Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 7 d. gavo pretenziją Nr. S-43, kurioje tiekėjas prašė paaiškinti Pirkimo sąlygų 9.8 punkte pateiktą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų „Atlikėjų apšvietimo kokybė (T₁)“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl CPVA Sprendimo, kuriuo konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų bei 23 straipsnio 3 dalies pažeidimai, pareiškėjai vykdant atvirą konkursą projektui, finansuojamam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinti, ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Lietuvos nacionalinės filharmonijos modernizavimas“, projekto kodas 07.1.1- CPVA- V- 304- 01- 0010, 2018 m. lapkričio 28 d. CPV IS paskelbė atvirą tarptautinį konkursą „Sceninio bei bendro salės apšvietimo įrengimas“, Pirkimo Nr. 363274. Pirkimui, atsižvelgiant į jo paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. nuostatos.

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 7 d. CPV IS priemonėmis gavo Tiekėjo pretenziją Nr. S-43 „Dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų vykdant viešąjį pirkimą“, kurioje buvo teigiama, kad „Pirkimo dokumentuose nurodyti vertinimo kriterijų aprašymai nėra tikslūs, aiškūs ir dviprasmiški <...> Prašome performuluoti juos taip, kad šie atitiktų teisinį reguliavimą“ (toliau – Pretenzija). Pretenzijoje taip pat buvo prašoma paaiškinti Pirkimo sąlygų 9.8 punkte pateiktą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų „Atlikėjų apšvietos kokybė (T₁)“ ir nurodyti esant kokiai apšvietai liuksais (lux) bus laikoma, kad solistai ir kiti atlikėjai yra matomi, kokį natų apšvietimą liuksais (lux) turi pasiekti tiekėjas, kad solistai ir kiti atlikėjai matytų natas, koks apšvietos kiekis (lux) patenkantis į atlikėjo tinklainę bus laikomas akinimu ir koks dar ne.

Pareiškėja, atsižvelgdama į Pretenziją, tą pačią dieną sustabdė pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta Pretenzija ir apie tai informavo visus suinteresuotus tiekėjus išsiųsdama pranešimą CPV IS sistemoje.

Pirkimas buvo atnaujintas 2018 m. gruodžio 14 d., o pareiškėja tos pačios dienos raštu Nr. SD-317 pateikė atsakymą į Pretenziją, kuriame be kita ko nurodė, kad tenkina Pretenziją iš dalies, t. y. paaiškina pirkimo dokumentus ir patikslina Pirkimo sąlygų 9.8 ir 9.9 punktus: esant ne mažesnei kaip 300 lx apšvietai bus laikoma, kad solistai ir kiti atlikėjai yra matomi, esant ne mažesnei kaip 300 lx apšvietai bus laikoma, kad solistai ir kiti atlikėjai mato natas, bus laikoma, kad atlikėjai nėra akinami, jei Tarptautinės apšvietimo komisijos (anglų kalba International Commission on Illumination - CIE) rekomenduojamas diskomforto akinimo indeksas (anglų kalba Unified Glare Rating - UGR) nebus didesnis nei 19.

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. SD-326 „Dėl pasiūlymų pateikimo termino nukėlimo“ pasiūlymų pateikimo terminą nukėlė iki 2019 m. vasario 7 d. 10 val.

Tiekėjas 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. SD-26 pateikė papildomus klausimus pareiškėjai, be kita ko ir klausimą dėl pirkimo objektui „Šviesų valdymo pultas“ keliamo reikalavimo „Svoris – ne daugiau 6 kg“ prašydamas paaiškinti dėl kokių objektyvių priežasčių yra nustatyta tokia maža ir galimai konkurenciją ribojanti šio techninio reikalavimo reikšmė šiam pirkimo objektui ir / ar padidinti šio reikalavimo reikšmę bent iki „Svoris – ne daugiau 10 kg“, kas galimiems tiekėjams leistų siūlyti šio pirkimo objekto visų kitų techninių reikalavimų visumą atitinkančių prietaisų asortimentą, o tai didintų konkurenciją.

Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. SD-31 „Dėl gautų paklausimų“ nurodė, kad „Šviesų valdymo pulto svoris nustatytas ne siekiant riboti konkurenciją, o dėl patogumo (lengvumo). Siekiant didesnės konkurencijos, leidžiama numatyti šviesų valdymo pultą, kurio svoris būtų ne daugiau kaip 10 kg“ bei nurodė, kad pasiūlymų pateikimo terminas nukeliamas iki 2019 m. vasario 13 d. 10 val.

