- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- II-724-1222/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00506-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Agnė Dargužienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Kategorijos
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriui Arnui Bružui, sekretorei Vidai Dambrauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR N-10467-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. B. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 20-ANR N-10467-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) nubaustas už tai, kad 2024 m. gegužės 9 d., 11.17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas, taip pat vairavo transporto priemonę ir pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus. Tokiais veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto ir 1 priedo 301 punkto reikalavimus, ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui (Institucijos b. l. 1–4).
2024 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo T. B. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje (b. l. 3–4).
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodė, kad alkoholį vartojo 2024 m. gegužės 8 d. vakare, išgėrė stipresnio alaus. 2024 m. gegužės 9 d. ryte nesijautė neblaivus, tik iš vakaro nevakarieniavo, ryte skubėjo išvažiuoti ir vėl nepavalgė, todėl, jo manymu, ir nustatytas neblaivumas. Prašo sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesių atėmimo laikotarpį, nes turi mažamečių vaikų, iš kurių mažiausiam 5 metai, kyla kliūčių juos vežant į darželį ir mokyklą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Dėl vaikų vežiojimo viešuoju transporto jis vėluoja į darbą, o jo vedėja nėra tolerantiška tokiam elgesiui. Pareiškėjas nurodo, kad jam pasireiškia panikos atakos, važiuojant viešuoju transportu pykina. Pareiškėjo žmona nevairuoja, į darbą išvyksta 6.00 val. ryto. Planuoja greitu metu įsikelti į naujus namus (duomenys neskelbtini), iš kur bus sunku važinėti, nes toje vietoje nevažiuoja autobusai. Jam automobilis labai reikalingas, nes jis yra gestų kalbos vertėjas, jam tenka važinėti į įvairias vietas Kaune, taip pat į kitus miestus. Taip pat artėjant vasarai nori su šeima vykti atostogauti į gamta, kur viešasis transportas nevažiuoja. Pareiškėjas pažymi, kad vairuoja nuo 1998 m., per tą laiką nebuvo padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų. Nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nepasielgs.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikytina, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, tai yra, vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinai teigiamai charakterizuojamą asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjas būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju asmuo daugiau nei du kartus viršijo leistiną neblaivumo ribą (0,95 promilės, – pritaikius prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – 0,93 promilės), o antrojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu buvo nustatytas 0,99 promilių neblaivumas, pritaikius prietaiso paklaidą – 0,97 promilių neblaivumas. Esant tokio lygio neblaivumui asmuo tikrai turėjo jausti neigiamą poveikį sveikatai, apsvaigimą, sulėtėjusią reakciją į aplinką. Asmens argumentai, jog jis vartojo alkoholį, bet vairavo jausdamasis gerai, nepanaikina pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą. Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemones. Kurios nėra per griežtos. (b. l. 11–14).
Teismo posėdžio metu T. B. nurodė, kad skundą palaiko. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės 8 d. jo žmona su jo mama susipyko, jis palaikė jas abi, todėl įvyko dar didesnis konfliktas. Dėl to nusprendė nusiraminimui išgerti alaus, išgėrė 3 butelius stipresnio alaus iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, gėrė maždaug iki 23 val. Ryte tikrai jautėsi gerai, negali patikėti, kad jam buvo nustatytas neblaivumas. Jo manymu, girtumas didėjo, nes buvo nevalgęs, gal dar dėl vartojamų vaistų. Prašo sumažinti teisės vairuoti atėmimo laiką, nes jam labai sunku vežioti vaikus į darželį ir mokyklą. Mažasis sūnus nemėgsta važiuoti viešuoju transportu. Jam viešajame transporte labai sunku, nes jis serga klaustrofobija, nuo didelio kiekio žmonių jam prasideda panikos atakos, o išlipti kada panorėjęs negali. Kai panikos ataka pasitaiko važiuojant automobiliu, jis gali greičiau sustoti ir nusiraminti. Atėjus vasarai jie su šeima nori vykti atostogauti, taip pat automobilis reikalingas, nes jie persikrausto į naujus namus, todėl reikia pervežti daiktus, vykti pirkti naujus daiktus ir pan. Be to nurodo, kad neseniai jam nustatė problemą kojos piršto sąnaryje, reikės operacijos, daug vaikščioti skausminga. Kol nuveža vaikus į ugdymo įstaigą, pavėluoja į darbą, o jo viršininkė būna labai nepatenkinta. Jis bijo jai pasakyti, jog neteko teisės vairuoti, todėl meluoja, kad šiuo metu jo automobilis sugedo, nes bijo, jog tai turės įtakos jo darbui. Šiuo metu jam skiria darbą, atsižvelgiant į tai, jog turi vykti viešuoju transportu, tačiau ilgai taip nebus. Jam gali sumažinti krūvį, dėl ko sumažės atlyginimas. Jie su žmona yra pasiėmę paskolą, kiekvieną mėnesį moka po 600 Eur. Žmona gauna minimalų darbo užmokestį, jo darbo pajamos yra apie 1200 Eur, gauna neįgalumo pašalpas. Atsižvelgiant į tai, taip pat prašo sumažinti ir paskirtą 800 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.
Byloje nustatyta kad T. B. Institucijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad 2024 m. gegužės 9 d., 11.17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas, taip pat vairavo transporto priemonę ir pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus. Tokiais veiksmais T. B. pažeidė KET 14 punkto ir 1 priedo 301 punkto reikalavimus, ir padarė nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjui pirmuoju tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,95 promilės, pritaikius prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – 0,93 promilės, o antrojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu buvo nustatytas 0,99 promilių neblaivumas, pritaikius prietaiso paklaidą – 0,97 promilių neblaivumas.
Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. teismui pateiktu skundu neneigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tik prašo pakeisti 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą – sumažinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir baudą, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. B. turi du mažamečius vaikus A. B. ir A. B. (b. l. 29-30). A. B. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmoje klasėje (b. l. 30), o A. B. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 29). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad T. B. dirba (duomenys neskelbtini) gestų kalbos vertėju (b. l. 31–35), jo sutuoktinė D. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ lyginimo mašinų operatore (b. l. 36–38). Byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad T. B. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centre nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. sausio 30 d. ir jam nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Administracine tvarka T. B. ankščiau baustas nebuvo (Institucijos b. l. 24–25), neteistas (Institucijos b. l. 26).
Vertinant byloje ir pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgtina į tai, jog administracinį nusižengimą T. B. padarė darbo dieną Kauno mieste, kur yra pakankamai intensyvus tiek pėsčiųjų, tiek transporto priemonių judėjimas, žinodamas, kad jis iš vakaro vartojo alkoholį. Pažeidėjo padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra atsakingas, pilietiškas vairuotojas, visada buvo pareigingas, tokių įvykių nepasitaikydavo, o alkoholį T. B. vartojo iš vakaro ir suklydo, vertindamas savo būklę, nesuprato, jog yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės, būdamas tokios būklės, negali, priešingu atveju nebūtų vairavęs.
