- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-629-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1058-540/2012 (Nr. 2-2591-920/2013) pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos bei delspinigių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Kauno rajono apylinkės teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (b. l. 42-46) prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovo 12 800 Lt darbo užmokesčio skirtumą, nes ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei sutartas atlyginimas, 19 925,20 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2012-12-13 pateiktu 2012-12-12 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 50-51) ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar/ir trečiuosius asmenis 32 366,64 Lt sumai, o, atsakovės sąskaitose nesant lėšų ar jų esant nepakankamai, areštuoti kitą atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Prašyme nurodyta, kad minėta suma atsakovei yra didelė, atsakovė, būdama darbdavė, nesumokėjo ieškovui darbo užmokesčio, kompensacija už atostogas mokėta pavėluotai, motyvuojant lėšų įmonėje trūkumu; be to, su advokatų kontora, jai atstovavusia šioje byloje, nutraukė atstovavimo santykius, nes, kaip paaiškino pats atsakovės vadovas M. M., atsakovė negalėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovas ilgą laiką dirbo šioje įmonėje, todėl žino, jog atsakovė nuolat turėjo finansinių problemų, laiku neatsiskaitydavo su kreditoriais. Pažymėtina, jog šioje byloje atsakovės 7 781,44 Lt įkainoto priešieškinio ieškovo atžvilgiu pagrindu yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tuo tarpu ieškovas reikalauja 5 kartus didesnės sumos, kuri, be jokios abejonės, yra labai didelė ir ženkli suma atsakovei. Lyginant su atsakovės įstatinio kapitalo dydžiu, ieškinio reikalavimo suma taip pat yra didelė, kas pagal teismų praktiką taip pat yra pagrindas pripažinti, kad šioje byloje reikalavimo suma yra didelė atsakovei (Vilniaus apygardos teismo 2010-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-571-516/2010).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-12-18 nutartimi (b. l. 52-53) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas, jog ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes ir patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, ieškovo argumentai yra pagrįsti tik spėlionėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 50-51) prašo panaikinti 2012-12-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašyme nurodytais motyvais.
Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.).
Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Ar ieškinio suma yra didelė, nustatoma vertinant atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo pareiškė atsakovei įmonei (darbdavei). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiai įmonei tikslingumo, apelianto prašymą atmetė. Tačiau pažymėtina, jog ginčas kyla iš darbo teisinių santykių, vienas pagrindinių ieškinio reikalavimų nagrinėjamoje byloje – darbo užmokesčio priteisimas, o šių bylų esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstamas viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios.
Taip pat pažymėtina, jog šioje byloje 2012-10-17 patikslintu ieškiniu (b. l. 42-46) reiškiamų reikalavimų suma yra ne 32 366,64 Lt, o ne mažesnė kaip 32 725,2 Lt, nes prašoma priteisti 12 800 Lt darbo užmokesčio skirtumą, 19 925,2 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį bei nenurodyto dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsižvelgiant į tai, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta ieškinio suma 32 366,64 Lt vertintina kaip rašymo apsirikimas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, pasinaudojęs prieiga prie VĮ Registrų centro viešų duomenų, nustatė, jog atsakovė VĮ Registrų centrui paskutinįjį balansą teikė 2011 metais (b. l. 62), iš kurio matyti, jog atsakovė turi viso 151 628 Lt turto, tarp jo 10 610 Lt ilgalaikio ir 141 018 Lt trumpalaikio turto, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kurios visos mokėtinos (ar visi vykdytini) per vienerius metus, sudaro 249 398 Lt. Be to, 2011 metais atsakovė turėjo 53 250 Lt nuostolių (b. l. 63). Iš šių duomenų akivaizdu, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o tokia įmonė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatų prasme vertintina kaip nemoki. Žinoma, įmonės finansinė situacija gali būti pasikeitusi, tačiau teismas, neturėdamas naujausių duomenų ir negalėdamas jų gauti, nes atsakovė VĮ Registrų centrui 2012 metais balanso neteikė, be to, 2013 m. balanso nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, neturi pagrindo daryti kitokią išvadą. Tuo labiau, jog, kaip spręstina iš 2013-02-13 VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 60, 61), atsakovė nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto neturi, o trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės įstatinis kapitalas 10 000 Lt.
