagrinėjimo metu yra vasaros laikas, kuomet įprastai paskaitos nevyksta. Byloje nėra jokių duomenų, jog prasidėjus mokslo metams (kas įprastai yra rugsėjo mėnuo) V. G. ir toliau tęs studijas universitete. Taip pat byloje nėra duomenų apie paskaitų tvarkaraštį, iš ko būtų galima spręsti, jog V. G. net ir vykdama viešuoju transportu laiku nesugebėtų nuvykti į vyksiančias paskaitas. Vertinant apeliaciniame skunde nurodytus teiginius dėl vykimo į darbą, pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog transporto priemonių vairavimas būtų tiesiogiai susijęs su V. G. darbo funkcijomis, be to, ji pati skunde nurodo, kad tik laisvu nuo studijų laiku važiuoja dirbti pagal laikinojo įdarbinimo agentūrų pasiūlytus darbus (duomenys neskelbtini) mieste ar rajone, taigi, jos darbo funkcijų pobūdis nėra nuolatinis. Esant šioms aplinkybėms apeliantės nurodyti neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, bus patiriami tam tikri nepatogumai, tačiau visos šios aplinkybės egzistavo ir V. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. V. G. privalėjo būti ypatingai atidi ir suinteresuota nedaryti administracinių nusižengimų susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.

20. Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde akcentuojamus neigiamus padarinius susijusius su susisiekimo problemomis gyvenant užmiestyje, apsunkintu nuvykimu į darbą, studijas, gydymo įstaigas, daro išvadą, jog šiuo atveju netaikant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar jos terminą sutrumpinus iki vieno mėnesio, teisinės atsakomybės poveikis V. G. būtų tik formalus ir prieštarautų ANK 22 straipsnio nuostatų tikslams. Šiuo atveju patiriami trumpalaikiai suvaržymai atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir nėra laikomi priemone, varžančia asmens teises labiau negu to reikia, jog šie tikslai būtų pasiekti.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti V. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.