Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidutinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis Norvegijos įmonėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; 223 straipsnio 1 dalį; 220 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros:

V. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku bei pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2013-07-05, vykdydamas statybų veiklą, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 2 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinė operaciją <...> turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos <...> tapatumą“, 12 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“, 13 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, o būtent nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (laikotarpiu nuo 2011-02-09 iki 2011-06-15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms K. D. ( laikotarpiu nuo 2011-06-15 iki 2012-01-01), buhalterei I. Č. (laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2013-05-24), kurios laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn., nesuvokusios jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose (FR0672), neužregistravo:

iš viso 27 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąja vertę iš viso 390676,80 Lt (113147,82 Eur) ir 82042,14 Lt (23761,04 Eur) PVM:

2011 m. 91484,18 Lt (26495,64 Eur) apmokestinamoji vertė ir 19211 Lt (5563,89 Eur) PVM;

2012 m. 263237,93Lt (76238,97 Eur) apmokestinamoji vertė ir 55279,97 Lt (16010,19 Eur) PVM;

2013 m. 35954,69 Lt (10383,12 Eur) apmokestinamoji vertė ir 7550,48 Lt (2186,77 Eur) PVM;

išrašomų PVM sąskaitų registre pagal 3 PVM sąskaitas faktūras: 2012-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini)– užregistravo mažiau iš viso 72933,16 Lt (21122,90 Eur) apmokestinamųjų tiekimų ir 15315,97 Lt (4435,81 Eur) pardavimo PVM;

apskaitos registruose (FR0671) užregistravo prekių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 PVM sąskaitų faktūrų: 2011-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pagrindžiančius prekių įsigijimo apmokestinamąją vertę iš viso 221480 Lt (64145,04 Eur) ir 46510,80 Lt (13470,45 Eur) PVM, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, tai yra ūkinės operacijos turinio ir rezultato.

Taip V. N. apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2013-07-05 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. N. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

V. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kurioje numatyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 21 str. 2 d., kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 d., kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; Lietuvos Respublikos 2004-03-30 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta: „<...> privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 ,,Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų apskaitos dokumentų saugojimo terminų, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei dokumentų, pagrindžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas, būtent:

63 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindė paslaugų pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso už 1473797,33 Lt (426841,21 Eur), iš jų 255783,02 Lt (74079,88 Eur) PVM,

72 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 59090,22 Lt ( 17113,71 Eur), iš jų 9727,68 Lt (2817,33 Eur) PVM),

158 kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių iš viso 49773,89 Lt komandiruotpinigių išmokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams laikotarpiu nuo 2012-05-31 iki 2013-01-30,

11 darbo užmokesčio žiniaraščių, pagrindžiančių iš viso 93208,30 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini) darbuotojams laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2013-02-28,

sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y.:

1) 13 laikotarpio nuo 2012-12-21 iki 2013-03-04 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, iš viso 4469,72 Lt,

2) 1 kasos pajamų orderio 2012-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiančio grynųjų pinigų sumokėjimą 299,84 Lt,

3) 1 mokėjimo nurodymo 2013-02-22 Nr. 405, pagrindžiančio 1500,00 Lt apmokėjimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

sandorių su (duomenys neskelbtini) IĮ apskaitos dokumentų t.y.:

1) laikotarpio nuo 2011-09-22 iki 2012-03-01 34 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių pirkimą iš (duomenys neskelbtini) IĮ, iš viso 34550,96 Lt,

2) laikotarpio nuo 2011-09-22 iki 2012-02-14 10 kasos pajamų orderių, pagrindžiančių grynųjų pinigų sumokėjimą iš viso 19337,05 Lt;

sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y.:

1) 1 PVM sąskaitos faktūros 2011-08-08 AUT Nr. 008, pagrindžiančios paslaugų gavimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 120,00 Lt,

2) 1 kasos pajamų orderį 2011-08-08 IMA Nr. 3, pagrindžiantį grynųjų pinigų sumokėjimą iš viso 120,00 Lt;

sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y. laikotarpio nuo 2011-05-22 iki 2013-04-18 31 PVM sąskaitos faktūros, pagrindžiančios prekių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 11819,52 Lt;

sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y.:

1) laikotarpio nuo 2011-07-14 iki 2013-05-09 58 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 17116,33 Lt,

2) laikotarpio nuo 2011-07-14 iki 2013-05-08 29 pinigų priėmimo kvitų, pagrindžiančių grynųjų pinigų sumokėjimą iš viso 8257,25 Lt,

sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y. laikotarpio nuo 2011-07-01 iki 2013-06-01 31 PVM sąskaitos faktūros, pagrindžiančios paslaugų gavimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 6605,22 Lt,

sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y. 17 laikotarpio nuo 2012-06-30 iki 2013-03-31 PVM sąskaitų faktūrų, iš viso 22347,30 Lt,

sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y.

1) laikotarpio nuo 2011-05-21 iki 2013-05-16 58 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 5217,60 Lt,

2) laikotarpio nuo 2011-05-21 iki 2013-05-16 58 grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų iš viso 5217,60 Lt,

sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y.:

1) laikotarpio nuo 2011-07-05 iki 2013-04-30 10 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 11417,13 Lt,

2) 1 apmokėjimo dokumento, pagrindžiančio grynųjų pinigų sumokėjimą 2011-09-08 per EKA 57,98 Lt;

sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y. laikotarpio nuo 2012-04-17 iki 2012-06-08 3 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų gavimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 1306,80 Lt;

sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y. laikotarpio nuo 2012-03-29 iki 2013-01-31 12 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų gavimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 14984,45 Lt.

