- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- 2-196-457/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01018-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- P. G.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas, Vanda Laukevi
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto pasidalijimo, bei atsakovo P. G. patikslintą priešieškinį ieškovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. G. savo ieškinį palaikė, prašė dėl atsakovo P. G. kaltės nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. 273); santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai: jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,2263 ha žemės sklypą, 48/100 dalis gyvenamojo namo bei 48/100 dalis ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų ieškovės vardu, šaldiklį, atsakovui priteisti – viryklę, šaldytuvą, plaunamą dulkių siurblį, garų siurblį, sekciją, virtuvės baldų komplektą ir 1258,95 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį nekilnojamąjį turtą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti G. pavardę bei priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; su ieškovo pareikštu patikslintu priešieškiniu nesutiko. Ieškovė paaiškino, kad ji su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 metų su ieškovu gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, santuokinių ir šeimyninių ryšių nebepalaiko, jų šeima yra faktiškai iširusi, nemano, kad yra galimybė išsaugoti šeimą. Jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, 10 metų niekur nedirbo, nepadėjo išlaikyti šeimos, tai ji jį išlaikydavo. Šiuo metu ji gyvena kartu su dukra, iš bendrų su atsakovu namų išėjo, nes su juo tapo nebeįmanoma gyventi. Atsakovas nuolat vartodavo alkoholį, į jų bendrus namus atsivesdavo draugus, su kuriais gerdavo, pastariesiems išdalindavo jų šeimos maistą. Dėl nuolatinio atsakovo alkoholio vartojimo, tarp jų nuolatos iškildavo konfliktai, kurių vis daugėjo. Jiems su atsakovu priklauso 48/100 dalys gyvenamojo namo. Ji prašo, kad visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas būtų priteistas jai, o ji atsakovui iš savo gaunamo darbo užmokesčio per 12 mėnesių išmokėtų kompensaciją. Atsidalinti būstą nėra įmanoma, nes yra tik vienas įėjimas, tik viena krosnis, kuri apšildo visą būstą. Namą jie nusipirko už jos pinigus, kuriuos gavo pardavus jai priklausiusį žemės sklypą, kurį buvo paveldėjusi. Namo vertę nustatė pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis. Atsakovui išmokėtiną kompensaciją sudarytų 1295 Eur, nes ji iš pusės santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertės atėmė pinigų sumą, kurią ji sumokėjo už atsakovui skirtą baudą. Ji dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 500 eurų. Dalintinų kilnojamųjų daiktų vertę nurodė pagal jų įsigijimo vertę, atskaičius nusidėvėjimą. Ji neturi iš ko atsakovui nupirkti vieno kambario butą. Nesutiktų su atsakovu gyventi po vienu stogu.
Atsakovas P. G. su ieškiniu nesutiko, patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo tarp jo ir ieškovės sudarytą santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės, santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti sekančiai – jam ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį žemės sklypo ir po ½ dalį 48/100 dalių gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi pastatais tvarką, pagal kurią: atsakovui lieka naudotis patalpos pažymėtos 1-4/18,61 ir 1-8/11,92, o ieškovei - patalpos pažymėtos 1-2/11,24 ir 1-3/11,84, bendram naudojimui palieka patalpa pažymėta 1-1/4,62; iš ūkinių pastatų atsakovui paliekama naudotis tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 4I1m, 17,00 kv. m. ir daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu indeksu 3I1m, plotas 8,00 kv. m., ieškovei paliekama naudotis tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 2I1p, 42,00 kv. m. ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 5I1m, 18,00 kv. m.; nustatyti, kad atsakovas įsirengia atskirą jam tenkančių patalpų apšildymą ir pasistato kontrolinį elektros skaitiklį per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, palaikė. Paaiškino, kad sutinka, kad jo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės. Nesutinka dėl ieškovės prašomo turto padalijimo, nes tuomet jis neturėtų jokio būsto ir turėtų išeiti į gatvę. Jis norėtų, kad po santuokos nutraukimo jam liktų virtuvė ir mažasis kambariukas, jis sutiktų pats įsivesti elektrą, įsirengti atskirą šildymą. Jų su ieškove santuoka iširo, kai jų sūnus sėdo į kalėjimą. Jis nežino, kodėl ieškovė išėjo iš jų namų, ji apie tai niekada jam nieko nepaaiškino. Jau 5 metus jie gyvena atskirtai. Mano, kad jų santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Jis visada dirbdavo neoficialiai, dirbdavo pavienius darbus, juos dirba ir dabar. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo – nesutinka, kad ieškovė jam išmokėtų kompensaciją, o jai atitektų visas nekilnojamasis turtas, nes už gautą kompensaciją jis nenusipirktų jokio gyvenamojo būsto. Namą nusipirko maždaug prieš 15 metų, mokėjo apie 5000 litų, namą pirko už pinigus, kuriuos gavo pardavę jiems priklausiusį namą Sabačiūnų kaime. Jis nuolatinių ir pastovių pajamų neturi, materialiai jam padeda mama, sesuo, brolis. Jis šaltuoju metų sezonu dirba pas seserį ūkyje, šiltuoju sezonu – dirba pavienius darbus, renka akmenis ir pan., tokiu būdu užsidirba pinigų pragyvenimui, malkoms žiemai ir pan. Siurblius, minimus ieškovės ieškinyje, jis pardavė maždaug prieš 3 metus, gautus pinigus išleido savo reikmėms; šaldytuvas yra nebeveikiantis, kiti daiktai jau senai nebenaudojami ir beverčiai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas valstybės ir savivaldybių biudžetams ir pinigų fondams neskolingi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. G. (iki santuokos – L.) ir atsakovas P. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Pasvalio civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 273 (b. l. 2). Ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 6). Atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b. l. 7, 71). Ieškovės vardu yra registruotas 0,2263 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2002 m. kovo 19 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1059, kurio vertė 369 Eur, ir jame esantys: 48/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 8120 Eur, 48/100 dalys tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 538 Eur, 48/100 dalys daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 71 Eur, 48/100 dalys tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 140 Eur ir 48/100 dalys malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 128 Eur (b. l. 72–75).
Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2012 metų gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovė dėl santuokos iširimo kaltina atsakovą, nes, pasak jos, atsakovas paskutinius 15 metų niekur nedirbo, nepadėjo jai išlaikyti šeimos, piktnaudžiavo alkoholiu, pragerdavo visus uždirbtus pinigus, iš namų pradėjo nešti daiktus ir juos pardavinėti, o gautus pinigus išleisdavo alkoholiui, dėl šių aplinkybių tarp jų kildavo vis daugiau konfliktų, psichologinio ir fizinio smurto atvejų, dėl to neapsikentusi, ji išėjo iš bendrų su atsakovu namų ir jau 5 metus laiko kartu nebegyvena. Atsakovas nurodo, kad jo ir ieškovės santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės, jis neginčija fakto, kad vartodavo alkoholį, tačiau tą darydavo ir ieškovė, ieškovė iš jų namų išėjo gyventi atskirai nieko jam nepaaiškinusi ir nenurodžiusi priežasčių, jis nuolatos dirbdavo pavienius darbus. Dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą ir šeimą šalys ėmė nebevesti bendro ūkio, nebegyventi santuokinio gyvenimo, nevykdyti sutuoktinių pareigų. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, dėl to šalių santuoka faktiškai yra iširusi.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje šalys išreiškė skirtingas pozicijas, ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.
Nors ieškovė ir teigia, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima, niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, o atsakovas nurodė, kad ieškovė išėjo iš jų bendrų namų nieko jam nepaaiškinusi ir jie kartu nebegyvena 5 metus, tačiau byloje šalys nepateikė duomenų, leidžiančių patvirtinti šių teiginių realumą, nes teismas negali remtis vien subjektyviais sutuoktinių paaiškinimais. Ieškovė neįrodė buvus fizinio smurto atvejų šeimoje, nors ir teigė, kad į jų namus buvo kviečiami policijos pareigūnai dėl šeimoje vykstančių konfliktų, tačiau iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato rašto matyti, kad pareiškimų ir pranešimų apie netinkamą elgesį vienas kito atžvilgiu per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 metų sausio mėnesio negauta (b. l. 65). Iš šalių paaiškinimų, metamų kaltinimų vienas kitam, darytina išvada, kad abiejų sutuoktinių veiksmais nebuvo pasiekta ilgalaikio ir lojalaus bendravimo, abi šalys negyvena kartu kaip sutuoktiniai, abu nepalaiko jokio ryšio, nebendrauja. Atsižvelgiant į tinkamai nevykdomas tiek ieškovės, tiek atsakovo pareigas būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, taip pat, vienas kitą remti moraliai ir materialiai, yra pagrindas konstatuoti, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovei ir atsakovui paliekamos santuokinės pavardės – G., G.
Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimas (CK 3.116 straipsnis).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-14/2008, 3K-3-430/2011 ir kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-14/2008, Nr. 3K-3-139/2008, Nr. 3K-3-430/2011 ir kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2004, Nr. 3K-3-526/2006 ir kt.).