Pareiškėja 2019 m. vasario 11 d. rašte Nr. SD-39, atsakydama į tiekėjo klausimą apie Techninės specifikacijos 3.1 dalyje „Reikalavimai apšvietimo įrangai“ nurodytą „Šviestuvo efektiniam apšvietimui“ taikytiną parametrą „Šaltinio efektyvumas“ reikšmė būtų ne mažiau 110lum/W, nurodė, kad „tai korektūros klaida. Šviestuvams efektiniam apšvietimui šaltinio efektyvumo reikalavimą (lum/w) laikyti negaliojančiu“ ir taip pat nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2019 m. vasario 25 d. 10 val.

Pareiškėja 2019 m. gegužės 7 d. su Pirkimo laimėtoju UAB „Scenos techninis servisas“ pasirašė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį „Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos sceninio bei bendro salės apšvietimo įrengimo pirkimo sutartis“ Nr. Ū-80A, kurios vertė – 378 729,02 Eur su PVM.

Pareiškėja 2019 m. spalio 10 raštu Nr. SD-297 pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė, kad „Atsakant į tiekėjo pretenziją, buvo paaiškintos bei patikslintos pirkimo dokumentuose nuo pat pradžių suformuluotos ir pateiktos sąvokos. <...> Atsakant į tiekėjų klausimus nebuvo pakeista techninė specifikacija, o tik buvo patikslinta vieno iš įrangos komponento – valdymo skydo – vienas iš matmenų – svoris. <...> Įvertinus viso pirkimo objektą ir jo sudėtingumą aišku, kad tokio vieno iš daugybės komponento vos vienos reikšmės nežymus pakoregavimas neturėjo lemiamos įtakos tiekėjų galėjimui ir gebėjimui dalyvauti pirkime ar jo apsisprendimui teikti ar ne pasiūlymą“.

Pirkimui, atsižvelgiant į jo paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. nuostatos.

Nustatyta, kad paskelbus Pirkimą, Pirkimo sąlygų 9.8. punkte „Vertinimo kriterijų aprašymas“, aprašant „Atlikėjų apšvietimo kokybės (T₁)“ vertinimą, nebuvo nurodyta esant kokiai apšvietai liuksais (lux) bus laikoma, kad solistai ir kiti atlikėjai yra matomi, kokį natų apšvietimą liuksais (lux) turi pasiekti tiekėjas, kad solistai ir kiti atlikėjai matytų natas bei koks apšvietos kiekis (lux) patenkantis į atlikėjo tinklainę bus laikomas akinimu ir koks dar ne.

Taip pat nustatyta, kad paskelbus Pirkimą, Techninės specifikacijos 3.1. dalyje „Reikalavimai apšvietimo įrangai“ buvo nurodyta įrangos „Šviestuvų valdymo pultas“ parametro „Svoris“ reikšmė „Ne daugiau 6 kg“ bei įrangos „Šviestuvas efektiniam apšveitimui“ parametro „Šaltinio efektyvumas“ reikšmė „Ne mažiau 110lum/W“.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, atsižvelgdama į Pirkimo konkurso dalyvio pretenziją bei prašymus, patikslino Pirkimo sąlygas, t. y. pakeitė Pirkimo sąlygų 9.8. punkto vertinimo kriterijaus „Atlikėjų apšvietimo kokybė (T₁)“ vertinimo aprašymą bei 2 priedo „Techninės specifikacijos“ 3.1. dalies „Reikalavimai apšvietimo įrangai“ reikalavimus, tačiau pareiškėja nesutinka su CPVA vertinimu, kad dėl atlikto patikslinimo buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos, todėl Pirkimas turėjo būti nutrauktas ir organizuotas naujas pirkimas.

VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo dokumentai (toliau – pirkimo dokumentai) – perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai). Pagal VPĮ 35 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Pirkimo dokumentuose be kita ko turi būti nurodyta būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 20 punktas). Pareiškėjos vykdyto Pirkimo sąlygų 7.1. punkte buvo numatyta galimybė tiekėjams prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų CVP IS priemonėmis ne vėliau kaip likus 9 kalendorinėms dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino dienos.