Taip V. N. aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2013-07-05 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. N., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

V. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeidė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d.: „ kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 str. „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 – 14 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad ,,Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas“; 64 str. 1 d. „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą…“; 89 str. 1 d. ,,Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas <…>, atimama atskaitoma pirkimo <…> PVM suma“, 90 str. 1 d. reikalavimų, kurioje nurodyta, kad ,,už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2013-05-31, gaudamas piniginių lėšų iš ūkio subjektų už suteiktas statybų paslaugas bei turėdamas tikslą išvengti sumokėti pridėtinės vertės mokestį iš viso 143868 Lt (41667,05 Eur), nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ (laikotarpiu nuo 2011-02-09 iki 2011-06-15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms K. D. (laikotarpiu nuo 2011-06-15 iki 2012-01-01), I. Č. (laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2013-05-24), kurios nesuvokusios jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui elektroniniu būdu 11 atvejų pateikė 2011-05-24 balandžio mėn., 2011-07-25 birželio mėn., 2011-08-25 liepos mėn., 2012-08-27 liepos mėn., 2012-12-27 lapkričio mėn., 2013-04-24 kovo mėn., 2013-06-24 gegužės mėn. PVM deklaracijas, kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 463610 Lt (134270,73 Eur) PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje),– 97358 Lt standartinio tarifo pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), iš viso 4 atvejais deklaravo 46510,80 Lt daugiau pirkimo PVM (2011 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2012 m. vasario, kovo mėn.) bei nesumokėjo iš viso 143868 Lt mokėtino į biudžetą PVM, iš jų: 2011 m. - 24252 Lt; 2012 m. - 112065 Lt; 2013 m. - 7551 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 str.1 d., kurioje nurodyta, kad „Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti pelno mokestį už 2011 metus iš viso 2980 Lt (863,06 Eur), veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę I. Č. (laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2013-05-24), nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri 2011 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje 2012-06-01 elektroniniu būdu mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną:

2011 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ neįrašė 46318 Lt pardavimo pajamų; 46 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas (nuostoliai)“ nedeklaravo 19867 Lt pelno, 73 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo 2980 Lt (8500,00x15 proc.) pelno mokesčio;

Tokia savo veika V. N. siekdamas išvengti sumokėti 42530,12 Eur (146848 Lt) mokesčių valstybės biudžetui, Klaipėdos AVMI elektroniniu būdu pateiktose mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą įrašė aiškiai neteisingus duomenis.

V. N. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

V. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas, tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2013-04-30 pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke 941650 Lt (272720,69 Eur), iš kurios laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2013-05-09 per 411 kartų grynaisiais pinigais paėmė 249609,01 Eur (861850 Lt).

Be to, V. N., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-07-30 iki 2013-01-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, Klaipėdos skyriaus padalinyje, savo reikmėms grynaisiais pinigais paėmė 79800 Lt (23111,67 Eur), o būtent: 2011-07-30 pagal čekį 4000 Lt, 2011-12-23 10 000 Lt, 2012-03-29 10 000 Lt, 2012-04-02 700 Lt, 2012-04-04 4000 Lt, 2012-04-07 pagal čekį 2500 Lt, 2012-04-12 600 Lt, 2012-05-25 25 000 Lt, 2012-05-28 6500 Lt, 2012-10-04 6800 Lt, 2013-01-25 9700 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais pagrindė apmokėjimus grynaisiais pinigais: atsiskaitymai su tiekėjais, darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių išmokėjimą darbuotojams iš viso 55693,47 Eur (192298,44 Lt). Taip V. N. iš viso kaip atskaitingas asmuo gavo 217027,21 Eur (749351,56 Lt), kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, jų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino ir tokiu būdu V. N. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas – 217027,21 Eur (749351,56 Lt).

Kaltinamasis V. N. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pradžioje vykdė individualią veiklą, bet kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, jis kaip fizinis asmuo prarado apie 120 000 litų. Jis norėdamas toliau vykdyti veiklą ir dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011 metų pradžioje įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Jo darbas buvo šiltinti fasadus, dirbdavo daug, užsakovai buvo geri ir mokūs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota Vilniaus mieste, jis buvo įmonės direktoriumi, keletą mėnesių apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje pagal sutartį. Po to susirado buhalterę K. Š. (D.), kuri dirbo jo žmonos J. N. įmonėje, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose.Vilniuje jis dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, penktadienio vakare grįždavo į Klaipėdą, visada susitikdavo su buhaltere ir perduodavo tą savaitę susirinktus dokumentus. Apie spalio mėnesį jam pradėjo skambinėti iš Mokesčių inspekcijos, „Sodros“, todėl jis gruodžio mėnesį surado kitą buhalterę I. Č.. Jie sutarė, kad ji perims iš buhalterės dokumentus. Jo darbas buvo Vilniuje, todėl negali pasakyti, kokie dokumentai buvo perduoti. I. Č. sakė, kad iš K. paėmė dokumentus, o trūkstamus dokumentus žadėjo atkurti. Kadangi skambučiai iš Mokesčių inspekcijos baigėsi, jis galvojo, kad viskas buvo sutvarkyta ir sumokėta. Buhalterė jam siųsdavo elektroniniu paštu, kiek reikia sumokėti „Sodrai“ mokesčių ar PVM, jis visada pats pervesdavo pinigus, buhalterėms nepatikėdavo. Nusipirkęs įmonę, jis apie buhalterinę apskaitą nieko nesuprato, tik iš I. Č. sužinojo, kad įmonėje turi būti kasos knyga. Jis iš K. D. pats susirinko sąskaitas, kurias buvo jai palikęs. Pasitaikydavo, kad išrašęs sąskaitą faktūrą perduodavo užsakovui, pinigus gaudavo, o pasirašytos sąskaitos reikėdavo laukti savaitę ar dvi. Todėl galėjo laiku nepateikti buhalterei sąskaitos. Tai buvo daroma ne specialiai, tyčios nepateikti dokumentus jis neturėjo. Be to, duomenis Mokesčių inspekcijai ne jis pateikdavo, o buhalterės. Jis pateikdavo sąskaitas faktūras savo buhalterei K. Š.-D., po to I. Č., o visas deklaracijas pildydavo ir pateikdavo Mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ buhalterės. Dalies dokumentų jis nepateikė, kadangi jie galėjo pasimesti. Jis, gavęs sąskaitas iš užsakovų, iš parduotuvių, kuro čekius, dėdavo į aplankalą ir penktadienio vakare atiduodavo buhalterei I.. Pardavimo sąskaitų būdavo nedaug, apie 4 ar 5 per mėnesį, o pirkimo sąskaitų būdavo daug, todėl galėjo nepaimti kai kurių sąskaitų ar pamiršti, pripažįsta, kad pasielgė aplaidžiai. Pagal kaltinimą yra pervesti pinigai apie 740 000 litų į banko kortelę, kadangi įmonėje buvo dvi sąskaitos, viena internetinė, o kita su klientais atsiskaitinėti, iš tos kortelės buvo imami pinigai, atsiskaitoma su darbuotojais, buvo mokami atlyginimai, buvo daug medžiagų pirkta. Dabar nežino, kokioje parduotuvėje pirko medžiagas, jis, būdamas bendrovės akcininku, žiūrėjo, kad įmonei būtų geriau. Sąskaitos yra išrašytos, beveik visi pinigai yra panaudoti įmonės veiklai, buvo panaudoti darbuotojams išmokėti atlyginimams, bet dabar jis neturi tai patvirtinančių dokumentų pagrįsti, dalis atlyginimų darbuotojams buvo sumokama neoficialiai. Apie 10 000 Lt galėjo būti panaudota ir savo asmeniniams poreikiams, bet ar ši suma buvo litais ar eurais, negali prisiminti, nes buvo prieš 4 metus, galėjo būti ir 10 000 Eur. Jis 2013 m. balandžio mėnesį kalbėjo su buhaltere, kad įmonės kasoje yra apie 20–30 000 Lt trūkumas. Pareikštas civilinis ieškinys išplaukia iš kaltinimo, bet už tuos pinigus galėjo būti pirktos prekės ir PVM sumokėtas, bet jis neturi tai patvirtinančių dokumentų, kad yra sumokėjęs PVM. Kai prasidėjo nesutarimai šeimoje, jis negalėjo išvažiuoti iš Klaipėdos, norėjo išsaugoti šeimą, buvo vienas su vaiku paliktas Klaipėdoje, žmona buvo išvažiavusi, nebegalėjo tęsti darbų Vilniuje. 2013 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesį buvo išvykęs į Norvegiją dirbti. Tada įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini) Kai I. pradėjo skųstis, kad neturi kur laikyti visų dokumentų, jie sutarė, kad ji susitars su buvusia jo žmona ir nuveš dokumentus į (duomenys neskelbtini) Jis pasakė, kad grįš spalio–lapkričio mėnesį ir dokumentus perduos į archyvą. I. Č. jam parašė SMS žinutę, kad dokumentus perdavė jo žmonai. Tada gruodžio mėnesį prasidėjo su žmona skyrybos, jie nebesikalbėjo, bet jis buvo įsitikinęs, kad visi dokumentai yra (duomenys neskelbtini) g. žmonos bute. 2014 m. sausio–vasario mėnesį buvusi žmona parašė žinutę, kad bute FNTT darė kratą. 2015 m. birželio mėnesį per akistatą sužinojo, kad dokumentai žmonai nebuvo perduoti, dokumentai buvo palikti laiptinėje, prie durų. Kratos metu iš buto buvo paimti 9 segtuvai, buvo rastos rangos sutartys su užsakovais ir subrangovais, buvo padaręs sąrašą, kur galima gauti sąskaitų dublikatus, buvo darbo saugos žurnalas, tačiau nebuvo žurnalo dėl darbo sutarčių, darbinių įrankių išdavimo, tų dokumentų nėra. 2014 metais po kratos ieškojo I. Č., norėjo paklausti, kur sąskaitos, tačiau ji slėpėsi, jis negalėjo prisiskambinti. Dabar supranta, kad deklaracijos nebuvo teisingai pildomos, bet jis to negalėjo kontroliuoti. Todėl savo kaltę pripažįsta, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir neprižiūrėjo savo darbuotojos. Nuo 2013 m. vasario iki rugpjūčio mėnesio jis nebedirbo, veiklos nevykdė. Jis nesugebėjo organizuoti dokumentų saugojimo, dėl to yra kaltas, kadangi pats buvo įmonės direktoriumi. Bet buvo keista, kai I. pasakė, kad dokumentus paliko prie durų. Tai buvo visas įmonės išlaidas patvirtinantys dokumentai. Buvo viena sąskaita už 80 000 litų. Jis nenorėtų pripažinti 42 000 Eur civilinio ieškinio, nes bankroto administratorius iš jo prisiteisė 115 000 litų, todėl nelabai supranta, kas sudaro ieškinį. Kaltinamas pasisavinęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 000 litų ir nuo tos sumos priskaičiuota, kad nesumokėjo 42 000 Eur PVM. Bet daug medžiagų buvo pirkta už grynuosius pinigus, buvo išleista 800 000 litų, todėl tikrai buvo sumokėtas ir PVM. Tačiau jis dabar neturi tai įrodančių dokumentų.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Toliau nuosprendyje dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Liudytoja I. Č. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo nuo 2012-01-30 iki 2013-05-24. Įmonės direktorius buvo V. N.. Įmonė buvo registruota V. N. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla – statybos. Buhalterinę apskaitą tvarkė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo asmeniniu kompiuteriu. Dokumentus apskaitos tvarkymui pateikdavo tik direktorius V. N., kartais dokumentus jis atveždavo į jos namus, kartais pasiimdavo pati atvykusi į įmonės registracijos vietą. Kasininku buvo pats V. N., ji grynųjų pinigų nevaldė, taip pat neturėjo teisės atlikti bankinių operacijų. Deklaracijas VMI, „Sodrai“ elektroniniu būdu ji teikė pagal pateiktus ir suvestus pirminius apskaitos dokumentus. 2013-05-24 nutraukė darbo sutartį, nes nebuvo mokamas atlyginimas. Po atleidimo norėjo direktoriui parduoti įmonės dokumentus, tačiau V. N. telefonu neatsakė. Todėl ji 2013 m. spalio ar lapkričio mėnesį įmonės dokumentus, jų galėjo būti apie 5 segtuvai, nuvežė V. N. į namus (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo– pardavimo dokumentai, kasos knyga, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, darbo sutartys. Daugiau dokumentų jos namuose nebuvo, ji pateikė tyrimui tuos dokumentus, kurie buvo išsaugoti jos kompiuteryje. Papildomai apklausta liudytoja parodė, kad jai yra girdėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lyg ir turėjo sandorių su šia įmone. Tiksliai nepamena, bet arba 2011 m., arba 2012 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktos prekės, tačiau tikslesnių detalių nepamena. Berods buvo atsiskaityta grynaisiais, dokumentus dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai pristatė V. N.. Kiek buvo sandorių, už kokią sumą, nežino. Ji nematė ir įsigytų prekių, todėl apie sandorį gali spręsti tik iš dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nepažįsta, bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu neteko. Kiek buvo jai pristatyta dokumentų, tiek ji juos užregistruodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruose. Mokesčių inspekcijai kas mėnesį teikė gautų ir išrašytų sąskaitų registrus. Ji girdėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios įmonės atstovo nepažįsta, bendrauti neteko. Kiek pamena, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodavo kažkokias prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo tik bankiniais pavedimais. V. N. pristatydavo jai sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančius dokumentus, kuriuos ji įtraukdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, t. y. visi dokumentai buvo užregistruoti, Mokesčių inspekcijai kas mėnesį teikė gautų ir išrašytų sąskaitų registrus. Kiek konkrečiai buvo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už kokią sumą, nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitą banke DNB, tačiau ji neturėjo teisės ir galimybių jungtis prie įmonės bankinės sąskaitos, nes neturėjo nei prisijungimo vardo, nei slaptažodžio, nei kodų lentelės. Prisijungti prie įmonės bankinės sąskaitos galėjo V. N.. Jis taip pat turėjo įmonės bankinę mokėjimo kortelę. V. N. pateikdavo jai bankinius išrašus ir tokiu būdu ji matydavo įmonės pinigų judėjimo srautus sąskaitoje. Pagal sąskaitos išrašą ji matydavo, kad V. N. yra išgryninęs pinigų iš įmonės sąskaitos, tačiau jis ne visada pateikdavo pinigų panaudojimą pateisinančius dokumentus. Ji prašė V. N., kad jis pateiktų dokumentus, kurie pateisintų pinigų panaudojimą, tačiau kodėl jis jų nepateikė, nežino. Už kokią sumą jis yra nepateikęs dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą, nežino, bet suma yra gana didelė, t. y. gali būti daugiau nei šimtas tūkstančių litų. Prie elektroninės deklaravimo sistemos ji jungdavosi per savo asmeninę sąskaitą banke (AB „Swedbank“) ir užpildžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas pagal turimus duomenis pateikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pateiktas deklaracijas ji atspausdindavo ir įsegdavo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų. Ar jis tas deklaracijas žiūrėjo, domėjosi, nežino, tačiau direktorių visada informuodavo apie pateiktų deklaracijų duomenis. Nepamena skaičių, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. pabaigoje pradėjo nebemokėti mokesčių „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai. Direktoriaus klausė, kodėl nėra sumokami mokesčiai, jis atsakydavo, kad nėra pinigų. Papildomai apklausta I. Č. parodė, kad kas tvarkė buhalterinę apskaitą iki 2012-01-30, jai nėra žinoma. Su prieš tai dirbusia buhaltere nebendravo. Jai dokumentai buvo perduoti nesurašant perdavimo akto. Dokumentai buvo perduoti netvarkingi, nebuvo pateikti VMI sąskaitų registrai. Ji juos paruošė ir pateikė pagal turimas PVM sąskaitas faktūras. Registrus teikė už 2011 metus, nes nebuvo jie pateikti pagal VMI reikalavimą. Pagal apklausos metu jai pateiktą specialisto išvadą, parodė, kad jos darbo metu nebuvo užregistruotos pardavimo PVM sąskaitos faktūros 263327,93 Lt. Pardavimo PVM sąskaitas faktūras išrašinėjo pats direktorius V. N., nes statybos objektai buvo Vilniaus m., jis darydavo atliktų darbų aktus, pagal kuriuos buvo išrašomos sąskaitos. Dokumentus jai pateikdavo direktorius tada, kai grįždavo iš Vilniaus. Nuosekliai dokumentai pateikiami nebūdavo. Apskaitą tvarkė tik pagal tuos dokumentus, kuriuos gaudavo iš direktoriaus. Jeigu nebuvo pateiktos sąskaitos, tai jos ir negalėjo būti įtrauktos į sąskaitų faktūrų registrą (FR0672). Dėl apskaitoje įtrauktų sąskaitų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nieko negali pasakyti. Apie darbų atlikimą ar paslaugų suteikimą šiai įmonei ar sąskaitų išrašymo aplinkybės jai nėra žinoma. Jai buvo pateiktos sąskaitos, jas ir įtraukė į apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatytos buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos. Jai buvo pateikiami dokumentai, jie buvo suvedami, susegami į segtuvus. Dokumentai, kurie jai buvo reikalingi apskaitos tvarkymui, būdavo pas ją namuose, nes apskaitą tvarkė savo bute. Būdavo atvejų, kai pas ją atvažiuodavo N. pasiimti jam reikalingų dokumentų. Dokumentai buvo perduodami nesurašant perdavimo akto. Kur direktorius saugodavo archyvinius dokumentus, jai nėra žinoma. Ji negali paaiškinti, kur gali būti toks kiekis neišsaugotų sąskaitų už tokią didelę sumą, kaip pardavimas virš milijono litų arba pirkimas beveik 60 tūkst. litų. Kiek pamena, tokios sumos apskaitoje iš viso nebuvo fiksuotos. V. N. sakydavo, kad nėra pajamų, nėra galimybės atsiskaityti su darbuotojais. Ji neturėjo priėjimo prie įmonės bankinių sąskaitų ir grynųjų pinigų. Visus mokėjimus vykdė pats direktorius. Jos prašymu jis pateikdavo banko išrašus, kad galėtų suvesti banką ir kasą. Kaip suprato, jis pateikdavo ne visus išrašus. Iš banko sąskaitų išrašų buvo matyti, kad į banko sąskaitą yra pervedamos gana didelės pinigų sumos. Kokios įmonės pervesdavo, dabar jau nepamena. Kadangi grynųjų pinigų kasos nebuvo, visos gautos pinigų sumos buvo priskiriamos V. N., kaip atskaitingam asmeniui. Iš šių pinigų jis mokėdavo atlyginimus. Išmokėjimą pagrįsdavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais. Žiniaraščiai būdavo pasirašomi darbuotojų ir jai pateikiami. Šia suma buvo mažinama atskaitingo asmens V. N. turimų pinigų suma. Realiai normalus atlyginimų mokėjimas sustojo 2012 m. spalio mėn. Išeidinėjo darbuotojai iš darbo. Ji nežinojo pinigų judėjimo tarp įmonės sąskaitų banke, nes tokie duomenys jai pateikiami nebuvo. Matydavo, kad pas atskaitingą asmenį V. N. yra didelė pinigų suma. Prašė išlaidas pagrindžiančių dokumentų. N. nieko neaiškindavo ir jokių dokumentų nepateikdavo (t. 7, b. l. 96–99, 100–103).

Liudytoja K. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere nuo 2011 m., tiksliai nepamena. Pradėjus dirbti jai nebuvo perduoti jokie apskaitos dokumentai. Kaip ji suprato, jai pradėjus dirbti, bendrovė buvo ką tik įregistruota, todėl jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo. Apskaitą tvarkė pagal tai, kas buvo pateikiama. Pagal dokumentus matė, kad buvo vykdoma tik statybų veikla. 2011 m., kiek pamena, įmonė dirbo objekte Vilniuje „(duomenys neskelbtini)“. Kitų užsakovų jau nepamena. Su kasa ji nedirbo, taip pat neturėjo prieigų prie banko sąskaitos. Visi atsiskaitymai buvo daugiausia per banką, pavedimais. Jai buvo pateikiami banko išrašai. Kasoje grynųjų pinigų praktiškai nebuvo. Kiek pamena, buvo gaunamos gana didelės pajamos už objektą Vilniuje. Pagal banko išrašus ji matydavo, kad V. N. imdavo grynuosius pinigus iš įmonės sąskaitos, tik nepamena, kaip ji juos įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Galėjo būti, kad paimtas sumas įformino kaip išduotas atskaitingam asmeniui. Teigia, kad apskaitą tvarkė tik metus laiko. Išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. vasario mėn., nes laiku nebuvo pateikiami apskaitos dokumentai. Būdavo taip, kad ji sutvarkydavo apskaitą, pateikdavo ataskaitas, o po kurio laiko V. N. atnešdavo jai dokumentus vos ne už pusę metų, kuriuos vėl iš naujo ji turėdavo suvesti ir koreguoti ataskaitas. Jei pareikšdavo ji pastabas V. N., kad dokumentus privaloma pateikti laiku, jai buvo atsakoma, kad dokumentai buvo pateikti, tik ji jų nematė. Neišmokėdavo atlyginimo ne tik jai, bet ir įmonės darbuotojams, V. N. aiškindavo, kad nėra pinigų. Tačiau pajamų buvo, o ypač kai dirbo objekte Vilniuje. Išeidama iš darbo, visus dokumentus paliko pačiam direktoriui. Negali prisiminti, ar dokumentus vežė kartu su V. N. naujai buhalterei I. Č., ar visus dokumentus paliko patalpose, kur tvarkė apskaitą. Nepamena perdavimo aplinkybių bei ar buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas. Daugiau su V. N. jokių ryšių nepalaikė, susitikusi nebuvo. Apie jo vykdomą veiklą nuo 2012 m. vasario mėn. nieko nežino (t. 7, b. l. 107–108).

Liudytoja G. S. parodė, kad ji 2011-02-09 įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota fiziniam asmeniui V. N.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos profilis – visos leistinos veiklos. Ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė jokios veiklos nevykdė. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo 2011-02-09 iki pardavimo V. N. 2011-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iki 2011 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Papildomai apklausta liudytoja parodė, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje esančius dokumentus, buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai už 2011 m., jie neatsiimti direktoriaus V. N.. Šiuos dokumentus pagal reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą pateikė tyrimui (t. 7, b. l. 116, 117,118).

Liudytoja J. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta maždaug 2011 metais, tiksliai datos nepamena. Įmonę įkūrė jos sutuoktinis V. N., įmonė registruota adresu (duomenys neskelbtini). Įmonė atskiros buveinės neturėjo, vyras visus reikalus, kas susiję su įmonės veikla, tvarkydavo jų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla – namų statyba. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė K. D., vėliau I. Č.. Ji nežino, nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdė veiklos. Su V. N. bendro ūkio faktiškai neveda maždaug metai laiko. V. N. maždaug 2013 m. birželio mėnesį išvyko dirbti į Norvegiją. Paskutinį kartą į Lietuvą jis grįžo 2013 m. gruodžio pabaigoje. Ruošiasi nutraukti santuoką, todėl praktiškai nebendrauja. Pareigūnai jos namuose atliko kratą, kurios metu ji pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Tuos dokumentus namuose laikė jos vyras. Išvažiuodamas į Norvegiją tų dokumentų jis niekam neperdavė. Į buto, kuriame gyvena, pašto dėžutę gaudavo pranešimus, adresuotus V. N. arba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuos pranešimus ji perduodavo V. N., kai jis grįždavo iš Norvegijos. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. N., bet jis šiame bute negyvena, o nuomoja nuo 2014-02-01 kitiems žmonėms (t. 3, b. l. 41–42).

Liudytojas M. Š. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Jo įmonė užsiėmė buitinės technikos remontu, pardavimu, automobilių nuoma, bet prieš trejus metus bankrutavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada jokių verslo reikalų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, jokių prekių ar paslaugų nepardavė ir nepirko, pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo ir iš šios įmonės negavo. V. N. su kitais asmenimis iš jo buvo paėmę neužpildytas PVM sąskaitas faktūras, kai kurios buvo su jo parašais. Apie tai jis buvo pranešęs FNTT. Be to jis dokumentų pagrindžiančių pinigų sumokėjimą niekada nepildydavo kompiuteriu, o rašydavo ranka. (t. 3, b. l. 29–30).

2014-11-21 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų, laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-12-20 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius nuo 2011-04-05 V. N.) laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2013-05-31 15 atvejų PVM deklaracijose (pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neparodė šiose deklaracijose iš viso 463610 Lt PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 97358 Lt standartinio tarifo pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), deklaravo daugiau 46510 Lt įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (PVM deklaracijų 25 eilutėje). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius nuo 2011-04-05 V. N.) laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2013-05-31 pažeidė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalį – ,,Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas“ ir 64 straipsnio 1 dalį „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą…“ bei nesilaikė 89 straipsnio 1 dalies ,,Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas <…>, atimama atskaitoma pirkimo <…> PVM suma“ ir 90 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta, kad ,,už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose (elektroniniu būdu) PVM deklaracijose nepriskaičiavo ir nedeklaravo pardavimo PVM iš viso 11 atvejų (2011 m. balandžio, birželio, liepos mėnesiais, 2012 m. liepos lapkričio mėnesiais, 2013 m. kovo gegužės mėnesiais) 97358 Lt, iš viso 4 atvejais deklaravo 46510,80 Lt daugiau pirkimo PVM (2011 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais ir 2012 m. vasario, kovo mėnesiais) bei nesumokėjo iš viso 143868 Lt (97358 + 46510) mokėtino į biudžetą PVM, iš jų 2011 m. – 24252 Lt, 2012 m. – 112065 Lt ir 2013 m. – 7551 Lt.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu būdu Klaipėdos AVMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 m. deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie pajamas ir pelną, t. y. 18-ame laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ deklaravo 46318 Lt mažesnes pardavimo pajamas, 46-ame laukelyje ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas: pelnas (nuostoliai)“ nedeklaravo 19867 Lt pelno. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius nuo 2011-04-05 V. N.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“ nuostatų – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius nuo 2011-04-05 V. N.) 2011 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai, deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie pelną, t. y. nedeklaravo 2980,05 Lt pelno mokesčio, jo nesumokėjo iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą ir pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio nuo 2011-02-09 iki 2013-11-20 apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė nuo 2011-02-09 iki 2011-04-05 G. S., direktorius nuo 2011-04-05 iki 2013-07-05 V. N.) nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 146848 Lt, iš jų: 143868 Lt PVM, iš jų 2011 m. – 24252 Lt, 2012 m. – 112065 Lt ir 2013 m. – 7551 Lt, 2980 Lt pelno mokesčio už 2011 metus.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius nuo 2011-04-05 iki 2013-07-05 V. N.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, išrašu, laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2013-04-30 pagrindė piniginių lėšų iš viso 914611,92 Lt pervedimą į mokėjimo kortelės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, bei laikotarpiu nuo 2011-07-30 iki 2013-01-25 grynųjų pinigų išmokėjimą iš viso 79800,00 Lt V. N. (8, 9 priedai).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius nuo 2011-04-05 iki 2013-07-05 V. N.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, išrašu laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2013-05-09 pagrindė grynųjų pinigų išmokėjimą iš sąskaitos iš viso 861850,00 Lt (10 priedas).

Pagal tyrimo atlikimui pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB banke, išrašus nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius nuo 2011-04-05 iki 2013-07-05 V. N.) laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2013-05-09 pagrindė išmokėjimą grynaisiais pinigais iš viso 941650 Lt (79800,00 + 861850,00).

Pagal tyrimo atlikimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorė nuo 2011-02-09 iki 2011-04-05 G. S., nuo 2011-04-05 iki 2013-07-05 V. N.) laikotarpiu nuo 2011-04-04 nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų:

1) apskaitos registruose 30 atvejų neužregistravo iš viso 463609,96 Lt (390676,80 + 72933,16) apmokestinamųjų pajamų ir iš viso 97358,11 Lt (82042,14 + 15315,97) pardavimo PVM pagal PVM sąskaitas faktūras, pagrindžiančias paslaugų pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, t. y. nesilaikė:

12 straipsnio 4 dalies ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“ reikalavimų – laikotarpio nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose (FR0672) neužregistravo iš viso 27 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų pardavimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąją vertę iš viso 390676,80 Lt ir 82042,14 Lt PVM (2011 m. – 91484,18 Lt apmokestinamoji vertė ir 19211,69 Lt PVM, 2012 m. – 263237, 93 Lt apmokestinamoji vertė ir 55279,97 Lt PVM, 2013 m. – 35954,69 Lt apmokestinamoji vertė ir 7550,48 Lt PVM),

16 straipsnio 3 dalies ,,Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“ reikalavimų – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre pagal 3 PVM sąskaitas faktūras (2012-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini)) užregistravo mažiau iš viso 72933,16 Lt (105695,37 – 32762,21) apmokestinamųjų tiekimų ir 15315,97 Lt (22196,03 – 6880,06) pardavimo PVM,

2) 13 straipsnio 3 dalies ,,Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimų, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose (FR0671) užregistravo prekių pirkimo iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 4 PVM sąskaitų faktūrų (2011-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, pagrindžiančius prekių įsigijimo apmokestinamąją vertę iš viso 221480,00 Lt ir PVM 46510,80 Lt, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo,

3) 19 straipsnio 1 dalies ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta - ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimų, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y.:

66 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindė paslaugų pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso už 1479113,46 Lt (iš jų 256705,65 Lt PVM),

72 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 59090,22 Lt (iš jų 9727,68 Lt PVM).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. nebuvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-13-20 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 6, b. l. 90–193, t. 7, b. l. 1–31).

2015-09-23 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2011-05-21 iki 2013-11-20 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal tyrimo atlikimui pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB banke, išrašus nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius nuo 2011-04-05 iki 2013-07-05 V. N.) laikotarpiu 2011-04-20 iki 2013-05-09 pagrindė išmokėjimą grynaisiais pinigais iš viso 941650 Lt (272720,69 EUR).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius nuo 2011-04-05 iki 2013-07-05 V. N.) grynųjų pinigų iš viso 941650 Lt (272720,69 EUR) išmokėjimą pagrindė:

banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, išrašu iš viso 79800,00 Lt laikotarpiu nuo 2011-07-30 iki 2013-01-25,

banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB bankae, išrašu iš viso 861850,00 Lt laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2013-05-09 (2014-11-21 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal tyrimui pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kitų ūkio subjektų (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) IĮ, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais pagrindė apmokėjimą grynaisiais pinigais iš viso 49316,25 Lt (14282,97 EUR) bei apskaitos dokumentus (pagrindžiančius darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių išmokėjimą darbuotojams), kurių kopijas pateikė pilietė I. Č., dirbusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindė iš viso 142982,19 Lt (41410,50 EUR) grynųjų pinigų išmokėjimą bendrovės darbuotojams.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2013-11-20 apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 749351,56 Lt (217027,21 EUR) (941650,00 - 49316,25–142982,19) grynųjų pinigų panaudojimo

Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų - ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“,

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 ,,Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų apskaitos dokumentų saugojimo terminų, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo:

1) 158 kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių iš viso 49773,89 Lt komandiruotpinigių išmokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, laikotarpiu nuo 2012-05-31 iki 2013-01-30,

2) 11 darbo užmokesčio žiniaraščių, pagrindžiančių iš viso 93208,30 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2013-02-28,

3) sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y.:

13 laikotarpio nuo 2012-12-21 iki 2013-03-04 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, iš viso 4469,72 Lt,

1 kasos pajamų orderio 2012-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiančio grynųjų pinigų sumokėjimą, 299,84 Lt,

1 mokėjimo nurodymo 2013-02-22 Nr. 405, pagrindžiančio 1500,00 Lt apmokėjimą iš sąskaitos (duomenys neskelbtini);

4) sandorių su (duomenys neskelbtini) IĮ apskaitos dokumentų, t. y.:

laikotarpio 2011-09-22 iki 2012-03-01 34 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių pirkimą iš (duomenys neskelbtini) IĮ, iš viso 34550,96 Lt,

laikotarpio nuo 2011-09-22 iki 2012-02-14 10 kasos pajamų orderių, pagrindžiančių grynųjų pinigų sumokėjimą iš viso 19337,05 Lt;

5) sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y.:

1 PVM sąskaitos faktūros 2011-08-08 AUT Nr. 008, pagrindžiančios paslaugų gavimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, iš viso 120,00 Lt

