- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1735-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02511-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Euromiškas“
- Ieškovas
- UAB „Prie plento“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Euromiškas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Prie plento“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Prie plento“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Euromiškas“ 4 247,49 Lt skolos, 8 806,48 Lt delspinigių, iš viso – 13 053,97 Lt, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas pagal atsakovo užsakymą įsipareigojo perduoti atsakovui prekes – medienos atraižas, o atsakovas už jas turėjo sumokėti ieškovui šalių sutartą kainą. Pagal sutarties 4.1. punktą už priimtas prekes atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti per tris dienas pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau atsakovas ieškovui liko skolingas 4 247,49 Lt pagal PVM sąskaitą – faktūrą Serija ZVJ Nr. 114. Pagal sutarties 5.1. punktą, jei pirkėjas pavėluoja sumokėti iki nustatyto termino pabaigos, jis turi mokėti 0,5 proc delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „Euromiškas“ ieškovui UAB „Prie plento“ 4 247,49 Lt skolos, 8 806,48 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 053,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 392 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. perdavė atsakovui 188,2 kub.m. medienos atraižų, išrašė atsakovui 2012 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija ZVJ Nr. 114 10 247,49 Lt sumai. Atsakovo direktorius savo parašu prekių priėmimo – perdavimo akte bei sąskaitoje faktūroje patvirtino prekių priėmimą. Atsakovas už prekes su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo ieškovui 6 000 Lt. Šalys tarp jų sudarytos 2012 m. rugsėjo 5 d. sutarties 5.1 punktu susitarė, kad pirkėjas (atsakovas), laiku nesumokėjęs už patiektas prekes, turi mokėti 0,5 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 8 d. iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas paskaičiavo atsakovui 8 806,48 Lt delspinigių. Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.200 straipsnių pagrindu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Euromiškas“ prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje dėl netesybų (delspinigių) dydžio, sumažinant 2012 m. rugsėjo 5 d. sutarties Nr. 2012/09/05-1 5.1 punkto pagrindu ieškovui UAB „Prie plento“ mokėtinas netesybas (delspinigius) iki 1 500 Lt; priteisti iš ieškovo UAB „Prie plento“ atsakovo UAB „Euromiškas“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas (atsakovas) buvo įvykdęs dalį prievolės – sumokėjęs ieškovui daugiau nei pusę už prekes mokėtinos sumos.
2) Ieškovo reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės: ieškovo naudai priteistų netesybų dydis šiuo atveju yra artimas visai sutarties sumai ir daugiau kaip dvigubai viršija priteistą pagrindinės skolos sumą, todėl delspinigiai šiuo atveju atlieka ne kompensuojamąją, o baudžiamąją funkciją ir leidžia ieškovui nepagrįstai praturtėti apelianto (atsakovo) sąskaita.
3) Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepagrįstai dideles netesybas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl netesybų dydžio ir jų mažinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Taigi teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą. Šios pareigos pirmosios instancijos teismas nevykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Prie plento“ prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo UAB „Euromiškas“ patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovo prašymas sumažinti 2012 m. rugsėjo 5 d. sutarties Nr. 2012/09/05-1 5.1 punkto pagrindu mokėtinas netesybas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi šalys, pasirašydamos sutartį, susitarė dėl visų sutarties sąlygų, įskaitant ir sąlygą dėl netesybų, kurios tikslas kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.
2) Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia kreditoriui teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymo nustatytas netesybas) santykio bei taip konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
3) Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra per didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis. Paminėtina, kad šalys, pasirašydamos sutartį, susipažino su visomis sąlygomis, atsakovas neprieštaravo nustatytam netesybų dydžiui. Netesybos buvo nustatytos tam, kad atsakovas būtų skatinamas laiku ir tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, o tai, kad jis iki šiol neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, lemia ieškovo nuostolių atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Vertindama apeliacinio skundo motyvų pagrįstumą teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinys atsakovui įteiktas jo buveinės adresu pasirašytinai (b.l. 13), teismo pranešime atsakovui aiškiai nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo procesinės teisinės pasekmės, tarp jų teismo teisė atsisakyti primti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį (b.l. 12). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kad būtų buvęs netinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdį (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nepateikia jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir savo pozicijos dėl ieškiniu reikalaujamo netesybų dydžio pirmosios instancijos teismui neišdėstė. Apelianto, kuris be pateisinamų priežasčių elgėsi pasyviai pirmosios instancijos teismo proceso metu, argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, laikytini naujais CPK 306 straipsnio 2 dalies prasme ir dėl šios priežasties apeliaciniame procese nepriimtinais. Atsižvelgdama į tai, kolegija apelianto argumentus vertins tik tuo aspektu, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė netesybų mažinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos nespręsdamas dėl netesybų mažinimo ex officio, nesant jokios atsakovo pozicijos nurodomu klausimu.
Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netesybos teismo gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Tai paaiškinama teismo pareiga kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Taigi, teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė ir pareiga tam tikrais atvejais dėl netesybų dydžio spręsti ex officio, tačiau šios pareigos apimtis turi būti nustatoma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, pirmiausia į kilusio ginčo pobūdį ir ginčo šalių teisinį statusą.
Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Koks delspinigių dydis (procentais) turėtų būti tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas. Kasacinio teismo pabrėžta, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, teismas neturi iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, faktines aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, turi įrodyti ginčo šalis (CPK 178 straipsnis). Teismo pareiga veikti aktyviai paprastai siejama su silpnesnės šalies interesų gynimu ar bendrąja pareiga laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų civiliniuose teisiniuose santykiuose tarp šalių. Nagrinėjamoje byloje abi ginčo šalys yra juridiniai asmenys – verslininkai, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, tarp jų ir sutartinių netesybų dydį. Dėl šios priežasties, teismo pareiga ex officio, nesant atitinkamo atsakovo prašymo, spręsti dėl netesybų mažinimo nagrinėjamoje byloje galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei prašomas priteisti netesybų dydis savo vertine ar procentine išraiška būtų akivaizdžiai neprotingas, pažeidžiantis teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Kolegijos vertinimu, tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatytas delspinigių dydis procentine išraiška – 0,5 proc., nėra akivaizdžiai nesąžiningas. Apeliantas akcentuoja bendrą ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą delspinigių sumą (šios sumos santykį su neįvykdytos pagrindinės prievolės suma ir sutarties verte), tačiau pažymėtina, kad tokia delspinigių suma susidarė dėl to, jog ieškovas ieškiniu reikalavo delspinigių už visą prievolės neįvykdymo laikotarpį, t.y. 352 dienas (b.l. 11). Atsakovas nuo tokio jo atžvilgiu pareikšto reikalavimo galėjo gintis prašydamas pirmosios instancijos teismo taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnis), tačiau to nepadarė. Kadangi nagrinėjamoje byloje reikalaujamos priteisti netesybos yra delspinigiai, skaičiuojami būtent nuo neįvykdytos prievolės dalies, ta aplinkybė, kad atsakovas yra sumokėjęs dalį skolos ieškovui, taip pat nėra reikšminga vertinant netesybų dydį. Kadangi kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų leidusios pirmosios instancijos teismui spręsti, kad ieškovo reikalaujama delspinigių suma yra akivaizdžiai neprotinga, ir dėl to mažinti šią sumą ex officio, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, būtų netinkamai aiškinęs ir taikęs materialinės teisės normas ar nukrypęs nuo teismų praktikos bylose dėl sutartinių netesybų dydžio. Atsižvelgiant į tai, apelianto apeliacinis skundas kolegijos atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 968 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 29).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Euromiškas“ 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.