LAT, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodo, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (LAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, LAT 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017). Be to, kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju ji VPĮ įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama (LAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo ir ESTT praktika). ESTT jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai pirkimo vykdytojas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas C 368/10, 55 p., 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas C 278/14, 27–29 p.).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad prie Pirkimo buvo prisijungę 19 tiekėjų, tačiau pasiūlymą pateikė tik trys dalyviai. Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas UAB „Scenos techninis servisas“, kuris ir teikė dalyvio pretenziją bei prašymus dėl Techninės specifikacijos reikalavimų pakeitimo. Be to, UAB „Scenos techninis servisas“ pateikė pasiūlymą su 8 kg. „Šviestuvų valdymo pulto“ svoriu, t. y. pagal pakeistą Techninę specifikaciją.

Išanalizavus Techninės specifikacijos pakeitimus matyti, kad reikalavimai siekiamai įsigyti apšvietimo įrangai buvo supaprastinti, t. y. svorio reikalavimas „Šviestuvų valdymo pultui“ nuo „ne sunkesnis nei 6 kg“ buvo padidintas iki „ne sunkesnis nei 10 kg“, o „Šviestuvo efektinio apšvietimo“ reikalavimo, kad „šaltinio efektyvumas“ būtų „ne mažiau 110lum/W“ iš viso buvo atsisakyta. Taip pat buvo tikslinamos Pirkimo sąlygų 9.8. punktas aprašant ekonimiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kuris iki tol buvo neaprašytas.

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, jei pareiškėja nebūtų pakeitusi Techninės specifikacijos reikalavimų, UAB „Scenos techninis servisas“ ir kiti du Pirkimo dalyviai nebūtų galėję pateikti konkurencingo pasiūlymo. Tai reiškia, kad Techninės specifikacijos reikalavimų pakeitimas buvo esminė sąlyga Pirkimo dalyvio apsisprendimui dalyvauti pareiškėjos vykdomame Pirkime. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad atlikus Techninės specifikacijos pakeitimus buvo sudarytos realios sąlygos didesniam tiekėjų skaičiui dalyvauti konkurse ir siūlyti parametrų visumą atitinkančią apšvietimo įrangą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neginčija fakto, jog tuo atveju, jei ji nebūtų pakeitusi Techninės specifikacijos reikalavimų, UAB „Scenos techninis servisas“ nebūtų galėjęs pateikti konkurencingo pasiūlymo.

Pareiškėjos argumentai, kad sprendimas pakeisti Techninės specifikacijos šviestuvų valdymo pulto svorio reikalavimą turėjo įtakos tik nežymiai (1,84 proc.) Pirkimo daliai ir nepakeitė Pirkimo pobūdžio, atmestini, kaip nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad Pirkimas nebuvo skaidomas į dalis. Antra, tiekėjas negalintis pasiūlyti Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus atitinkančio šviestuvų valdymo pulto, negalėtų dalyvauti Pirkime.

Teismas nesutinka ir su pareiškėjos teiginiais, kad reikalavimo „Šviestuvas efektiniam apšvietimui“ parametras „Šaltinio efektyvumas“ būtų „ne mažiau 110lum/W“ pripažinimas negaliojančiu negali būti laikomas esminiu Pirkimo sąlygos pakeitimu, nes pareiškėja objektyviai neįgyvendinamą reikalavimą ne pakeitė, o tik patikslino pripažindama jį negaliojančiu ir tai neturėjo įtakos Pirkimo dalyvių apsisprendimui teikti pasiūlymus, nes visi įprastai rūpestingi Pirkimo dalyviai, būdami apšvietimo srities profesionalais, suprato Šaltinio efektyvumo reikalavimo ydingumą. Kaip matyti iš pareiškėjos 2019 m. vasario 11 d. rašto Nr. SD-39, teikėjas nurodęs pareiškėjai apie šį Techninėje specifikacijoje nurodytą reikalavimą, teigia, kad visų pirma atliko rinkos tyrimą ir tik tada nustatė, kad rinkoje nėra profesionalių efektinių apšvietimo prietaisų, kurie pasiektų bent pusę šiame Pirkime reikalaujamo šviesos šaltinio efektyvumo. Be to, pati pareiškėja pripažįsta, kad nepakeitus (nepanaikinus) šio Techninės specifikacijos reikalavimo nebūtų pateiktas nei vienas Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkantis pasiūlymas. Taip pat pareiškėja, skunde nurodydama, kad Pirkimo vykdymo metu buvo gauta daug prašymų patikslinti bei paaiškinti Pirkimo sąlygas, patvirtina ir pripažįsta, kad Pirkimo sąlygos vis tike buvo neaiškios ir neatitiko VPĮ reikalavimų.

