Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1185-163/2015

Teisėjas Egidijus Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-00162-2015-2)

2015 m. spalio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė pateikė ieškinį, juo prašė iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 100 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaikų motiną. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, taip pat nustatyta įstatymuose (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikams teikiamo išlaikymo dydis paprastai nustatomas tėvų susitarimu ir jis priklauso tiek nuo vaikų poreikių, tiek nuo tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnis). Jeigu tėvai nesusitaria ir (ar) vienas iš jų nevykdo šios pareigos, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2014). Taip pat išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 100 Eur išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, taip pat kad jis nėra finansiškai pajėgus kiekvienam iš vaikų mokėti po 100 Eur, kadangi yra neįgalus, todėl nedarbingas, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“, vadovaujantis LRCPK 130 straipsnio 2 dalies 4 punktu, todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į atsakovo nedalyvavimą teismo posėdyje, kai jam apie tai buvo tinkamai pranešta, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Taip pat apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė pažymas apie savo sveikatos būklę, gaunamas pajamas, pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą apie darbingumo lygį. Remiantis apelianto pateiktais duomenimis apie gaunamas pajamas matyti, kad atsakovo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 350 Eur. Darbingumo lygio pažyma, išduota 2014-04-15, nurodo, kad apelianto darbingumo lygis yra 35 procentai, tačiau pažymėtina, kad ši darbingumo pažyma yra išduota vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2015-04-15. Atsižvelgdamas į tai, kad pažymėjimo pateikti duomenys nėra aktualūs šiuo metu, apeliacinės instancijos teismas pateikė užklausą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės ir darbo ministerijos dėl informacijos apie R. P. darbingumo lygį šiuo metu pateikimo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau tekste – NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsakymą 2015-09-17, jog 2015-04-15 pasibaigus terminui dėl apelianto nustatyto 35 procentų darbingumo lygio, apeliantas R. P. į NDNT dėl darbingumo lygio vertinimo nesikreipė, todėl darytina išvada, kad apeliantas šiuo metu yra darbingas. Teismas taip pat pateikė užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRA) apie asmens įdarbinimus laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-09-30, tačiau duomenų, ar apeliantas dirbo nurodytu laikotarpiu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus žmogus, nepaisant to, kad jo pateiktos pajamos laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 yra mažos, konstatuotina, kad jis turi visas galimybes surasti darbą ir dėti pastangas prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, t. y. apie 300 Eur vieno vaiko išlaikymui. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė pateikė ieškinį su prašymu priteisti iš atsakovo tris kartus mažesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, t. y. 100 Eur per mėnesį kiekvienam mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Taigi teismas įvertino ir ieškovės sudėtingą materialinę padėtį, tai, kad ieškovė pateikė pažymą dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose, tai, kad šiuo metu ieškovė uždarbiauja sezoniškai rinkdama uogas, grybus, dirbdama įvairius darbus pas ūkininkus, t. y. deda pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o, priešingai, atsakovas nepateikė jokių duomenų pirmosios instancijos teismui apie savo turtinę padėtį ar pastangas susirasti darbą, patvirtinančių ar paneigiančių jo galimybes teikti nepilnamečiams vaikams minimalius poreikius tenkinantį 100 Eur išlaikymą kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Todėl įvertinusi sunkią ieškovės materialinę padėtį bei pastangas dirbti ir atsakovo vengimą esant darbingo amžiaus dirbti ir prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2015-01-01 iki vaikų pilnametystės.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje byloje, kadangi teismas tinkamai įvertino šalių galimybes išlaikyti du nepilnamečius vaikus bei tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto +apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą.