Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1596-340/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
e2S-1596-340/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21959-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Trečiasis asmuo
V. M.
Ieškovas
J. G., uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1596-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21959-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl 2021 m. birželio 22 d. rašto Nr. 48SD-9807-(14.48.136 E.) panaikinimo ir įpareigojimo išduoti sutikimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Takera Vilnius“, A. R. ir V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2021 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos suteikimo“ Nr. 48SD-9807-(14.48.136 E.) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių išduoti sutikimą ieškovams nusistatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 12 d. dienos matininko N. M. parengtą planą ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio nuostatas, atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, paskirti atsakovei 20,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Teisme gauta šalių sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė tvirtinti rašytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino 2022 m. gegužės 2 d. tarp ieškovų J. G., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-1354-600/2022, patvirtinus taikos sutartį, nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Trečiasis asmuo V.M. atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-02 nutartį ir įpareigoti teismą nagrinėti bylą iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

4.1. 2003-06-04 Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 31-2393 trečiasis asmuo įsigijo 4/5 pastato (80 proc.) Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. 2015-08-31 trečiajam asmeniui nežinant, be jo sutikimo, pažeidžiant LR įstatymus (bendrasavininkas turi pirmumo teisę) likusi minėto pastato dalis pagal priėmimo – perdavimo aktą Nr.1 buvo perleista/ parduota A. R.. Vykstant teisminiam ginčui dėl Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r, trečiasis asmuo kaip pastato bendraturtis ir savininkas taip pat turi teisę įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypą po pastatu, tačiau nei į vieną jo prašymą (nuo 2003 m iki šios dienos buvo pateikti net penki) Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nėra pateikusi jokių atsakymų.

4.2. 2022-05-02 ieškovams ir atsakovei susitarus ir pateikus teismui taikos sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, taikos sutartyje nėra niekur sprendžiamas klausimas dėl trečiajam asmeniui priklausančios žemės sklypo dalies po jam priklausančiu pastatu.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašo atmesti trečiojo asmens V. M. atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-22 nutartį; ieškovų naudai iš trečiojo asmens priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:

5.1. Byloje yra nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, priklauso privačios nuosavybės teise ieškovams J. G.ir UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ priklausanti žemės sklypo dalis yra įkeista priverstine hipoteka Atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai. Kadangi ieškovai tarpusavyje susitarė, kaip jie norėtų naudotus žemės sklypu, tačiau įvertinus tai, kad dalis žemės sklypo yra įkeista atsakovui, todėl ir buvo pateiktas ieškinys dėl įpareigojimo išduoti sutikimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Trečiasis asmuo V. M. į bylą buvo įtrauktas dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajonas, jis turi dalies pastato nuosavybę. Todėl teismas manydamas, kad bylos nagrinėjimas gali būti susijęs su trečiaisiais asmenimis, kurie turi tik pastatų nuosavybę, bet neturi žemės sklypo nuosavybės, šiuos asmenis įtraukė į bylos nagrinėjimą.

5.2. Trečiajam asmeniui V. M. susipažinus su nagrinėjamos bylos procesiniais dokumentais turėjo būti aišku, kad žemės sklypas priklauso privačios nuosavybės teise ieškovams. Todėl ieškovams nėra suprantama, ko iš viso trečiasis asmuo siekia pateikdamas atskirąjį skundą ir stabdydamas ieškovų ir atsakovo susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Trečiasis asmuo 2022 m. kovo mėnesį buvo gavęs teismo šaukimą į teismo posėdį, todėl turėjo pakankamai laiko pateikti reikalavimą, jeigu trečiasis asmuo būtų laikęs, kad tokiu būdu jis sieks apginti savo teises ar interesus. Nuo 2022 m. kovo mėnesio nei atsiliepimas, nei joks kitas procesinis dokumentas iš trečiojo asmens pusės nebuvo pateiktas.

5.3. Trečiasis asmuo atskirajame skunde kelia klausimą, jog ieškovai su atsakovu taikos sutartyje nesprendė klausimo dėl trečiajam asmeniui priklausančios žemės sklypo dalies po jam priklausančio pastato dalimi. Ieškovai negali sutikti su tokia trečiojo asmens pozicija, kadangi ieškovai su atsakovu taikos sutartyje ir neprivalėjo spręsti šio klausimo, nes visas žemės sklypas yra privatus, jis nėra valstybinis. Tai reiškia, jog trečiajam asmeniui priklausanti pastato dalis stovi ant privačios žemės, todėl yra daugybė kitų būdų trečiajam asmeniui elgtis, jeigu jo teisės yra pažeidžiamos.