1 kasos pajamų orderį 2011-08-08 IMA Nr. 3, pagrindžiantį grynųjų pinigų sumokėjimą iš viso 120,00 Lt;

6) sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y. laikotarpio nuo 2011-05-22 iki 2013-04-18 31 PVM sąskaitos faktūros, pagrindžiančios prekių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 11819,52 Lt;

7) sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y.:

laikotarpio nuo 2011-07-14 iki 2013-05-09 58PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, iš viso 17116,33 Lt,

laikotarpio nuo 2011-07-14 iki 2013-05-08 29 pinigų priėmimo kvitų, pagrindžiančių grynųjų pinigų sumokėjimą iš viso 8257,25 Lt,

8) sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y. laikotarpio nuo 2011-07-01 iki 2013-06-01 31 PVM sąskaitos faktūros, pagrindžiančios paslaugų gavimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 6605,22 Lt,

9) sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y. 17 laikotarpio nuo 2012-06-30 iki 2013-03-31 PVM sąskaitų faktūrų, iš viso 22347,30 Lt,

10) sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y.

laikotarpio nuo 2011-05-21 iki 2013-05-16 58 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 5217,60 Lt,

laikotarpio nuo 2011-05-21 iki 2013-05-16 58 grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų iš viso 5217,60 Lt,

11) sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y.:

laikotarpio nuo 2011-07-05 iki 2013-04-30 10 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių prekių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 11417,13 Lt,

1 apmokėjimo dokumento, pagrindžiančio grynųjų pinigų sumokėjimą 2011-09-08 per EKA 57,98 Lt;

12) sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y. laikotarpio nuo 2012-04-17 iki 2012-06-08 3 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų gavimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 1306,80 Lt;

13) sandorių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, t. y. laikotarpio nuo 2012-03-29 iki 2013-01-31 12 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų gavimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 14984,45 Lt (12 priedas) (t. 7, b. l. 56–95).

Apžiūros protokolu, dalyvaujant FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei J. A., 2015-01-19 apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. S. 2014-12-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje buvę buhalterinės apskaitos dokumentai.

Apžiūrai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011-02-10 iki 2011-07-31 buhalterinės apskaitos dokumentai: atlyginimų žiniaraščiai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. liepos mėnesio, banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB banke, išrašai už laikotarpį nuo 2011-05-18 iki 2011-05-31, Didžiosios knygos operacijų žurnalas 2011-07-31, balansas 2011-07-31, laikotarpio nuo 2011-02-01 iki 2011-02-10 kasos knyga ir kasos dokumentai, laikotarpio nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. liepos mėnesio pirkimą pagrindžiančių PVM sąskaitų faktūrų kopijos ir Gaunamų S/F registrai bei laikotarpio nuo 2011 m. vasario iki 2011 m. gegužės mėnesio pardavimą pagrindžiančių PVM sąskaitų faktūrų kopijos ir Išrašomų S/F registrai, kuro pirkimo kvitai, buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Atskaitingas asmuo – V. N.“ detali laikotarpio nuo 2011-05-13 iki 2011-05-31 ataskaita.

Specialisto išvada: buvo atliktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2014-11-21 pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. N.) neišsaugojo 66 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė paslaugų pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso už 1479113,46 Lt (iš jų 256705,65 Lt PVM) (specialisto išvados 12 priedas). Apžiūros metu nustatyta, kad pilietė G. S. pateikė 3 PVM sąskaitų faktūrų kopijas, kuriomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindė 2011 m. gegužės mėnesį paslaugų pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso 5316,13 Lt (iš jų 922,63 Lt PVM), t. y. 2011-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1872,93 Lt (iš jų 325,05 Lt PVM), 2011-05-16 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2833,36 Lt (iš jų 491,74 Lt PVM), 2011-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 609,84 Lt (iš jų 105,84 Lt PVM).

Pagal apžiūrai pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. N.) neišsaugojo 63 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė paslaugų pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso už 1473797,33 Lt (1479113,46 –5316,13), iš jų 255783,02 Lt PVM (256705,65 – 922,63) ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (t. 7, b. l. 37–38,118).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-12 nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu paskirtas N. Č. (t. 1, b. l. 54–56).

Apžiūros protokolu 2014-03-27 apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie paimti 2014-03-19 kratos metu iš J. N. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 70–72, 66–69).

Apžiūros protokolu 2014-04-04 apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kuriuos 2014-04-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė I. Č. (t. 1, b. l. 89–90, 91–92).

Apžiūros protokolu 2014-05-21 apžiūrėtas AB DNB banko pateiktas CD diskas, kuriame yra duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas už laikotarpį nuo 2011-02-28 iki 2013-11-20 (t. 1, b. l. 96, 97–98).

Visais šiais įrodymais nustatyta, kad V. N. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės 217027,21 Eur vertės svetimą turtą, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Kaltinamasis V. N. savo kaltę pripažino, jis neneigė, kad dalį įmonės pinigų išleido savo reikmėms, kad buvo skolingas įmonei, bet aiškino, jog didesnę dalį pinigų panaudojo įmonės veikloje, tik neišsaugojo tai patvirtinančių dokumentų. Kaltinamasis mano, kad pinigai galėjo būti panaudoti perkant medžiagas, darbuotojų atlyginimams. Dokumentų neišsaugojo, nes išvažiavo dirbti į Norvegiją, o buhalterė, neturėdama kur jų laikyti, paliko laiptinėje. Liudytoja I. Č., tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą, nurodė matydavusi pagal dokumentus pas atskaitingą asmenį V. N. didelę pinigų sumą, prašė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, bet N. nieko neaiškindavo ir jokių dokumentų nepateikdavo. Todėl neįtikinama kaltinamojo versija, kad žinodamas apie savo skolą įmonei ir privalėdamas už tai atsiskaityti, nors ir turėjo dokumentus, bet jų buhalterei nepateikė. Be to, buhalterei nebuvo jokios priežasties tokių dokumentų netraukti į apskaitą. Jeigu, kaip teigia kaltinamasis, buhalterė būtų turėjusi pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, tai būtų parodyta buhalterinėje apskaitoje. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos ir banko dokumentus nustatyta, jog nuo 2011-04-20 iki 2013-11-20 bendrovės direktorius V. N. apskaitos dokumentais nepagrindė 217027,21 EUR (749351,56 Lt) grynųjų pinigų panaudojimo.

Tačiau vien tai, kad kaltinamasis nurodo, jog tik dalį bendrovės pinigų panaudojo asmeniniais tikslais, o kitus bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltinamojo tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Kaltinamojo tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009).