Pagal aukščiau aptartą teismų jurisprudenciją, laikoma, kad buvo pakeista esminė pirkimo sąlyga tada, kai tokiu pakeitimu sudaromos galimybės pasiūlymus pateikti didesniam ratui tiekėjų ar siūlyti skirtingų gamintojų produktus. Teismas pažymi, kad ir pati pareiškėja nurodė, kad svorio reikalavimo sumažinimas užtikrino didesnę konkurenciją. Tokiu būdu Pareiškėja, pakeisdama Techninę specifikaciją, sudarė galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pasiūlyti konkurencingus bei lygiaverčius pasiūlymus (kitokius gaminius) – praplėtė tiekėjų konkurenciją, todėl konstatuojama, kad buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos.

Tuo atveju, kai yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas), pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju Pirkimo procedūra nebuvo nutraukta.

Nustatyta aplinkybė, jog Pirkimo vykdymo metu buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos, dėl kurių turėjo būti nutrauktas Pirkimas ir vykdomas naujas, suponuoja išvadą, kad paskelbus naują pirkimą su pakeistomis Pirkimo sąlygomis, galėjo atsirasti naujų dalyvių, o tai reiškia, kad Pirkime susidariusi situacija apribojo galimybes dalyvauti tiems tiekėjams, kurie būtų galėję pateikti pasiūlymą pagal pakeistas Pirkimo sąlygas. Tokiu būdu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti sakidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai bei 29 straipsnio 3 dalis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CPVA ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

Vadovaujantis PAFT 407 – 408 punktais, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti.

PAFT 311 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6 - 14 punktuose nustatyta tvarka.

PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, jog nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės) (2020 m. gegužės 1 d. redakcija). PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad CPVA, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja Pirkime vadovavosi ir pasiūlymus vertino pagal pakeistas, pirminiame Pirkime nepaskelbtas sąlygas, pagal analogiją taikė Gairių 2.1. lentelės 8 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai nenurodomi atrankos kriterijai skelbime apie pirkimą ir (arba) atrankos kriterijai (ir jų korekciniai koeficientai) skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijos, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., jei atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai buvo nurodyti skelbime apie pirkimą (arba konkurso specifikacijose dėl sutarties sudarymo kriterijų), tačiau nepakankamai išsamiai, bei atsižvelgdama į naujų Gairių 2.1 lentelės 9 punktą, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai nei paskelbtame skelbime apie pirkimą, nei pirkimo specifikacijose nėra pakankamai išsamiai aprašyti sutarties sudarymo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai, todėl netinkamai apribojama konkurencija (t. y. pakankamai svarbios informacijos trūkumas galėjo atgrasyti galimus konkurso dalyvius, ir taikoma 10 proc. pataisos norma, taip pat įvertinusi tai, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas vidaus rinkai, prie Pirkimo prisijungė 19 tiekėjų, tačiau pasiūlymus pateikė tik trys, buvo tiekėjų pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų, pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas, atmestų pasiūlymų nebuvo, nustatė 10 proc. finansinę korekciją skaičiuojamą nuo prašytų ar prašomų apmokėti išlaidų, nurodytų išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose.

Pareiškėja mano, kad taikytos finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas padarytam pažeidimui. Ji neigia padariusi VPĮ pažeidimą, o jei jis toks ir buvo padarytas, laiko jį formaliu, dėl kurio finansinė korekcija neturi būti taikoma.

Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, o priešingai, turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį Pirkimo rezultatui. Kaip jau minėta, buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos, tačiau nebuvo nutrauktas Pirkimas. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pažeidimas tėra formalus, nes juo buvo pažeisti VPĮ įstatyme įvirtinti skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 28 d. sprendime adm. byloje Nr. eA-1096-858/2017 konstatavo, jog „iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu.“

Teismas, įvertinęs pareiškėjos padarytus VPĮ pažeidimus bei Gairėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovė, įgyvendindama PAFT nuostatas, veikė nustatytų įpareigojimų ribose, o netinkamų finansuoti išlaidų nustatymas buvo atliktas atsižvelgiant į PAFT 7 priede nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus (PAFT 307.2 punktas). Teismo įsitikinimu, skundžiamu Sprendimu Pareiškėjai skirta 10 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga jos padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą. Teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą remiantis pareiškėjos skundo argumentais nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas.

Netenkinus pareiškėjos skundo, atmestinas ir pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.