Ieškiniu ieškovė prašė visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui išmokėti 1258,95 Eur piniginę kompensaciją, tačiau priešieškiniu atsakovas nesutiko su tokiu santuokoje įgyto turto padalijimu, nurodė, kad tokiu atveju jis turėtų atsidurti gatvėje, o už iš ieškovės gautą kompensaciją būsto nusipirkti neįmanoma. Nagrinėjant bylą teisme, nepavyko priimti kompromiso dėl nekilnojamojo turto padalinimo, kas kartą buvo siūloma susitarti geranoriškai, atsakovas siūlė įvairius nekilnojamojo turto padalinimo variantus, tačiau ieškovė nesutikdavo. Nei ieškovė, nei atsakovas kito gyvenamojo būsto neturi, santuokos metu įgytas gyvenamasis būstas yra vienintelis, kurį turi bylos šalys, atsakovė yra dirbanti, jos darbo užmokestis, pasak ieškovės, yra apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovas yra nedirbantis, neturintis pastovių pajamų pragyvenimui, todėl visą santuokos metu šalių įgytą nekilnojamąjį turtą priteisus ieškovės naudai ir iš jos priteisus atsakovui kompensaciją, atsakovas už gautą 1258,95 Eur kompensaciją neišgalėtų nusipirkti kito gyvenamojo būsto ir tokiu būdu būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Tad, atsižvelgiant į tai, kad šalių gyvenamąjį būstą sudaro 5 kambariai, į gyvenamąsias patalpas galima patekti pro du įėjimus, atsakovas sutinka palikti ieškovei kambarius jau su įrengta šildymo sistema, o savo lėšomis atskirai įsirengti sau šildymą bei įrengti kontrolinį elektros skaitiklį, teismas sprendžia, kad protingiausia ir sąžiningiausia būtų šalių santuokos metu įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, t. y. pusiau, kartu nustatant ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.
Dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto – ieškovė prašo jai priteisti šaldiklį, kurio vertė 400 Eur, o atsakovui priteisti – dujinę viryklę, 115 Eur vertės, šaldytuvą, 345 Eur vertės, plaunamą dulkių siurblį, 195 Eur vertės, garų siurblį, 103 Eur vertės, sekciją, 50 Eur vertės ir virtuvės baldų komplektą, 10 Eur vertės. Atsakovas neprieštaravo dėl tokio kilnojamųjų daiktų padalinimo būdo, tačiau nesutiko su ieškinyje nurodytomis dalintinų kilnojamųjų daiktų vertėmis. Ieškovė paaiškino, kad dalintinų kilnojamųjų daiktų vertes nurodė, atsižvelgdama į jų įsigijimo kainą, atskaičius nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl kilnojamųjų daiktų pasidalinimo būdo, į tai, kad ieškovė, pateikdama daiktų kainas, nepateikė jokių įrodymų apie šių daiktų įsigijimo kainas, todėl šalių santuokos metu įgyti daiktai yra dalintini taip, kaip savo ieškiniu prašo ieškovė, tačiau, nenurodant jų vertės.
Šalių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai nespręstini, nes visi vaikai jau pilnamečiai.
Byloje nėra duomenų, kad šalims būtų reikalingas išlaikymas, jog jie turėtų kokių nors kreditorinių įsiskolinimų, todėl šie klausimai nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką nespręstini.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje tinkamai nesuformavo reikalavimo dėl 691,33 Eur, kuriuos ji kaip skolą ir kaip vykdymo išlaidas sumokėjo už atsakovą, priteisimo iš atsakovo, dėl šio klausimo teismas sprendime nepasisako.
Tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, padalijimo klausimas yra nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–268 straipsniais, 271 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 273, tarp R. G. (iki santuokos – L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių R. G. ir P. G. kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. G. palikti G. pavardę, o P. G. palikti G. pavardę.
ieškovei R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:
-1/2 dalį 0,2263 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 184,50 Eur;
- 24/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 2159,28 Eur;
iš viso nekilnojamojo turto už 2343,78 Eur;
- šaldiklį.
Atsakovui P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:
-1/2 dalį 0,2263 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 184,50 Eur;
- 24/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 2159,28 Eur;
iš viso nekilnojamojo turto už 2343,78 Eur;
- dujinę viryklę, šaldytuvą, plaunamą dulkių siurblį, garų siurblį, sekciją ir virtuvės baldų komplektą.
Nustatyti tokią naudojimosi pastatais tvarką, kuri galioja nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos:
- ieškovė R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpomis, kurios gyvenamojo namo plane pažymėtos 1-2/11,24 ir 1-3/11,84, ir šiais pagalbiniais pastatais – tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- atsakovas P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpomis, kurios gyvenamojo namo plane pažymėtos 1-4/18,61 ir 1-8/11,92, ir šiais pagalbiniais pastatais – tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- gyvenamojo namo plane 1-1/4,62 pažymėtomis patalpomis tiek ieškovė, tiek atsakovas naudojasi bendrai.
Įpareigoti atsakovą P. G. per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, įsirengti atskirą, jam tenkančių patalpų apšildymą ir pasistatyti kontrolinį elektros skaitiklį.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.