Teismas pareiškėjo argumentus, susijusius su alkoholio vartojimo aplinkybėmis ir savijauta prieš važiavimą, vertina kaip objektyviai nepagrįstus. Pažymėtina, jog tiek iš Institucijos 2024 m. gegužės 9 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo, tiek dėl neblaivumo nustatymo akte ir alkoholio kiekio matuoklio žurnale užfiksuotos informacijos (Institucijos b. l. 8–11) matyti, kad alkoholio kiekis pareiškėjo organizme didėjo. Tai yra pirmuoju tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,95 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu – 0,99 promilių neblaivumas, kas leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad alkoholį T. B. buvo vartojęs tik iš vakaro. Teismų praktikoje laikoma, kad didėjanti alkoholio koncentracija (promilių skaičius) rodo, jog tikrinamo asmens organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl alkoholis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023, nutarties 11 punktas). Alkoholio rezorbcijos greitis priklauso nuo daugelio asmeninių savybių, itin priklauso nuo skrandžio pripildymo kiekio ir maisto pobūdžio. Pagal trijų literatūros šaltinių duomenis, esant tuščiam skrandžiui, alkoholis visiškai gali rezorbuotis retais atvejais net per 15 min., vidutiniškai vienur rašo, kad per 1–1,5 val., kitur – per 40–80 min. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog pakartotinai patikrinus T. B. alkoholio kiekio matuokliu buvo užfiksuota didesnė alkoholio koncentracija, akivaizdu, kad visas jo suvartotas alkoholis dar nebuvo rezorbavęsis į kraują (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-1053/2024). Tuomet, kai alkoholis visiškai rezorbuojasi į kraują, asmuo palaipsniui pradeda blaivėti. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5-2 karto greičiau. Piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3 – 0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjas nebuvo nuoširdus ir atviras nurodydamas, jog alkoholį prieš sėsdamas už vairo vartojo tik iš vakaro, kadangi per pareiškėjo nurodomą 12 valandų laikotarpį organizmas alkoholį jau būtų pradėjęs skaidyti ir pakartotinio patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu būtų nustatyta mažesnė alkoholio kiekio koncentracija nei pirmojo patikrinimo metu. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad alkoholį vartojo nevalgęs, kas turėjo lemti net greitesnę alkoholio rezorbciją. Teismo vertinimu T. B. nustatytas 0,95 (0,93 po paklaidos), o antruoju patikrinimu netgi 0,99 promilių (0,95 po paklaidos) promilių neblaivumas nustatytą leistiną ribą (0,4 promilės) viršija daugiau nei du kartus, kas rodo, jog alkoholiu nepiktnaudžiaujantis asmuo (kokiu pareiškėjas nurodo esantis) nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai negalėjo. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas subrendęs asmuo, būdamas patyręs, turintis ilgą vairavimo stažą vairuotojas, galėjo ir privalėjo tinkamai įsivertinti savo fiziologinę organizmo būklę bei suvokti, jog dėl suvartoto alkoholio kiekio ir suvartojimo laiko, negali vairuoti transporto priemonių, o jas vairuodamas daro priešingą įstatymui veiką. Vis dėlto, kilus poreikiui nuvykti į prisireiktą vietą, jis nepasirinko šį savo poreikį realizuoti priimtinesniu ir teisės aktų nepažeidžiančiu būdu. Mediciniškai įrodyta, kad kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Šiuo požiūriu asmens veika Institucijos vertinimu teisingai pripažinta, kaip ypač pavojinga tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Įvertinęs šias aukščiau aptartas aplinkybes, teismas negali sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais, kad šį administracinį nusižengimą jis padarė nepakankamai įvertinęs savo sveikatos būklę, o jo neblaivumas buvo nejuntamas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju T. B. negalėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus, ir nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą, todėl pasirinkęs tokį elgesio modelį, kuris akivaizdžiai nesuderinamas su eismo dalyvių teise į saugų eismą keliuose, jis veikė tyčia.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jau paskirta 800 Eur bauda jam yra didelė našta, nes jų šeimos pajamos nėra didelės, reikia mokėti paskolos įmokas. T. B. labai gailisi padaręs nusižengimą, iki šiol negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko, yra labai nustebęs. Pareiškėjas pažymi, kad vairuoja nuo 1998 m., per tą laiką nebuvo padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų, yra atsakingas, pilietiškas vairuotojas, visada buvo pareigingas, tokių įvykių nepasitaikydavo, o alkoholį vartojo iš vakaro ir suklydo, vertindamas savo būklę, nesuprato, jog yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės, būdamas tokios būklės, negali, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Visgi, administracinės atsakomybės kontekste, vertinant anksčiau aptartą nusižengimo pavojingumą, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama tik individualizuojant nuobaudą pagal sankcijos ribas, tačiau jos savaime nelaikytinos ypatingomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucija į minėtas aplinkybes atsižvelgė skirdama nuobaudą – skyrė minimalią sankcijoje nustatytą baudą ir minimalų administracinių poveikio priemonių taikymo terminą. Pažymėtina, jog nuobauda yra natūrali administracinio nusižengimo padarymo pasekmė. T. B., turėdamas didelę vairavimo patirtį, būdamas brandi ir nemažą gyvenimišką patirtį sukaupusi asmenybė, turėjo itin atsakingai laikytis Kelių eismo taisyklių.