Nekyla jokių abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo pasisavintas ir įmonei padaryta žala, tai patvirtina ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esanti informacija, bet objektyvių aplinkybių visuma, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl kaltinamojo veiksmų. Įmonei buvo iškelta bankroto byla, turėjo įsiskolinimų. Kaltinamasis V. N. neabejotinai suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

V. N. veika dėl pasisavinimo jam patikėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 217027,21 Eur, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013 2K-16/2014).

V. N. prisipažino, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, kad nepateikė dokumentų buhalterei, kad jų neišsaugojo, bet neigė tai daręs tyčia. Liudytoja I. Č. parodė, kad nuo 2012-01-30 iki 2013-05-24 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, dokumentus, reikalingus buhalterinės apskaitos tvarkymui, jai pateikdavo direktorius, kiek gaudavo dokumentų, tiek jų užregistruodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruose, matydavo, kad trūksta išlaidas patvirtinančių dokumentų, ir apie tai sakydavo V. N., tačiau dokumentų negavo. Mokesčių inspekcijai kas mėnesį ji teikė gautų ir išrašytų sąskaitų registrus ir jeigu nebuvo pateiktos sąskaitos, tai jos ir negalėjo būti įtrauktos į sąskaitų faktūrų registrą. Pateikė tyrimui tuos dokumentus, kurie buvo išsaugoti jos kompiuteryje. Liudytoja K. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere, bet 2011 m. išėjo iš darbo, nes direktorius laiku nepateikdavo reikalingų apskaitos dokumentų, būdavo, kad sutvarkius apskaitą, pateikus ataskaitas, V. N. atnešdavo dokumentus už pusę metų, juos vėl iš naujo ji turėdavo suvesti ir taisyti ataskaitas. V. N. aiškindavo, kad dokumentus jis pateikė laiku, tik ji dokumentų nematė. Liudytoja G. S. parodė, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje esančius dokumentus, rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. dokumentus, kurių neatsiėmė direktoriaus V. N., ji šiuos dokumentus pateikė tyrimui. Kaip matyti iš liudytojų, dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėmis, įmonės direktorius V. N. ne tik nesirūpino buhalterinių dokumentų išsaugojimu, bet ir nepateikdavo joms dokumentų, patvirtinančių įmonės pinigų panaudojimą. Kaltinamojo aiškinimai, kad galėjo nepasiimti dokumento, patvirtinančio prekių pirkimą, yra neįtikinami, nes įmonės direktorius tikrai suprato, kad išlaidas turės pagrįsti. Be to, ir liudytoja I. Č., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, reikalaudavo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Liudytojos I. Č., K. D., G. S. parodė, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pagal direktoriaus V. N. pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, jos pačios neturėjo galimybės šių dokumentų surinkti ir įtraukti į apskaitą. V. N. suprato, kad nepateikus buhalterėms PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių paslaugų pardavimą, šie dokumentai nebus įtraukti į buhalterinę apskaitą, nebus priskaičiuoti mokesčiai, o užregistravęs PVM sąskaitas faktūras, pagrindžiančias prekių pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, siekė turėti naudos. Nors kaltinamasis aiškino, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi techniką, tačiau šios įmonės direktorius M. Š. tai paneigė. Be to, neįtikėtina, kad iš įmonės Klaipėdoje V. N. buvo naudinga nuomoti techniką ir vežtis ją dirbti Vilniuje. Tokie veiksmai negali būti padaryti dėl neatsargumo, nes kaltinamasis žinojo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų nepirko ir pinigų jai nemokėjo.

Tai, kad V. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu už šio juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, patvirtina 2014 m. lapkričio 21 d. specialisto atlikto ūkinės, finansinės veiklos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, iš kurios matyti, kad būtent dėl V. N. neteisėtų tyčinių veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamą laikotarpį, t. y. atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Ši V. N. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo, liudytojų parodymais ir specialisto išvadomis nustatyta, kad V. N. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2013-07-05 neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita būtų tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatomis, netinkamai organizavo įmonės apskaitos tvarkymą, nes nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugojo dokumentų, dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2011-04-04 iki 2013-07-05 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. V. N. veika dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo, liudytojų parodymais ir specialisto išvadomis nustatyta, kad V. N., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Nors V. N. teigia, kad mokesčių deklaracijų nepildė ir jų negalėtų užpildyti, tačiau jis gaudamas piniginių lėšų iš ūkio subjektų už suteiktas statybų paslaugas ir nepateikdamas buhalterėms visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, turėjo tikslą išvengti sumokėti pridėtinės vertės mokestį – 41667,05 Eur. Ši V. N. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas V. N. bausmę už padarytus nusikaltimus teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajam tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir asmenybę.

V. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

V. N. padarė neatsargų, nesunkų, apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, gyvena ir dirba Norvegijoje, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis toliau negalėjo dirbti dėl šeiminių priežasčių ir įmonė bankrutavo. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė už BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į nusikaltimų, numatytų BK 222 str. 1 d. 223 str. 1 d. 220 str. 1 d., pobūdį ir pavojingumą, kurį lemia padarytų pažeidimų nemažas skaičius, į tai, kad V. N. padarytos žalos neatlygino, baudos skyrimas pasunkintų žalos atlyginimą, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijose numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į V. N. asmenybę apibūdinančias aplinkybes galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 63 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kadangi nusikaltimas, numatytas BK 183 str. 2 d., nuo numatytų BK 223 str. 1 d. 220 str. 1 d. labai skiriasi pagal savo pavojingumą, priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrintai bausmei skirti taikytinos bausmių apėmimo nuostatos (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 d. subendrinta bausmė bendrinama iš dalies sudedant su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 2 p. 4 d. 6 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą įrašymu į atitinkamus dokumentus ir jų pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms, inkriminuotais kaip nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad 42 530,12 Eur žala buvo padaryta negautų pajamų forma ir tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų bei padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė sumokėti 42 530,12 Eur mokesčių į valstybės biudžetą, o valstybės biudžetas neteko nurodytų įplaukų ir dėl to patyrė turtinę žalą. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys pagrįstas aptartais įrodymais, todėl tenkintinas, priteistina iš V. N. 42 530,12 Eur Valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui; AB DNB banko pateiktas CD diskas su duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 2 p. 4 d. 6 d. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. N. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. N. galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, –panaikinti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. N. 42 530,12 Eur Valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, saugomus FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui; AB DNB banko pateiktą CD diską su duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.