5.4. Negalima sutikti su trečiojo asmens atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad dėl atidedamų teismo posėdžių trečiasis asmuo neturėjo realios galimybės pareikšti savarankiškų reikalavimų. Šis trečiojo asmens pateiktas argumentas iš viso yra nepagrįstas, nes niekas nedraudė savarankiškų reikalavimų pareikšti raštu, kas ir turėtų būti daroma. Trečiajam asmeniui būtų užtekę savuosius savarankiškus reikalavimus pareikšti raštu ir pateikti juos į teismo raštinę, kad jie būtų užregistruoti. Tai iš trečiojo asmens nebuvo atlikta.

6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:

6.1. VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes išrašo (Registro Nr. 44/94466) duomenimis, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. nuosavybės teise priklausė J. G. ir nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes išrašo (Registro Nr. 10/76764) 4.8 papunkčio duomenimis, V. M. nuosavybės teise priklauso 4/5 pastato – Parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Žemės sklype.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1354-600/2022 patvirtinta taikos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovų J. G., UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ kaip Žemės sklypo bendrasavininkų ir Nacionalinės žemės tarnybos kaip UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ kreditoriumi dėl naudojimosi Žemės sklypų tvarkos nustatymo, nes Žemės sklypas nuosavybės teise priklausė ieškovams J. G. ir UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, o ne V. M.. Taigi, tik nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką, bus aišku, kurio bendraturčio naudojamoje Žemės sklypo dalyje yra V. M. nuosavybės teise priklausantis pastatas – Parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir tuomet V.M. su šios Žemės sklypo dalies savininkų, galės spręsti klausimą dėl jam priklausančio pastato – Parduotuvės eksploatacijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovų ir atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra pasisakęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).

12. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma ir tuo aspektu, kad dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 57 punktas).

13. Taigi, kaip minėta, šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, o prieš patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

14. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovų J. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ ir atsakovės Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sudaryta taikos sutartis atitinka tikrąją jų valią, nėra.

15. Atskirąjį skundą pateikęs trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M., kuris nėra ir negali būti taikos sutarties šalimi, nes tokia teisė priklauso išimtinai bylos šalims (CPK 47 straipsnio 2 dalis), teigia, kad ieškovams ir atsakovei susitarus ir pateikus teismui taikos sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, taikos sutartyje nėra niekur sprendžiamas klausimas dėl trečiajam asmeniui priklausančios žemės sklypo dalies po jam priklausančiu pastatu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia trečiojo asmens pozicija.

16. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Todėl tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas).

17. Trečiojo asmens turtinių teisių pažeidimo, šalims susitariant dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių ginčas kilo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovai patikslino žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybėje, naudojimosi tvarkos planą, įtraukiant pastatą - gamybinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje, į tą žemės sklypo dalį, kuris tenka ieškovui J. G.. Šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį ginčą taikiai ir susitarė, jog ieškovai atsisako ieškiniu pareikštų reikalavimų atsakovei, o atsakovė, kaip ieškovės UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ kreditorius, sutinka ir neprieštarauja, kad ieškovai žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nusistatytų naudojimosi tvarką pagal matininko N. M. 2022 m. kovo 3 d. parengtą planą (kuris yra neatskiriamoji Taikos sutarties dalis), pagal kurį ieškovas J. G. naudotųsi žemės sklypo dalimi, kuri pažymėta indeksu „A“, kurios plotas - 17692 kv. m, o ieškovė UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas - 47835 kv. m.

18. Kaip teisingai ieškovas ir atsakovė nurodo, ieškovams J. G. ir UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla “ kartu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, o trečiajam asmeniui šis žemės sklypas nepriklauso. Trečiasis asmuo turi pastato dalį ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taigi, nėra pagrindo su trečiuoju asmeniu sutikti, kad taikos sutartimi šalys turėjo spręsti dėl trečiajam asmeniui po pastatu esančio žemės sklypo jam perleidimo ar šio žemės sklypo nuomos klausimų. Atsakovė pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad tik nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką, bus aišku, kurio bendraturčio naudojamoje Žemės sklypo dalyje yra V. M. nuosavybės teise priklausantis pastatas – Parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir tuomet V. M. su šios Žemės sklypo dalies savininkų, galės spręsti klausimą dėl jam priklausančio pastato – Parduotuvės eksploatacijos. Be to, pastebėtina, kad trečiasis asmuo nenurodo kaip taikos sutarties sąlygos pažeidžia jo turtines teises. Trečiasis asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį, kuria patvirtinta buvo taikos sutartis, tik tam, kad būtų išspręsti trečiajam asmeniui priklausančios žemės sklypo dalies klausimai po jam priklausančiu pastatu, nors toks reikalavimas byloje apskritai nebuvo reiškiamas ir trečiasis asmuo jokios pozicijos byloje nėra pateikęs dėl byloje pareikštų reikalavimų.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Ieškovas J. G. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovui J. G. iš trečiojo asmens priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Trečiojo asmens V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 EUR (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Tatjana Žukauskienė