Pareiškėjas nurodo, jog planuoja greitu metu įsikelti į naujus namus (duomenys neskelbtini), kur yra prastas susiekimas autobusais. Jam automobilis labai reikalingas, nes jis yra gestų kalbos vertėjas, todėl jam tenka važinėti į įvairias vietas Kaune, taip pat į kitus miestus. Kol nuveža vaikus, pavėluoja į darbą, o jo viršininkė būna labai nepatenkinta. Jis bijo jai pasakyti, jog neteko teisės vairuoti, todėl meluoja, kad šiuo metu jo automobilis sugedo, nes bijo, jog tai turės įtakos jo darbui. Šiuo metu jam skiria darbą, atsižvelgiant į tai, jog turi vykti viešuoju transportu, tačiau ilgai taip nebus. Jam gali sumažinti krūvį, dėl ko sumažės atlyginimas. Jie su žmona yra pasiėmę paskolą, kiekvieną mėnesį moka po 600 Eur.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
Teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinamas. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. B. dirba (duomenys neskelbtini) gestų kalbos vertėju (b. l. 31–35). Įvertinus pateiktą darbo sutartį matyti, kad jokių specialių darbo sutarties sąlygų, susijusių su privalomu teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, joje nėra numatyta, o darbo užmokestis nėra susietas su per dieną suteiktų vertimo paslaugų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad teisės vairuoti neturėjimas, nesukuria objektyvių ir išskirtinių kliūčių dirbti (duomenys neskelbtini), o įvertinus darbo sutarties sąlygas, laikinas teisės vairuoti neturėjimas nėra esminis darbo sutarties sąlygų pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimus savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes. Administracinio poveikio priemonės taikymu sukeliamos pasekmės kiekvienu atveju turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas T. B. ar jo šeimos nariams sukeltų itin neigiamas pasekmes ir paskirtą administracinio poveikio priemonę leistų vertinti kaip akivaizdžiai neproporcingą. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas turi du mažamečius vaikus, kuriuos reikia nuvežti į ugdymo įstaigas, nes žmona išvyksta į darbą 6.00 val. ryto. Šiuo metu jis su šeima metu kraustosi į naujus namus, o vasaros laikotarpiu nori vykti su šeima atostogauti. Be to, jam yra diagnozuotos panikos atakos, kurios gali pasireikšti važiuojant viešuoju transportu ir jam bus sudėtinga greitai išlipti. Dar jis turi problemų su kojos piršto sąnariu, kuriam reikalinga operacija, todėl jam sunku eiti ilgas distancijas.
Iš bylos duomenų matyti, kad T. B. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centre nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. sausio 30 d. ir jam nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Pagal ligos kodą – (duomenys neskelbtini) – tai pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija, aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Duomenų apie nustatytą pareiškėjo teismo posėdžio metu minėtą kitą ligą – klaustrofobiją – nėra. Taigi, matyti, jog Panikos sutrikimas nėra susijęs su konkrečia situacija, gali pasireikšti ir važiuojant automobiliu (ką patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu), nuo šios ligos pareiškėjas buvo gydytas prieš daugiau nei pusantrų metų, duomenų apie jos pasikartojimą ar patirtą panikos ataką važiuojant viešuoju transportu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nėra. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų medicininių duomenų, matyti, jog 2024 m. gegužės 30 d. po apsilankymo pas ortopedę–traumatologę T. B. nustatyta liga M20.2 – nelankstus kojos nykštys; nusiskundimai/anamnezė – dešinės pėdos skausmas ties pirmu MTF sąnariu, vargina skausmas pėduose, antros stadijos dešinės pėdos pirmo piršto sąnario artroziniai pakitimai, dešinės pėdos pirmo piršto deformacijos požymiai; išrašytas siuntimas atvykti dienos chirurgijos paslaugai. Taigi, matyti, jog pareiškėjo minima operacija nėra skubi, dėl jos atlikimo laiko palikta spręsti pačiam pareiškėjui, o atsižvelgiant į tai, jog iki šiol jis to nepadarė, leidžia daryti išvadą, jog skausmas ir diskomfortas dar nėra kritinio lygio ir judėjimo galimybių neapriboja. Objektyvių duomenų apie tai, kad dėl nustatytų ligų pareiškėjui yra visiškai neįmanoma viešuoju transportu vykti į darbą, ugdymo įstaigą, parduotuvę ar kitur, byloje nėra. Priešingai, viešuoju transportu pareiškėjas sėkmingai naudojasi jau du mėnesius. Taip pat teismas nenustatė, jog viešasis transportas iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono (kur kraustosi pareiškėjas su šeima) nevažiuoja. Aplinkybių, susijusių su vasaros atostogomis ir persikraustymu, teismas nevertina, kaip neįmanomų išspręsti be teisės vairuoti transporto priemones turėjimo, nes pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog atostogos dar nėra suplanuotos, o duomenų, jog dėl pagalbos persikelti į kitą gyvenamąjį būstą pareiškėjas negali kreiptis į tokias paslaugas teikiančias įmones ar privačius asmenis, byloje nėra.
Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų tiek vykdant darbo funkcijas, tiek rūpinantis mažamečiais vaikais, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui išties tapo sunkiau ir nepatogiau organizuoti savo kasdienę rutiną ir pasirūpinti asmeniniais ir šeimos narių poreikiais, bet tai tikrai netapo neįmanoma. Teisė vairuoti transporto priemones T. B. sustabdyta nuo 2024 m. gegužės 9 d., tačiau duomenų, kad per šį specialiosios teisės sustabdymo laikotarpį jis būtų patyręs neproporcingų pasekmių (pvz., netekęs darbo, dėl sveikatos būklės negalėjęs naudotis viešuoju transportu), byloje nepateikta. Be to, byloje nėra duomenų, kad T. B. negali pasirūpinti savo vaikais, jie negali lankyti ugdymo įstaigų. Nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) gestų kalbos vertėju, tačiau jo darbo funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, pagal darbo sutartį jam nėra privaloma turėti teisę vairuoti transporto priemones, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog specialiosios teisės atėmimas panaikins pareiškėjui galimybę užsiimti darbine veikla, juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas. Akivaizdu, kad, nors ir apsunkintai (prarasdamas atitinkamus patogumus), asmuo gali atlikti savo kasdienius darbus (nuvykti į darbą, nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas ir pan.). Be to, kaip jau buvo minėta, šie nepatogumai, atsiradę dėl pačio pareiškėjo neatsakingumo, negali savaime būti laikoma išskirtine priežastimi švelninti paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę.
Sprendžiant pažeidėjui skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad T. B. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, T. B. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra. Juo labiau, jog pareiškėjo versija, kad alkoholį jis vartojo tik iš vakaro, kaip jau ankščiau paminėta, neįtikima.
Pareiškėjas taip pat prašo sumažinti jam paskirtą 800 Eur baudą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir pareiškėjo paaiškinimus apie šeimos pajamas, atsižvelgęs į nutarimu priimtą sprendimą, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 800 Eur baudos mokėjimą išdėstyti į 8 dalis, mokant po 100 Eur per mėnesį iki 2025 m. vasario 24 d., daro išvadą, jog nėra objektyvių priežasčių mažinti paskirtą baudą, nes 100 Eur sumos įmoką per mėnesį pareiškėjas gali sumokėti.
Iš Institucijos nutarimo matyti, kad individualizuojant administracinę nuobaudą, buvo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas prašymas ir visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir T. B. buvo paskirta ne tik minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, bet ir minimali alternatyvi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Tai, kad Institucija priėmė pažeidėjo netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ar netinkamai jas vertino. Teismo vertinimu, Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą bei privalomai nustatydama minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl keisti Institucijos nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti T. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę ir baudą nėra teisinio pagrindo.
Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. T. B., elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė ir bauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti bei mažinti paskirtą baudą, pagrindo nėra.
Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 20-ANR N-10467-2024 už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai, todėl pareiškėjo T. B. skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
T. B. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR N-10467-2024 palikti galioti.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.