Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 314 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, bausmės neatlikęs, teistumo neturintis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2025 m. sausio 11 d. apie 18.00 val. ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), paprašęs A. V. paslaugos pervesti į jo kriptovaliutos piniginę 4,50 Eur ir įgavęs jos pasitikėjimą, pasinaudodamas A. V. kompiuteriu, nukentėjusiajai suvedus savo banko kortelės duomenis ir patvirtinus programėlės „Smart ID“ kodu, nukentėjusiajai nežinant atsiskaitė už „Coinbase“ Airijoje paslaugą – kriptovaliutos piniginės specialaus nario prenumeratą 199,99 Eur, melagingai nurodydamas A. V., jog perveda į savo sąskaitą 4,50 Eur, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo 199,99 Eur ir padarė nukentėjusiajai A. V. 199,99 Eur turtinę žalą.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog šiuo metu gyvena kartu su tėčiu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu telefono neturi, su juo susisiekti galima el. paštu: (duomenys neskelbtini) arba programėlėje ,,messenger“, pavadinimu ,,R. D.“. 2025 m. sausio 11 d. apie 18.00 val. buvo pas 15 metų brolį L. S., kuris gyvena ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Ten bendravo su socialine globėja A. V., kurios paprašė, kad ji pervestų į jo kriptovaliutos piniginę ,,Coinbase“ Airija 4,54 Eur. Tokią pačią sumą – 4,54 Eur metaliniais pinigais padavė ir A. V.. Ji sutiko minėtus pinigus pervesti. Tuomet atsisėdo prie jos kompiuterio, prisijungė prie savo kriptovaliutos piniginės, paprašė ir parodė kaip pirkti kriptovaliutą, tai yra, kad A. V. suvestų savo kortelės duomenis ir įvestų pinigų sumą. A. V. taip pati padarė ir suvedė sumą 4,50 Eur, patvirtino savo Smart ID kodu. Po to parodė, kad nuo jos sąskaitos yra nuskaityta 4,50 Eur. Daugiau A. V. nieko nesakė. 2025 m. sausio 26 d. A. V. pasakė, kad yra nuskaityta 199,99 Eur. Jis to tikrai nežinojo, kad taip gavosi. A. V. atsiuntė įrodymą, kad tikrai nuskaityti pinigai. Jis iš karto kreipėsi per programėlę į pagalbos skyrių, kad būtų grąžinti pinigai, kadangi taip išėjo per klaidą. Jie parašė, kad per 3-4 darbo dienas tai išspręs. Kai gaus pinigus, tai iš karto juos grąžins A. V.. Nenorėjo apgauti A. V. ir persivesti 199,99 Eur už prenumeratą specialaus nario kriptovaliutos piniginei. Tai atsitiko netyčia.

2025 m. vasario 10 d. apklaustas įtariamuoju R. S. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad prašė paslaugos pas A. V., jog ji pervestų į piniginę 4,50 Eur, ji sutiko ir tai padarė, o jis pasinaudojo jos gerumu, apgavo ją, A. pervedant pinigus į sąskaitą, jis išėjo į kitą kambarį ir iš jos banko sąskaitos susimokėjo už kriptovaliutos lojalumo programą 199,99 Eur, pervesdamas juos į ,,Coinbase“, Airija, sąskaitą. A., pamačiusi, kad kompiuteryje pasirodė suma 199,99 Eur, klausė ,,kas tai“, jis atsakė, kad tai nesvarbu, ir iš karto ištrynė. Toliau pasilieka prie anksčiau įtariamojo apklausos metu duotų parodymų. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi ir pažada daugiau taip nesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos apie sąskaitas matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. V..

Iš AB „SEB“ banko išrašo matyti, kad 2025 m. sausio 12 d. iš A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 199,99 Eur „Coinbase“ (Airija, Dublinas).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, t. y., turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2025 m. sausio 11 d. apie 18.00 val. ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), paprašęs A. V. paslaugos pervesti į jo kriptovaliutos piniginę 4,50 eurų ir įgavęs jos pasitikėjimą, pasinaudodamas A. V. kompiuteriu, nukentėjusiajai suvedus savo banko kortelės duomenis ir patvirtinus programėlės „Smart ID“ kodu, nukentėjusiajai nežinant atsiskaitė už „Coinbase“ Airijoje paslaugą – kriptovaliutos piniginės specialaus nario prenumeratą 199,99 Eur, melagingai nurodydamas A. V., jog perveda į savo sąskaitą 4,50 Eur, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo 199,9998 Eur ir padarė nukentėjusiajai A. V. 199,99 Eur turtinę žalą. Kaltinamojo kaltė dėl BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusios A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, AB „SEB“ banko išrašo duomenimis, kitais aptartais įrodymais. Ištirtų duomenų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamasis R. S. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės nukentėjusios turtą – 3,99 MGL dydžio, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis R. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jis anksčiau teistas 1 kartą už vengimą šaukimo į privalomąją karo tarnybą, bausmės neatlikęs. Nagrinėjamą baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas neatlikęs bausmės, paskirtos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu. Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius kaltinamojo charakteristikoje nurodo, kad priežiūros metu asmuo paskirtus intensyvios priežiūros įpareigojimus vykdo, baudžiamojo poveikio priemonė nėra įvykdyta, asmuo nėra sumokėjęs nei vienos įmokos nukentėjusiajai, dažnai yra nepasiekiamas telefonu, daugiau pažeidimų fiksuota nebuvo. Per paskutinius 5 metus 10 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tarp jų ir dėl smulkių vagysčių, karo prievolininko pareigų vengimo, kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kt., nei vienos iš jam paskirtų baudų nesumokėjęs. Niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Nors R. S. papildomos apklausos metu kaltę pripažino ir teigė, jog nuoširdžiai gailisi, tačiau teismo vertinimu, tai nelaikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.), o jei nusikalstamos veikos padarytos kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino tik dėl surinktų jo kaltės įrodymų, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad padėtų išaiškinti šią nusikalstamą veiką ir/ar sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Be to, R. S. nuolat daro smulkius turto pasisavinimus apgaulės būdu (ne kartą baustas pagal ANK 108 straipsnį), netgi būdamas už juos nubaustas, neatsisako tokio neteisėto elgesio. Todėl nėra jokio pagrindo jo formaliai žodžiu išreikšto gailėjimosi laikyti nuoširdžiu. Įvertinus nustatyta aplinkybes ir teismų praktiką teismas daro išvadą, kad prokuroro nurodytos lengvinančios kaltinamojo atsakomybę aplinkybės nėra.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe prokuroras prašė pripažinti tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 4 dalyje, už kurią dabar yra teisiamas kaltinamasis, yra baudžiamasis nusižengimas. Anksčiau jis buvo nuteistas taip pat už baudžiamąjį nusižengimą (BK 314 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už baudžiamuosius nusižengimus (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-461-594/2021), todėl prokuroras nepagrįstai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą aplinkybę prašė pripažinti sunkinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe. Taigi, teismas konstatuoja, jog sunkinančių R. S. atsakomybę aplinkybių nėra.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. R. S. prokuroras siūlo skirti bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – 45 parų areštą. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo R. S. asmenybę atitiks BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Arešto bausmės dydis, nesant nei lengvinančių, nei sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių, parinktinas artimas šios bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, dydžio vidurkiui – 30 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-4 dalys).

R. S. 2025 m. vasario 10 d. apklausos įtariamuoju metu kaltu visiškai prisipažino ir sutiko su sutrumpintu bylos įrodymų tyrimu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, jas visiškai ar iš dalies sudedant. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2011).

Šiuo atveju R. S. nusikalstamą veiką, už kurią dabar yra baudžiamas, padarė 2025 m. sausio 11 d., tai yra po Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamasis įsakymas Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis įsiteisėjo 2025 m. sausio 28 d.), todėl bausmės subendrintinos, laikantis BK 64 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklių. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės, kurios vykdymas jam buvo atidėtas, R. S. realiai neatlikęs. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę (baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirba ir nesimoko), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos ir neatliktos arešto 30 parų bausmės pridedant didesnę dalį šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos bausmės ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis nusikalto jau būdamas nuteistas arešto bausme, kurios vykdymas jam buvo atidėtas, ir neatlikęs bausmės vėl padarė naują nusikalstamą veiką, sprendžia, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas R. S. netaikytinas.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – panaikintinos, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti jį areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S. galutinę bausmę – areštą 20 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos ir neatliktos arešto 30 parų bausmės pridėti didesnę dalį šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Arešto bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo pradžios.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti R. S., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti R. S..