Aptariamu atveju apeliantas yra darbuotojas, kuris pripažįstamas silpnesniąja proceso šalimi, todėl, įvertinus paminėtas aplinkybes, tai, jog pati atsakovė šiuo atveju nebuvo aktyvi ir nepateikė nei atsiliepimo į atskirąjį skundą, nei įrodymų, paneigiančių apelianto argumentus, pačiam apeliacinės instancijos teismui taip pat nesurinkus duomenų apie neesant įrodymų apie atsakovės gerą turtinę padėtį, spręstina, jog gerokai padidinto patikslinto ieškinio suma (nuo 8 645,86 Lt iki 32 725,2 Lt), gerokai viršijanti taip pat ir atsakovės įstatinį kapitalą, atsakovei nėra tokio dydžio, jog nesukeltų pagrįstų abejonių dėl jų savalaikio sumokėjimo ieškovui jam palankaus sprendimo atveju. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. įvertinęs atsakovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto struktūrą, turimus įsipareigojimus, įstatinio kapitalo dydį, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigtų prielaidas, jog egzistuoja grėsmė įvykdyti teismo sprendimą dėl didelės ieškinio sumos. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareikšto ieškinio suma atsakovei yra nedidelė, tuo labiau, jog atsakovė sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės aptariamu atveju net nebandė paneigti.
Apeliantas prašo visų pirma areštuoti atsakovės pinigines lėšas. Šiuo atveju teismas, atkreipia dėmesį, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos remiantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.) ir pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma areštuotinas nekilnojamas turtas, jo nesant pakankamai, kitas atsakovo turtas, o nesant pakankamai areštuotino turto – gali būti areštuojamos atsakovo pinigines lėšos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2-258/2009). Ši nuostata paaiškinama tuo, jog piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą ir dėl to jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus ir gali atnešti daugiausia nuostolių atsakovui. Todėl nurodytina, kad visų pirma ieškinio sumos ribose yra areštuojamas atsakovei priklausantis, tiek pas atsakovę, tiek pas kitus asmenis esantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises, ir tik nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant reikalavimo sumos areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, taip pat ir banko sąskaitose. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog jeigu ji manys, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl turto arešto, netinkamai įvykdė teismo nutartį ir aprašė turtą, pažeisdamas nutartyje nustatytą eiliškumą ar areštavo daugiau turto, negu nustatė teismas, ar kitaip pažeidė proceso teisės normas, ji turi teisę apylinkės teismui teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK XXXI skyrius).
Apeliantei taip pat išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali skolininkės prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu skolininkė įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už skolininkę yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pažeidė lygiateisiškumo bei ekonomiškumo principus, gynė išimtinai tik atsakovės teises, todėl atskirasis skundas tenkintinas, apylinkės teismo nutartis naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies (CPK 17 str., 144 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 20-1) 2012-10-17 patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pagal 2012-12-12 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. 302451108, reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 52H, adresas korespondencijai Kaunas, Veiverių g. 151-311) priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises bendrai 32 725,2 Lt sumai, leisti atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždrausti visu areštuotu turtu disponuoti (įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį). Paaiškėjus, jog atsakovės areštuoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto ir turtinių teisų vertė yra mažesnė negu už 32 725,2 Lt, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu E. M..
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai, ieškovui, kad galėtų pateikti vykdyti antstoliui, o taip pat atsakovei.
Išaiškinti ieškovui, jog jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 str. 6 d.).
Išaiškinti atsakovei, kad asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, - nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento (CPK 145 str. 8 d.).
Nutartis vykdoma skubiai ir įsigalioja nuo jos priėmimo momento.